# Laimė Šeimoje > Admin Email: tautvydas@estrategai.lt ## Puslapiai ### Privatumo politika   1. Pareiškimas apie slapukus 1.1. Apie slapukus Interneto svetainėse naudojami išmanūs ir naudingi metodai, siekiant padidinti jų patogumą ir padaryti jas kuo įdomesnes kiekvienam lankytojui. Vienas iš geriausiai žinomų metodų susijęs su slapukais. Interneto svetainių savininkai ar trečiosios šalys, pavyzdžiui, reklamuotojai, kurie rodo reklamą jūsų lankomoje interneto svetainėje, naudoja slapukus. Slapukai – tai maži tekstiniai failai, kuriuos interneto svetainės išsaugo naudotojų kompiuteriuose. Slapukuose esanti informacija taip pat gali būti naudojama jūsų naršymui skirtingose interneto svetainėse, kurios naudoja tą patį slapuką, sekti. Slapukai skirstomi pagal trukmę ir tai, kas juos nustato. Manome, kad jus svarbu informuoti apie slapukus, kuriuos naudoja mūsų interneto svetainė ir kokiais tikslais jie naudojami. Informavimo tikslas yra trejopas – norime kuo geriau užtikrinti jūsų privatumą, patogumą ir mūsų interneto svetainės finansavimą. Šiame paaiškinime pateikiama daugiau informacijos apie mūsų interneto svetainėje naudojamus slapukus ir jų naudojimo tikslus. 2. Laimė šeimoje projektai, VšĮ naudoja slapukus Laimė šeimoje projektai, VšĮ naudoja slapukus lankytojų statistiniams duomenims rinkti ir informacijai apie jūsų pasirinkimus, kai naršote po interneto svetaines, įrašyti. Mes slapukus naudojame tam, kad jums, kaip lankytojui, pagerintume interneto svetainės naudojimo patirtį. 3. Slapukai ir jų funkcijos Skirtingų rūšių slapukai naudojami skirtingiems tikslams. Toliau pateikiamas dažniausiai sutinkamų slapukų rūšių sąrašas ir paaiškinama, kam jie naudojami. 3.1. Seanso slapukai Seanso slapukas laikinai išsaugomas jūsų kompiuterio atmintyje, kol jūs naršote interneto svetainėje, pavyzdžiui, kad būtų galima sekti, kokią kalbą pasirinkote. Seanso slapukai jūsų kompiuterio atmintyje ilgą laiką nesaugomi, jie visada išnyksta, kai išjungiate savo žiniatinklio naršyklę. 3.2. Ilgalaikiai ar sekimo slapukai Ilgalaikis slapukas išsaugo failą jūsų kompiuteryje ilgam laikui; tokios rūšies slapukas turi galiojimo datą. Ilgalaikiai slapukai padeda interneto svetainėms įsiminti jūsų informaciją ir nuostatas būsimiems apsilankymams. Tai lemia greitesnę ir patogesnę prieigą, nes, pavyzdžiui, jums nereikia iš naujo prisijungti. Pasibaigus galiojimo laikui slapukas automatiškai pašalinamas, kai grįžtate į jį sukūrusią interneto svetainę. 3.3. Lankomos svetainės slapukai Juos nustato pati interneto svetainė (ta pati sritis kaip naršyklės adreso juostoje) ir gali nuskaityti tik ta svetainė. Šie slapukai paprastai naudojami tokiai informacijai kaip jūsų pasirinkimai išsaugoti, kad būtų galima panaudoti jums vėl apsilankius svetainėje. 3.4. Svetimi slapukai Juos nustato sritys, kurios skiriasi nuo rodomos naršyklės adreso juostoje, t. y. ne interneto svetainės savininkai. Šie slapukai, pavyzdžiui, naudojami rinkti informaciją reklamai ir naudotojo turiniui. Taip pat svetimi slapukai gali būti naudojami interneto svetainės statistikai rinkti. Kadangi svetimi slapukai leidžia išsamiau analizuoti naudotojų naršymo įpročius, jie laikomi jautresniais nepažeidžiamumo atžvilgiu, todėl dauguma žiniatinklio naršyklių leidžia pakeisti nuostatas ir nepriimti svetimų slapukų. 4.Laimė šeimoje projektai, VšĮ nustatytų slapukų sąrašas Svetainės slapukai Pavadinimas Saugoma informacija Paskirtis Galioja PHPSESSID Slapukas skirtas identifikuoti sesiją. 1 - sesiją cookieconsent_status Pasirinkimas Slapuku patvirtinimo pasirinkimo saugojimas 1 metus Google žemėlapiai Pavadinimas Saugoma informacija Paskirtis Galioja SID, SAPISID, APISID, SSID, HSID, NID, PREF Įvairūs unikalūs kintamieji, apart PREF, kuris saugo jūsų pasirinkimus, pvz.: priartinimo lygis. Google priskiria slapukus bet kuriame puslapyje, kuriame naudojamas Google žemėlapis. Mes neturime galimybės kontroliuoti Google slapukus. Šie slapukai renka informacija apie Google žemėlapių vartotojų elgseną. Daugumų slapukų galioja 10 metų po apsilankymo puslapyje, kuriame yra Google žemėlapis. Youtube Pavadinimas Saugoma informacija Paskirtis Galioja SID, LOGIN_INFO, use_hotbox, PREF, SSID, HSID, watched_video_id_list, YSC, GPS, demographics, VISITOR_INFO1_LIVE Įvairūs unikalūs indentifikatoriai, taip pat prisijungimų informacija, kuri gali būti susijus su Google paskyra. Google priskiria slapukus bet kuriame puslapyje, kuriame naudojamas Youtube vaizdo įrašai. Mes neturime galimybės kontroliuoti Google slapukus., Šie slapukai renka informacija apie YouTube vartotojų skaičių ir elgseną, taip pat informaciją, kurie sieja jūsų apsilankymą mūsų svetainėje su Google paskyra prie kurios esate prisijungęs. Informacija apie jūsų apsilankymą mūsų svetainėje, įskaitant IP adresas, gali būti perduotas ir patalpintas Google serveriuose JAV. Šis slapukas asmeniškai jūsų neidentifikuoja, nebent jūs esate prisijungęs prie Google paskyros, tuomet identifikuojama paskyra.. Daugumų slapukų galioja 10 metų po apsilankymo puslapyje, kuriame yra Youtube vaizdo įrašai. Tačiau daugelis jų pasibaigia anksčiau. Google analytics Pavadinimas Saugoma informacija Paskirtis Galioja __utmt_UA-XXX, _gat_UA Google Analytics: slapukas reikalingas sąsajai su Google Analytics paskyra. 6 mėnesius __utmz Pirmo apsilankymo data, paskutinio apsilankymo data, kiekis. Google Analytics: sekamas skaičius kiek kartų vartotojas apsilankė svetainėje nuo slapuko sukūrimo. 6 mėnesius __utma Google Analytics: saugoma informacija iš kur vartotojas atėjo, kokį paieškos variklį naudojo, kokią nuorodą spaudė, koks raktažodis buvo panaudotas. 2 metus __utmb, __utmc Google Analytics: saugoma informacija kiek truko vartotojo lankymasis svetainėje. __utmb - prisijungimas, __utmc - atsijungimas nuo svetainės. __utmb - 30 minučių, __utmc - 1 sesiją. _ga Trumpas atsitiktinai sugeneruotas ID Google Analytics: atskiria vartotojus 2 metus _dc_gtm_UA-XXXXXXXX-X Skaičius Google Analytics integruotas su Google Tag manager ir Doubleclick kampanija. Slapukas reikalingas Google Analytics veikimui. 1 dieną _gid, UULE Trumpas atsitiktinai sugeneruotas ID Google Analytics: atskiria vartotojus 1 dieną _gat Skaičius Google Analytics: naudojamas norint padidinti užklausų greitį 1 minutę Trečiosios šalys Pavadinimas Saugoma informacija Paskirtis Galioja 1P_JAR Trumpas atsitiktinai sugeneruotas ID Šie slapukai naudojami rinkti svetainės statistikas ir sekti konversijų kiekius. 1 savaitę SIDCC Apsaugos slapukas padedantis apsaugoti vartotojų informaciją nuo neautoritizuotos prieigos. 1 dieną IDE, test_cookie Šie slapukai priskirti trečiųjų šalių (DoubleClick) yra naudojami tiekti jums aktualias reklamas svetainėje. 2 metus 5. Slapukų valdymas 5.1. Kaip peržiūrėti slapukus Kadangi slapukai yra paprasti tekstiniai failai, juos galima peržiūrėti su daugeliu tekstų rengyklių ar rašyklių. Galite spustelėti slapuką ir atverti jį. Toliau pateikiamas nuorodų sąrašas, kaip peržiūrėti slapukus skirtingose naršyklėse. Jeigu naudojate kitą naršyklę, žiūrėkite naršyklių slapukų informaciją. Jeigu naudojate mobilųjį telefoną, išsamesnės informacijos rasite savo telefono vadove. „Firefox“ „Chrome“ „Internet Explorer 8–11“ 5.2. Slapukų išjungimas / įjungimas ar šalinimas Slapukus apriboti ar užblokuoti galite per naršyklės nuostatas. Jeigu norite, kad interneto svetainės visiškai netalpintų slapukų Jūsų kompiuteryje, galite pakeisti savo naršyklės nuostatas taip, kad Jums būtų pranešta prieš patalpinant bet kokį slapuką. Taip pat galite pritaikyti savo nuostatas taip, kad naršyklė atmestų visus slapukus arba tik svetimus slapukus. Panašiai galite pašalinti savo slapukus, kurie jau buvo patalpinti kompiuteryje. Atkreipkite dėmesį, kad turėsite atskirai pritaikyti nuostatas kiekvienai naudojamai naršyklei ir kompiuteriui. Informuojame, kad jeigu nenorite slapukų, mes negalėsime užtikrinti, jog mūsų interneto svetainė tinkamai veiks. Kai kurios svetainės funkcijos gali būti prarastos ir kai kurių interneto svetainių galite daugiau nematyti. Be to, atmetę slapukus nebūtinai nematysite jokių reklamų. Tai reiškia, kad reklamos daugiau nebus pritaikomos prie jūsų interesų ir bus dažniau kartojamos. Kiekviena naršyklė turi skirtingą nuostatų pritaikymo metodą. Jeigu reikia, pasinaudokite savo naršyklės žinyno funkcija, kad parinktumėte tinkamas nuostatas. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti internete, svetainėje http://www.aboutcookies.org/ 6. Kiti / nenumatyti slapukai Atsižvelgiant į tai, kaip veikia internetas ir žiniatinklio svetainės, mes ne visada žinome apie slapukus, kuriuos patalpina trečiosios šalys per mūsų interneto svetainę. Tai ypač taikytina atvejams, kai mūsų interneto svetainėje yra vadinamieji įtaisytieji elementai: tekstai, dokumentai, vaizdai ar trumpi vaizdo klipai, kurie išsaugoti kitos šalies svetainėje, bet rodomi mūsų ar per mūsų interneto svetainę. Todėl jeigu susidursite su tokiais slapukais mūsų interneto svetainėje, kurių mes nenurodėme anksčiau, praneškite mums. Arba kreipkitės tiesiogiai į susijusią trečiąją šalį ir paklauskite, kokius slapukus jie patalpino, kodėl taip daro, apie slapuko naudojimo trukmę ir kaip jie užtikrina jūsų privatumą. 7. Apmokėjimai Tinklapyje apmokėjimai apdorojami naudojantis makecommerce.lt platforma, kurios valdytojas Maksekeskus AS (Niine 11, Talinas 10414, Estija, reg. nr.:12268475), todėl Jūsų asmeninė informacija, reikalinga mokėjimo įvykdymui ir patvirtinimui, bus perduodama Maksekeskus AS. 8. Kreipkitės į mus Jei turite kokių nors klausimų, kurie būtų susiję su asmens duomenų tvarkymu ar slapukų naudojimų, kreipkitės į mus patogiausiu Jums būdu, kontaktus rasite žemiau. Laimė šeimoje projektai, VšĮ Adresas: Europos pr. 122, LT-46351 Kaunas Tel.: +370 698 36379 El. paštas: musu@laimeseimoje.lt ### Pamirštas slaptažodis ### Lektorių ataskaitos ### Lektoriaus rezultatai ### Peržiūrėtos lekcijos ### Prisijungti ### Paskyra ### Apmokėjimas ### Krepšelis ### Shop ### Kontaktai Bendruomenė „Laimė šeimoje“ Laimė šeimoje projektai, VšĮ Įmonės kodas 306379236 Adresas Europos pr. 122, LT-46351 Kaunas Telefonas: +370698 36379 El.paštas: musu@laimeseimoje.lt   Esame pozityviai nusiteikusi lektorių komanda, besidalijanti žiniomis, įgūdžiais ir įrankiais, padedančiais kurti laimingą gyvenimą šeimose. Visada  laukiame Jūsų temų pasiūlymų. Susisiekti su mumis ### Taisyklės   1.1. Šis dokumentas yra sutartis tarp interneto svetainės laimeseimoje.lt, kurią valdo VŠĮ „Laimė šeimoje projektai“ (juridinio asmens kodas – 306379236, registruotos buveinės adresas – Europos pr. 122, LT-46351 Kaunas, Lietuva, el. pašto adresas – musu@laimeseimoje.lt) (toliau – Redakcija) ir Jūsų (toliau – Klientas) dėl naudojimosi interneto svetaine laimeseimoje.lt (toliau – Svetainė). 1.2. Naudodamiesi Svetaine Jūs patvirtinate, kad esate susipažinęs su šios sutarties sąlygomis ir taisyklėmis (toliau – Taisyklės), sutinkate su Taisyklėmis ir įsipareigojate jų laikytis. 1.3. Naudojimasis Svetaine šių Taisyklių prasme apima visų ir bet kokių veiksmų atlikimą, Klientui prisijungus prie Svetainės naudojantis interneto ryšiu. Šių Taisyklių prasme, paslaugos (toliau – Paslaugos) apima visus ir bet kokius Kliento veiksmus, kuriuos jis gali atlikti Svetainėje. Klientas bet kokiu būdu ir forma naudodamasis Svetaine ir (ar) Paslaugomis, besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja laikytis visų šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Jei Klientas nesutinka besąlygiškai bei neatšaukiamai prisiimti ir laikytis visų šiose Taisyklėse nustatytų įsipareigojimų, jis neturi teisės naudotis jokiomis Paslaugomis ir/ar Svetaine. 1.4. Dalis Svetainėje teikiamų Paslaugų yra teikiamos Klientui už atlygį (toliau – Mokamos Paslaugos). Mokamos Paslaugos yra apibūdintos ir nurodytos Svetainėje, jų kaina nurodyta konkrečios Mokamos Paslaugos užsakymo puslapyje. Toliau šiose Taisyklėse nuoroda į „Paslaugas“ apims visas Paslaugas, įskaitant ir Mokamas Paslaugas, o nuoroda į „Mokamas Paslaugas“ apims tik tas Paslaugas, už kurias Klientas moka užmokestį. Šalių atsakomybės 2.1. Klientas  įsipareigoja kiekvieną kartą, pabaigus naudotis Svetaine, nuo jos atsijungti, paspaudžiant nuorodą „Atsijungti“. 2.2. Klientas įsipareigoja užtikrinti Prisijungimo duomenų slaptumą ir neatskleisti jų tretiesiems asmenims bei užtikrinti, jog jokie tretieji asmenys nepasinaudos Prisijungimo duomenimis Paslaugoms gauti. Klientas atsako už bet kokius trečiųjų asmenų veiksmus, jei jie buvo padaryti pasinaudojus Kliento Prisijungimo duomenimis, ir visos pareigos bei atsakomybė, atsiradę ar susiję su trečiųjų asmenų veiksmais, padarytais pasinaudojus Kliento Prisijungimo duomenimis, maksimalia apimtimi tenka Klientui. 2.3. Klientas besąlygiškai sutinka ir patvirtina, jog jis pats, o ne Redakcija, atsako už Prisijungimo duomenų, reikalingų Klientui prisijungti prie Svetainės ar kitaip naudojantis Paslaugomis, slaptumą. 2.4. Klientas turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti naudotis Paslaugomis panaikindamas savo Prisijungimo duomenis, Svetainėje. Klientui, sumokėjusiam Redakcijai už Mokamas Paslaugas ir atsisakiusiam naudotis Paslaugomis, yra negrąžinamas užmokestis už Mokamas Paslaugas. 2.5. Redakcija jokiomis aplinkybėmis neatsako už galimus padarinius, sukeltus nenugalimų jėgų (Force Majeure), kurių negalėjo niekaip  numatyti, ar turėti joms įtakos. 2.6. Redakcija neatsako už bet kokius ir visus internetinio ryšio, elektroninio pašto paslaugų tiekėjų tinklų ar kitokius sutrikimus, dėl kurių Klientas negauna informacinių ar patvirtinančių elektroninių laiškų iš Redakcijos. Šalys susitaria, kad elektroninio laiško ar kitokio pranešimo, skirto Klientui, kopijos buvimas Redakcijos serveryje (duomenų bazėje ar kitokiame atitinkamą informaciją kaupiančiame įrenginyje), yra tinkamas įrodymas apie bet kokios informacijos Klientui išsiuntimą. 2.7. Redakcija neatsako už Svetainėje pateikiamos kitų įmonių, asmenų teikiamų paslaugų ar produktų reklamos teisingumą, tų produktų ir paslaugų kokybę ir už padarinius, atsirandančius dėl pasinaudojimo ar nepasinaudojimo jų reklama. 2.8. Visus pranešimus, reikalavimus, prašymus ir klausimus Redakcijai Klientas siunčia Svetainės skyriuje „Kontaktai“ nurodytais kontaktiniais adresais. Mokamos paslaugos 3.1. Mokamos Paslaugos bei jų naudojimosi tvarka yra apibūdinta ir nurodyta Svetainėje, o jų kaina nurodyta kiekvienos konkrečios Mokamos Paslaugos užsakymo puslapyje. 3.2. Klientas supranta ir sutinka, kad Mokamos Paslaugos gali būti teikiamos tik po to, kai Klientas sumoka Redakcijai už Mokamas Paslaugas Svetainėje nurodyta tvarka. Redakcija turi teisę bet kada vienašališkai pakeisti užmokesčio už bet kurias Mokamas Paslaugas dydį bei mokėjimo tvarką. 3.3. Apribojus ar sustabdžius Kliento galimybę naudotis Mokamomis Paslaugomis daugiau nei 10 (dešimt) procentų Mokamų paslaugų apimties arba Klientui negavus ar laiku negavus Mokamų Paslaugų dėl kitų priežasčių, nei Kliento įvykdytas šių Taisyklių pažeidimas, bei atvejus, nurodytus šių taisyklių 3.4.  punkte, Redakcija, Kliento prašymu, įsipareigoja pratęsti Mokamų Paslaugų teikimą Klientui tam laikotarpiui ar apimčiai, kurį nebuvo teikiamos Mokamos Paslaugos, arba neatlygintinai suteikti Mokamas Paslaugas, analogiškas nesuteiktoms Mokamoms paslaugoms. 3.4. Redakcija turi teisę profilaktinių darbų metu apriboti ar nutraukti Paslaugų teikimą neribotam terminui. Tokiu atveju Klientas, besinaudojantis Mokamomis Paslaugomis, yra informuojamas apie profilaktinių darbų pradžią pranešimu (priklausomai nuo to, kokiomis Paslaugomis naudojasi Klientas – elektroniniu paštu ir/ar kitokiu pranešimu) ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki darbų pradžios. Tokiu atveju Redakcija gali, tačiau neprivalo, pratęsti Mokamų Paslaugų teikimą Klientui tam laikotarpiui, kurį nebuvo teikiamos Mokamos Paslaugos, arba neatlygintinai suteikti Mokamas Paslaugas, analogiškas nesuteiktoms Mokamoms Paslaugoms. 3.5. Svetainėje galima įsigyti trijų tipų Narystę – 1 mėnesio, 3 mėnesių ir 12 mėnesių. Narystės kainos ir galimos nuolaidos skelbiamos Svetainės skiltyje „Narystė“. Atsiskaityti galima naudojantis Swedbank, Seb, Luminor, Citadele ir Šiaulių bankas elektroninės bankininkystės paslaugomis. Atsiskaitymai galimi euro valiuta. Mokėjimai apdorojami naudojantis MakeCommerce.lt mokėjimų platforma. 3.6. Pasibaigus Narystės Laikotarpiui, jeigu Klientas ir toliau naudojasi Svetainės Paslaugomis, t.y. jis nėra panaikinęs savo Paskyros Svetainėje, Narystė pratęsiama automatiškai tokiam pačiam laikotarpiui Narystės pratęsimo metu galiojančiomis kainomis. Asmens duomenys 4.1. Redakcija turi teisę tvarkyti ir valdyti registracijos metu ar vėliau naudojantis Svetaine Kliento pateiktus ar Redakcijos kitais būdais surinktus Kliento asmens duomenis (toliau – Asmens duomenys), vadovaudamasi šiose Taisyklėse nustatyta tvarka ir jose nurodytais tikslais. 4.2. Klientas suteikia teisę Redakcijai valdyti ir tvarkyti Kliento Asmens duomenis tokia apimtimi ir tokiais tikslais, kaip numatyta šiose Taisyklėse. Klientas turi teisę atšaukti savo leidimą Redakcijai valdyti ir tvarkyti Kliento Asmens duomenis bet kuriuo metu, reikalauti nutraukti tvarkyti ir valdyti jo Asmens duomenis, panaikinti Asmens duomenis. Tokį reikalavimą Klientas išreiškia pats panaikindamas savo paskyrą Svetainėje. Tokiu atveju, Redakcija gali neatlygintinai Klientui sustabdyti galimybę Klientui naudotis Paslaugomis. 4.3. Redakcija Kliento Asmens duomenis naudos Paslaugų teikimui, vystymui ir personalizavimui bei Kliento informavimui apie Svetainės arba Svetainės partnerių Paslaugas. 4.4. Klientas supranta ir sutinka su tuo, kad naudodamasis Svetaine ir (ar) Paslaugomis Klientas sutinka gauti informacinio, reklaminio ir kitokio pobūdžio Turinį, kurį teiks Redakcija. Toks Turinys gali būti pateikiamas Kliento Svetainės Paskyroje, siunčiamas visais ir bet kokiais būdais bet kuriais kontaktiniais duomenimis, kuriuos Klientas pateikė Registracijos metu. Klientas turi teisę atšaukti sutikimą gauti Svetainės Naujienlaiškius el. paštu. Pareiškimas dėl atsisakymo gauti Naujienlaiškius siunčiamas Svetainės skyriuje „Kontaktai“ nurodytais adresais. 4.5. Svetainėje (ar jos dalyje) įvedami duomenys gali būti kaupiami ir saugomi skirtingais tikslais. Šie duomenų kaupimo ir saugojimo tikslai gali būti aiškiai, remiantis logika suvokiami ir suprantami pagal Svetainės koncepciją bei paskirtį, atsižvelgus į nusistovėjusią praktiką bei tradicijas, ar Svetainėje nurodomi atskirai. 4.6. Be tiesioginių tikslų, sukaupti duomenys gali būti naudojami ir netiesioginiais tikslais – lankytojų poreikių analizės ir nustatymo tikslais, tiesioginės rinkodaros tikslais, paslaugų kokybės gerinimo tikslais, Svetainės naudingumo kėlimo tikslais ir kitais teisėtais tikslais. 4.7. Visus Kliento registracijos metu pateikiamus asmeninius duomenis saugo ir administruoja Redakcija. Nei Redakcija, nei kitos trečiosios šalies sprendimu, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus, Kliento asmeniniai duomenys negali būti perduoti trečiosioms šalims be atskiro ir aiškaus Kliento sutikimo. 4.8.  Redakcija neteiks Asmens duomenų tretiesiems asmenims ir nepaviešins jų, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklėse, arba teisės aktų nustatytais atvejais. Atsakomybės ribojimas 5.1. Klientas sutinka, kad Redakcija nėra ir nebus atsakinga už Svetainės ir (ar) Paslaugų veikimo sutrikimus ir dėl to Kliento ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius ar žalą. 5.2. Klientas supranta ir sutinka su tuo, jog Redakcija nėra ir nebus atsakinga už dėl trečiųjų asmenų, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, internetinio, mobiliojo ryšio tiekėjų, elektroninio pašto paslaugos tiekėjo, kaltės Klientui nesuteiktas ar laiku nesuteiktas Paslaugas. Klientui negalint naudotis Mokamomis Paslaugomis dėl trečiųjų asmenų kaltės, užmokestis už Mokamas Paslaugas Klientui nėra grąžinimas. 5.3. Redakcijos atsakomybė Klientui ar tretiesiems asmenims, kylanti iš šių Taisyklių, yra ribojama – 100 (vieno šimto) eur suma. Taisyklių keitimas 6.1. Kadangi Paslaugos ir Svetainė nuolat tobulėja ir vystosi, siekdama užtikrinti patogesnį bei saugesnį naudojimąsi, Redakcija turi teisę vienašališkai pakeisti Taisykles. 6.2. Redakcija praneš Klientui apie Taisyklių pakeitimus paskelbdama apie tai Svetainėje ir(arba) asmeniškai Kliento nurodytu el. paštu. 6.3. Taisyklių pakeitimai įsigalios nuo jų paskelbimo Svetainėje dienos. 6.4. Naudodamasis Paslaugomis ar Svetaine po to, kai įsigalios Taisyklių pakeitimai, Klientas patvirtina, kad jis susipažino su tokiais pakeitimais ir visiškai su jais sutinka. Baigiamosios nuostatos 7.1. Šių Taisyklių santykiams tarp Kliento ir Redakcijos reguliuoti taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos ir Taisyklės, pateikiamos Svetainėje bei nusistovėjusi geroji verslo praktika. 7.2. Jeigu kuri nors šių Taisyklių nuostata prieštarauja įstatymams arba dėl kokios nors priežasties tampa iš dalies arba visai negaliojanti, ji nedaro negaliojančiomis likusių Taisyklių nuostatų. 7.3. Visi tarp Redakcijos ir Kliento kilę nesutarimai dėl šių Taisyklių vykdymo yra sprendžiami derybų keliu. Šalims neišsprendus ginčo derybų būdu, toks ginčas galutinai sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teismuose pagal Redakcijos buveinės vietą. 7.4. Taisyklės įsigalios nuo to momento, kai Klientas patvirtins, kad sutinka su jomis, ir galios visą santykių tarp Kliento ir Redakcijos laiką.       1. Pareiškimas apie slapukus 1.1. Apie slapukus Interneto svetainėse naudojami išmanūs ir naudingi metodai, siekiant padidinti jų patogumą ir padaryti jas kuo įdomesnes kiekvienam lankytojui. Vienas iš geriausiai žinomų metodų susijęs su slapukais. Interneto svetainių savininkai ar trečiosios šalys, pavyzdžiui, reklamuotojai, kurie rodo reklamą jūsų lankomoje interneto svetainėje, naudoja slapukus. Slapukai – tai maži tekstiniai failai, kuriuos interneto svetainės išsaugo naudotojų kompiuteriuose. Slapukuose esanti informacija taip pat gali būti naudojama jūsų naršymui skirtingose interneto svetainėse, kurios naudoja tą patį slapuką, sekti. Slapukai skirstomi pagal trukmę ir tai, kas juos nustato. Manome, kad jus svarbu informuoti apie slapukus, kuriuos naudoja mūsų interneto svetainė ir kokiais tikslais jie naudojami. Informavimo tikslas yra trejopas – norime kuo geriau užtikrinti jūsų privatumą, patogumą ir mūsų interneto svetainės finansavimą. Šiame paaiškinime pateikiama daugiau informacijos apie mūsų interneto svetainėje naudojamus slapukus ir jų naudojimo tikslus. 2. Laimė šeimoje projektai, VšĮ naudoja slapukus Laimė šeimoje projektai, VšĮ naudoja slapukus lankytojų statistiniams duomenims rinkti ir informacijai apie jūsų pasirinkimus, kai naršote po interneto svetaines, įrašyti. Mes slapukus naudojame tam, kad jums, kaip lankytojui, pagerintume interneto svetainės naudojimo patirtį. 3. Slapukai ir jų funkcijos Skirtingų rūšių slapukai naudojami skirtingiems tikslams. Toliau pateikiamas dažniausiai sutinkamų slapukų rūšių sąrašas ir paaiškinama, kam jie naudojami. 3.1. Seanso slapukai Seanso slapukas laikinai išsaugomas jūsų kompiuterio atmintyje, kol jūs naršote interneto svetainėje, pavyzdžiui, kad būtų galima sekti, kokią kalbą pasirinkote. Seanso slapukai jūsų kompiuterio atmintyje ilgą laiką nesaugomi, jie visada išnyksta, kai išjungiate savo žiniatinklio naršyklę. 3.2. Ilgalaikiai ar sekimo slapukai Ilgalaikis slapukas išsaugo failą jūsų kompiuteryje ilgam laikui; tokios rūšies slapukas turi galiojimo datą. Ilgalaikiai slapukai padeda interneto svetainėms įsiminti jūsų informaciją ir nuostatas būsimiems apsilankymams. Tai lemia greitesnę ir patogesnę prieigą, nes, pavyzdžiui, jums nereikia iš naujo prisijungti. Pasibaigus galiojimo laikui slapukas automatiškai pašalinamas, kai grįžtate į jį sukūrusią interneto svetainę. 3.3. Lankomos svetainės slapukai Juos nustato pati interneto svetainė (ta pati sritis kaip naršyklės adreso juostoje) ir gali nuskaityti tik ta svetainė. Šie slapukai paprastai naudojami tokiai informacijai kaip jūsų pasirinkimai išsaugoti, kad būtų galima panaudoti jums vėl apsilankius svetainėje. 3.4. Svetimi slapukai Juos nustato sritys, kurios skiriasi nuo rodomos naršyklės adreso juostoje, t. y. ne interneto svetainės savininkai. Šie slapukai, pavyzdžiui, naudojami rinkti informaciją reklamai ir naudotojo turiniui. Taip pat svetimi slapukai gali būti naudojami interneto svetainės statistikai rinkti. Kadangi svetimi slapukai leidžia išsamiau analizuoti naudotojų naršymo įpročius, jie laikomi jautresniais nepažeidžiamumo atžvilgiu, todėl dauguma žiniatinklio naršyklių leidžia pakeisti nuostatas ir nepriimti svetimų slapukų. 4.Laimė šeimoje projektai, VšĮ nustatytų slapukų sąrašas Svetainės slapukai Pavadinimas Saugoma informacija Paskirtis Galioja PHPSESSID Slapukas skirtas identifikuoti sesiją. 1 - sesiją cookieconsent_status Pasirinkimas Slapuku patvirtinimo pasirinkimo saugojimas 1 metus Google žemėlapiai Pavadinimas Saugoma informacija Paskirtis Galioja SID, SAPISID, APISID, SSID, HSID, NID, PREF Įvairūs unikalūs kintamieji, apart PREF, kuris saugo jūsų pasirinkimus, pvz.: priartinimo lygis. Google priskiria slapukus bet kuriame puslapyje, kuriame naudojamas Google žemėlapis. Mes neturime galimybės kontroliuoti Google slapukus. Šie slapukai renka informacija apie Google žemėlapių vartotojų elgseną. Daugumų slapukų galioja 10 metų po apsilankymo puslapyje, kuriame yra Google žemėlapis. Youtube Pavadinimas Saugoma informacija Paskirtis Galioja SID, LOGIN_INFO, use_hotbox, PREF, SSID, HSID, watched_video_id_list, YSC, GPS, demographics, VISITOR_INFO1_LIVE Įvairūs unikalūs indentifikatoriai, taip pat prisijungimų informacija, kuri gali būti susijus su Google paskyra. Google priskiria slapukus bet kuriame puslapyje, kuriame naudojamas Youtube vaizdo įrašai. Mes neturime galimybės kontroliuoti Google slapukus., Šie slapukai renka informacija apie YouTube vartotojų skaičių ir elgseną, taip pat informaciją, kurie sieja jūsų apsilankymą mūsų svetainėje su Google paskyra prie kurios esate prisijungęs. Informacija apie jūsų apsilankymą mūsų svetainėje, įskaitant IP adresas, gali būti perduotas ir patalpintas Google serveriuose JAV. Šis slapukas asmeniškai jūsų neidentifikuoja, nebent jūs esate prisijungęs prie Google paskyros, tuomet identifikuojama paskyra.. Daugumų slapukų galioja 10 metų po apsilankymo puslapyje, kuriame yra Youtube vaizdo įrašai. Tačiau daugelis jų pasibaigia anksčiau. Google analytics Pavadinimas Saugoma informacija Paskirtis Galioja __utmt_UA-XXX, _gat_UA Google Analytics: slapukas reikalingas sąsajai su Google Analytics paskyra. 6 mėnesius __utmz Pirmo apsilankymo data, paskutinio apsilankymo data, kiekis. Google Analytics: sekamas skaičius kiek kartų vartotojas apsilankė svetainėje nuo slapuko sukūrimo. 6 mėnesius __utma Google Analytics: saugoma informacija iš kur vartotojas atėjo, kokį paieškos variklį naudojo, kokią nuorodą spaudė, koks raktažodis buvo panaudotas. 2 metus __utmb, __utmc Google Analytics: saugoma informacija kiek truko vartotojo lankymasis svetainėje. __utmb - prisijungimas, __utmc - atsijungimas nuo svetainės. __utmb - 30 minučių, __utmc - 1 sesiją. _ga Trumpas atsitiktinai sugeneruotas ID Google Analytics: atskiria vartotojus 2 metus _dc_gtm_UA-XXXXXXXX-X Skaičius Google Analytics integruotas su Google Tag manager ir Doubleclick kampanija. Slapukas reikalingas Google Analytics veikimui. 1 dieną _gid, UULE Trumpas atsitiktinai sugeneruotas ID Google Analytics: atskiria vartotojus 1 dieną _gat Skaičius Google Analytics: naudojamas norint padidinti užklausų greitį 1 minutę Trečiosios šalys Pavadinimas Saugoma informacija Paskirtis Galioja 1P_JAR Trumpas atsitiktinai sugeneruotas ID Šie slapukai naudojami rinkti svetainės statistikas ir sekti konversijų kiekius. 1 savaitę SIDCC Apsaugos slapukas padedantis apsaugoti vartotojų informaciją nuo neautoritizuotos prieigos. 1 dieną IDE, test_cookie Šie slapukai priskirti trečiųjų šalių (DoubleClick) yra naudojami tiekti jums aktualias reklamas svetainėje. 2 metus 5. Slapukų valdymas 5.1. Kaip peržiūrėti slapukus Kadangi slapukai yra paprasti tekstiniai failai, juos galima peržiūrėti su daugeliu tekstų rengyklių ar rašyklių. Galite spustelėti slapuką ir atverti jį. Toliau pateikiamas nuorodų sąrašas, kaip peržiūrėti slapukus skirtingose naršyklėse. Jeigu naudojate kitą naršyklę, žiūrėkite naršyklių slapukų informaciją. Jeigu naudojate mobilųjį telefoną, išsamesnės informacijos rasite savo telefono vadove. „Firefox“ „Chrome“ „Internet Explorer 8–11“ 5.2. Slapukų išjungimas / įjungimas ar šalinimas Slapukus apriboti ar užblokuoti galite per naršyklės nuostatas. Jeigu norite, kad interneto svetainės visiškai netalpintų slapukų Jūsų kompiuteryje, galite pakeisti savo naršyklės nuostatas taip, kad Jums būtų pranešta prieš patalpinant bet kokį slapuką. Taip pat galite pritaikyti savo nuostatas taip, kad naršyklė atmestų visus slapukus arba tik svetimus slapukus. Panašiai galite pašalinti savo slapukus, kurie jau buvo patalpinti kompiuteryje. Atkreipkite dėmesį, kad turėsite atskirai pritaikyti nuostatas kiekvienai naudojamai naršyklei ir kompiuteriui. Informuojame, kad jeigu nenorite slapukų, mes negalėsime užtikrinti, jog mūsų interneto svetainė tinkamai veiks. Kai kurios svetainės funkcijos gali būti prarastos ir kai kurių interneto svetainių galite daugiau nematyti. Be to, atmetę slapukus nebūtinai nematysite jokių reklamų. Tai reiškia, kad reklamos daugiau nebus pritaikomos prie jūsų interesų ir bus dažniau kartojamos. Kiekviena naršyklė turi skirtingą nuostatų pritaikymo metodą. Jeigu reikia, pasinaudokite savo naršyklės žinyno funkcija, kad parinktumėte tinkamas nuostatas. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti internete, svetainėje http://www.aboutcookies.org/ 6. Kiti / nenumatyti slapukai Atsižvelgiant į tai, kaip veikia internetas ir žiniatinklio svetainės, mes ne visada žinome apie slapukus, kuriuos patalpina trečiosios šalys per mūsų interneto svetainę. Tai ypač taikytina atvejams, kai mūsų interneto svetainėje yra vadinamieji įtaisytieji elementai: tekstai, dokumentai, vaizdai ar trumpi vaizdo klipai, kurie išsaugoti kitos šalies svetainėje, bet rodomi mūsų ar per mūsų interneto svetainę. Todėl jeigu susidursite su tokiais slapukais mūsų interneto svetainėje, kurių mes nenurodėme anksčiau, praneškite mums. Arba kreipkitės tiesiogiai į susijusią trečiąją šalį ir paklauskite, kokius slapukus jie patalpino, kodėl taip daro, apie slapuko naudojimo trukmę ir kaip jie užtikrina jūsų privatumą. 7. Apmokėjimai Tinklapyje apmokėjimai apdorojami naudojantis makecommerce.lt platforma, kurios valdytojas Maksekeskus AS (Niine 11, Talinas 10414, Estija, reg. nr.:12268475), todėl Jūsų asmeninė informacija, reikalinga mokėjimo įvykdymui ir patvirtinimui, bus perduodama Maksekeskus AS. 8. Kreipkitės į mus Jei turite kokių nors klausimų, kurie būtų susiję su asmens duomenų tvarkymu ar slapukų naudojimų, kreipkitės į mus patogiausiu Jums būdu, kontaktus rasite žemiau. Laimė šeimoje projektai, VšĮ Adresas: Europos pr. 122, LT-46351 Kaunas Tel.: +370 698 36379 El. paštas: musu@laimeseimoje.lt ### Apie mus Bendruomenė „Laimė šeimoje“ "Laimė Šeimoje" telkiame lektorius (mokslo atstovus, lektorius, koučerius, praktikus t.t.), kurie dalijasi savo žiniomis ir patirtimi, susijusia su Laimės šeimoje stiprinimu. Mūsų tikslas yra suteikti šeimoms žinias, įgūdžius ir įrankius, padedančius kurti darnius santykius. Mūsų Vizija Sukurti tvarią, bendruomenišką visuomenę, kurioje kiekviena šeima jaučiasi mylima, vertinama ir palaikoma, o santykiai tarp šeimos narių yra teigiami, darnūs, kiekvienas šeimos narys jaučiasi suprastas ir mylimas. Mes tikime, kad laiminga šeima yra darnios Lietuvos ir tvarios pasaulio visuomenės pagrindas.  Mūsų Misija Teikti aukščiausios kokybės švietimą, konsultacijas ir paramą šeimoms Lietuvoje ir pasaulyje, padėti joms įveikti iššūkius ir skatinti teigiamus pokyčius. Mes norime įkvėpti ir įgalinti šeimas, kad jos galėtų augti ir vystytis kartu, stiprinti savo ryšius ir kurti laimingesnę visų mūsų ateitį. Šūkis Laimė šeimoje – tvarios visuomenės pagrindas. „Laimė šeimoje“ yra daugiau nei projektas – tai mūsų visų bendruomenė, kurioje mes kartu kuriame pozityvias permainas ir stipriname šeimas Lietuvoje ir visame pasaulyje. Mes esame čia Jums ir Jūsų šeimai! Esame dėkingi, kai susisiekiate su mumis, kai norite pasiūlyti temų, kai norite pasisakyti šeimos stiprinimo, laimės šeimoje temomis nusifilmuodami pas mus bei jei norite tapti mūsų projekto mecenatoriais ar turite kitų bendradarbiavimo idėjų.       ### Renginiai ### Narystė   ### Straipsniai   ### Lektoriai "Laimė šeimoje" bendruomenės lektoriai dalijasi žiniomis, įgūdžiais ir įrankiais, padedančiais kurti darnius santykius šeimose. Tai šeimos ir kiti psichologai, psichoterapeutai, mokslininkai, įvairių konfesijų atstovai, koučeriai, praktikai, t.t. ### Video Paskaitos Video Paskaitose visos aktualios temos šeimoms stiprinti. Jose lektoriai dalijasi žiniomis, įgūdžiais ir įrankiais, padedančiais kurti darnius santykius. ### Homepage   ## lekcijos ### Vaiko raidos ir jų emocijų ryšys su mityba bei gyvenimo būdu Šioje paskaitoje holistinė šeimos gydytoja Agnė Misiūtė atsako į daugybę tėvelių klausimų, susijusių su vaikų sveikata. Dauguma sveikatos problemų susijusi su vaikų mityba. Nustebsite, tačiau mityba susijusi net su kalbos sutrikimais (dėl to reikia papildomai lankytis pas logopedą), vaikų emocine būkle, jų pažinimo funkcijomis ir t.t. Tad ką reikia žinoti apie mitybą bei kokius galima atlikti veiksmus, kad vaikai būtų sveikesni fiziškai ir emociškai? Kaip pastebi Agnė, vaikai dažniausiai valgo pieno bei miltinius produktus, kuriuose dar ir gausu cukraus: sūrelius, jogurtus, sultis, picas, makaronus, bandeles t.t. Ar tai Jūsų vaiko meniu? Tyrimai rodo, kad vartojimas maisto, kuriame dominuoja gliutenas, t.y. kviečių baltymas bei kazeinas (karvės pieno baltymas), tiek vaikams, tiek suaugusiems didina riziką turėti dėmesio sutrikimus, kartais nustatomas ADHD, depresijos sutrikimai, padidėjęs polinkis į šizofreniją, o juk atrodo, - toks kasdienis mūsų maistas. Jeigu Jūsų vaikui būna pykčio priepuolių, - krenta ant grindų ir pan., t.y. ne tik emocinė išraiška, - nepatenkinti emociniai poreikiai, - tai gali būti įtakota ir mitybos. Šioje paskaitoje susipažinkite su mitybos metaanalize (daugybės tyrimų apžvalga), įrodančia, kaip pagerėjo mokymosi/kognityvinės/pažinimo funkcijos, elgesio savybės (mažiau pykčio priepuolių, emocijos stabilesnės, nuotaikos pagerėjimas) pakoregavus mitybą tt. ### Ar vaikams reikalingi papildai ir vitaminai? Savo holistinės šeimos gydytojos praktikoje Agnė Misiūtė susiduria su tuom, kad dažnai ir suaugę, ir vaikai turi vitamino D bei geležies stoką. Tai reiškia, kad jų pasisavinimas nėra idealus arba jų nėra pakankama mityboje. Kodėl maistas nėra toks maistingas, kaip buvo prieš 100 metų, net jei jis užaugintas ekologiniame ūkyje, senelių, tėvų ar mūsų pačių? Tyrime, iniciajuotame odontologų, nustatyta, kad prieš 100 metų dirva buvo daug derlingesnė, turtingesnė mineralais nei šiandien. Vadinasi, net ir turėdami kupiną vaisių ir daržovių racioną kiekvieną dieną, galime stokoti tam tikrų vitaminų ir mineralų. Šiame video įraše sužinokite apie požymius, rodančius, kad tam tikrų vitaminų ar mineralų organizme yra per mažai. Gausite labai daug išsamios informacijos apie priežastis, kodėl vitaminai ir mineralai nepasisavina bei apie žarnyno mikrobiotą, makrofagus ir t.t. ### Kaip išsirinkti tinkamiausius papildus? Į ką atkreipti dėmesį, kai tokia plati maisto papildų pasiūla? Ką pasižiūrėti etiketėje? Kas geriausiai tinka kūdikiams, vaikams ir suaugusiems, ir kodėl? Labai svarbu pasižiūrėti kiekį. Įprasta rekomenduojama dozė skiriasi pagal amžiaus grupes, žmogaus svorį. Sužinokite, kokie Omega 3 yra efektyviausi ir kodėl. Kodėl svarbu sertifikatai ir moksliniai tyrimai? Kodėl svarbu tam tikrus vitaminus vartoti vengiant kombinacijų su tam tikrais maisto produktais? Šiame video holistinė šeimos gydytoja Agnė Misiūtė detaliai papasakos apie pačių svarbiausių vitaminų ir mineralų kiekius bei jų įsisavinimą įtakojančius faktorius. ### Kas man yra Laimė bei Laimė Šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius Vidas Leščinskas dalinasi, kas jam yra Laimė ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Laikas - svarbiausias Jūsų gyvenimo resursas. Kam jį skiriate? Kam tas gyvenimas, jei negali sirti laiko sau? Galime turėti daug dalykų, daug daiktų, būti sėkmingi, bet jei neturėsime laiko gyvenimui ir laimei, tai kam tas visas turėjimas? Keliui į sėkmę reikia labai gero laiko valdymo. Laikas - vienas iš labiausiai ribotų resursų. Jei nemokame valdyti savo laiko ir skirti jo sau, - iššvaistome gyvenimą niekams. Kokia pagrindinė laiko valdymo sąlyga? Tai savo prioritetų žinojimas. Sąmoningumas veda į laiko valdymą, taupymą, į atsirinkimą, su kuo mes norime bendrauti, kam norime skirti dėmesio, o kam - ne. Video paskaitoje išgirsite labai aiškius Vido Leščinsko argumentus - kodėl, pirmiausia, reikia skirti laiko sau, kokie vieksniai jį lemia ir įtakoja. ### Pagrindiniai sėkmės principai Šiame video Vidas Leščinskas kalba apie 4 pagrindinius sėkmės principus. Pagrindinis dalykas - visiškas atsakomybės prisiėmimas sau - už tai, koks buvote, koks esate, visus įvykius, kokie įvyko su Jumis, netgi tai, kad kažkas Jus apgavo, nuvylė. Visa tai buvo pamokos. Atsakomybės prisiėmimas sau - startinė pozicija. Jei nesugebate priimti to, toliau, kaip sako Vidas Leščinskas, nėra apie ką kalbėti. Žengiant pirmą žingsnį link sėkmės, link savo asmeninio pokyčio, labai svarbu savęs paklausti ar yra kažkas, kam esate neatleidęs, kam dar jaučiate nuoskaudą. Visi žmogeliai, kurie Jus įskaudino, įžeidė, - visa tai buvo su Dievo valia. Tai buvo kažkokia pamoka Jums. Jie veikė kaip užprogramuoti, tam, kad Jums kažką parodyti. Išgirskite ir apie kitus principus su labai vaizdžiais gyvenimiškais pavyzdžiais, o išklausę, vadovaukitės jais ir, jei niekada nepasiduosite, sėkmė bus garantuota. ### Kaip tapti milijonieriumi? Ko reikia, kad taptumėte mokytojumi, milijonieriumi, kosmonautu, rašytoju, filantropu? Visi tikslai įmanomi. Šis video įrašas atsakys į klausimą “Kaip?” - iš esmės. Kiekvienas tikslas ir sėkmė turi tam tikro lygio brandą, sako rašytojas, mentorius Vidas Leščinskas. Kaip tos sėkmės pasiekti? Anot Vido, yra trys sąlygos sėkmei pasiekti: 1. Kiek esi paruošęs save, kaip įrankį, tai sėkmei pasiekti? 2. Kiek esi vertas to, ko sieki? 3. Kiek ta sėkmė, kurios Tu lauki, kiek tas tikslas, kurį tu nori pasiekti, bus naudingas tavo dvasiniam tobulėjimui arba pasauliui? Kai šias tris sąlygas suderinsite, Jums bus pasiekiamas ir įmanomas bet koks tikslas. ### Tikėjimas - svarbiausia sąlyga tikslams pasiekti Ar turite konkrečių tikslų? Jei turite norų, bet nesate susirašę tikslų, tai nesitikėkite, kad jie įsigyvendins. Tarkime, norite naujo automobilio. Jūsų tikslas - naujas automobilis. Tuomet nustatykite tikslią jo įsigyjimo datą. Susirašykite žingsnius, kuriuos darysite. Tada bus viskas aišku. Absoliuti tiesa - norus reikia išsakyti Visatai ir būtinai tikėti. Jau šiandien galite pradėti žingsnius link savo tikslų įgyvendinimo kartu su mentoriumi Vidu Leščinsku, kuris dalijasi asmeniniais pavyzdžiais ir algoritmu, kuris tikrai veikia. ### Laimė - tai būsena, o ne turėjimas Rašytojas ir mentorius Vidas Leščinskas sako, kad jam būti laimingu, t.y. būti savimi. Pažinti save, atrasti save, realizuoti save. Tai turi labai daug įtakos santykiuose šeimoje, su draugais, t.t. Kai pažįsti save, lengviau perteiki tai ir žmonėms, - ko tu iš jų nori, ko tu norėtum paprašyti, kaip jie turėtų su tavimi elgtis. Laimės ieškoti lektorius pataria užduodant sau klausimus. Kas aš esu? Kas man patinka? Kas man neša laimę? Kas man yra savirealizacija? Ką aš galiu daryti, kad man būtų laimės būsena, o ne turėjimas? Viena didžiausių bėdų, kad mes gyvenime norime labiau turėti, negu būti bei turime per daug lūkesčių kitiems. Jei keisdami profesijas, darbus, per patirtis išsiaiškinsite, kokio gyvenimo būdo norite ir leisite sau būti tuo, kuo norite, tai rasite laimę būti savimi bei leisite būti savimi savo partneriui, savo šeimos nariams. Juk vienas pagrindinių dalykų šeimoje - padėti atsiskleisti kitam žmogui. Tačiau, jei vertybės ima smarkiai skirtis ir atsiranda didelis atotrūkis, santykiai nebeteiks laimės. ### Kelkite savo vibracijų lygį ir viskas bus įmanoma Siekiant laimės, sėkmės, svarbu išmanyti gyvenimo fiziką, - sako mentorius, rašytojas Vidas Leščinskas. Kodėl nesiseka? Kodėl gyvenimas “parklupdo”? Galbūt Jūs nežinote gyvenimo dėsnių? Vidas dalijasi trimis pagrindiniais Visatos dėsniais, kurių laikantis keičiasi Jūsų vibracija, o su tuom - Jūsų gyvenimo aplinka, situacijos, įvykiai. Kas ta vibracija? Visa ko pradžia - mintis. Pradėkite nuo minčių savo galvoje. Šiame video įraše Vidas labai išsamiai ir detaliai paaiškina, kaip skiriasi vibracijos ir jų lygiai bei duoda konkrečius patarimus kaip kelti savo vibracijų lygį. ### Perkurdami save, perkuriate savo likimą Kokia likimo dalis priklauso nuo mūsų? Patys esame savo likimo kūrėjai. “Pasėsi mintį, išaugs emocija, iš emocijos gims veiksmas, veiksmas peraugs į įprotį, įprotis suformuos charakterį, o charakteris - likimo valdovas”, - sako rašytojas, mentorius Vidas Leščinskas. Mokslininkų ištirta, kad nuo mūsų charakterio priklauso 95% mūsų likimo. Šioje video paskaitoje Vidas pakomentuos kiekvieną etapą. Mintį. Emociją. Veiksmą. Įprotį. Charakterį. Kaip valdyti. Kaip keisti. Kaip perkurti save, o tuo pačiu ir savo likimą. ### Kokią įtaką darome vaikų laimei bei sėkmei? Seminaras "Kokią įtaką darome vaikų laimei ir sėkmei?". Visi norime, kad mes ir mūsų vaikai būtų Laimingi ir lydėtų Sėkmė. Neabejotinai sutinkame, kad vaiko laimė prasideda šeimoje. Yra toks posakis – „Nemokyk savo vaikų, vis tiek jie darys taip, kaip darai tu“, todėl šiame seminare – diskusijoje kalbėsime ne tik apie vaikus, bet ir apie save, paanalizuosime savo kilmės ir pačių sukurtas šeimas, nes tai tiesiogiai susiję su vaiko laime ir jo požiūriu į save, žmones bei supantį pasaulį. Jiems gyvenimas gali būti lengvas arba sunkus. Jie visur gali matyti galimybes, arba stabdžius ir trukdžius. Jie gali ką tik nori veikti drąsiai arba bijoti daryti veiksmus, ar nepasitikėti. Tiesa tokia, – visa tai labiau priklauso nuo mūsų, tėvų. Tačiau paskaitoje laukiami ne tik vaikų tėvai, bet ir būsimi tėveliai, mokytojai, darželių auklėtojai – visi, kurie prisiliečia prie vaikų ir daro jų dabarčiai bei ateičiai! Seminaro metu sužinosite: - Kodėl Jūsų vaikai gali nesijausti Laimingais; - Kaip Jūsų pasaulėžiūra, savijauta atsispindi Jūsų vaikuose; - Kokią daro Jums ir Jūsų vaikams Jūsų įpročiai; - Kiek Jums daro įtaką Jūsų tėvų patirtys; - Kuo vadovaujantis Jūs priimate sprendimus; - Kaip vieni ar kiti jūsų sprendimai užkuria savaiminį nesėkmių ratą; - Ko nedaryti ir ką daryti, kad Jūsų vaikai jaustų Gyvenimo Džiaugsmą; - ką daryti, kad Jūs ir Jūsų vaikai jaustumėtės Laimingi ir Sėkmingi aptarsime. Atpažinsite ir suprasite kaip kurti savo laimingą vaikų dabartį ir ateitį. ### Kas man yra Laimė ir Laimė Šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorė Lina Rudaitienė dalinasi, kas jai yra Laimė ir kas jai yra Laimė šeimoje. ### I. Prigimtinis kvėpavimas grąžina saugumą ir ramybę Kvėpavimas atspindi mūsų gyvastingumą. Prigimtinis kvėpavimas yra kiek kitoks nei lydintis mus kasdienybėje, ypač, susidūrus su įvairiomis įtampomis. Pasaulyje yra daug įtampų, baimių ir netgi savo šeimose ne visada randame ramybės oazę, saugumą. Prigimtinio kvėpavimo susigrąžinimas gali grąžinti saugumo ir ramybės jausmą. Skirti laiko sąmoningam kvėpavimui galite įsitaisę jaukiai, saugiai, patogiai namie ir su savo šeimos nariais. Leiskitės į savojo, unikalaus prigimtinio kvėpavimo paiešką su sąmoningo kvėpavimo mokytoja Lina Rudaitiene. ### II. Keičiasi tavo kvėpavimas - keičiasi tavo gyvenimas Skamba neįtikėtinai? Tai - tiesa. Viena iš prigimtinio kvėpavimo savybių yra atsipalaidavimas. Todėl praktikuojant jį Jūs gana greitai įgusite atsipalaiduoti, o tai užtikrins energijos tekėjimą bei valymo procesus. Jei Jus kamuoja įkyrios mintys, pavargote nuo emocijų? Atėjo laikas išmokti neduoti tam dėmesio. Sąmoningai kvėpuojant išsiugdysite gebėjimą stebėti mintis, emocijas ramiai ir jos pačios praeis. Sąmoningas kvėpavimas - gyvenimą keičiantis instrumentas su begale naudų. Šioje paskaitoje sužinosite apie jas bei kodėl Lina Rudaitienė rekomenduoja pradėti praktikuoti sąmoningą kvėpavimą pro nosį. ### III. Prigimtinis kvėpavimas savo gimimo tema Sąmoningas kvėpavimas savaime nekelia skausmo, bet pats kvėpavimas dėl didesnio energijos kiekio pabudina mumyse glūdinčias įtampas. Norime ar nenorime tenka su jomis susidurti ir “padirbėti”. Jei iš atminties iškyla kažkoks skausmingas patyrimas, kvėpavimas padės paleisti skausmą, patirtą toje praeities situacijoje. Savo gimimo mes ne prisimename, bet mūsų kūnai prisimena. Gyvenimo pradžia yra svarbi. Ne veltui sakoma, gera pradžia - pusė darbo. Tačiau ar buvo mūsų gyvenimo pradžia gera? To neprisimename. Kai mes sąmoningai kvėpuojame prigimtiniu kvėpavimu ir budiname savo atmintyje gimimo patirtį (rebefingas), ji palaipsniui iškyla. Taip surėdyta gamtos. Ypač rekomenduotina prakvėpuoti savo gimtį prieš susilaukiant vaikų ir prieš gimdant. Apie tai, kaip gimtis įtakoja gyvenima ir savosios gimties prakvėpavimo dovanas - šiame video įraše su Lina Rudaitiene. ### IV. Savęs kūryba per kvėpavimą. Energetinis kvėpavimas Šiame video įraše su sąmoningo kvėpavimo mokytoja Lina Rudaitiene prisiliesite prie energetinio kvėpavimo ir jo ypatumų. Kai atsiranda tam tikri sąmoningo kvėpavimo įgūdžiai, kai jau paleidžiate įtampą kvėpavimo pagalba, nebesitapatinate su valymo procesais, jau žinote apie savo prigimtį, gebate stebėti viską iš šalies, paleidote gimimo ir kitas programas, jaučiate ryšį su siela, prasideda kiti dalykai, - savęs kūrimo, savęs formavimo dalykai. Sąmoningai kvėpuodami galime aktyvuoti moterišką ir vyrišką pradą savyje, - pasikviesti energijas, kurti save. Žmogus žmogui nelygu. Todėl, svarbiausia, - valyti, harmonizuoti, stiprinti savyje IN-JAN balansą Jums tinkamu būdu per kvėpavimą. Kaip? Žiūrėkite paskaitą. ### V. Sąmoningu kvėpavimu mezgame ryšį su savo siela ir pasiduodame sielovadai Ši video paskaita yra apie procesus kvėpavimo metu, ir kartias jį lydintį skausmą, - kvėpuojant tiek savo gimimo tema, tiek savęs kūrybos, sielovados tema. Daug žmonių, kas lietėsi prie rebefingo, žino, kad skausmo neįmanoma išvengti. Skausmo tema labai padeda pasiruošti gimimo temai. Savo ruožtu, gimimo tema veda mus į kitą labai svarbią temą - sielos temą. Šiame video išgirsite daugiau apie kvėpavimo techniką. Kur sudėti akcentus, kai skauda, į ką atkreipti dėmesį, ypač, jei turite astmą, epilepsiją ar problemų su širdele. Būtina žinoti būdus, kaip suvaldyti kūno procesus. Tiems, kuriems skauda širdelę, reikia kvėpuoti atsargiau. Kvėpavime dalyvauja visas kūnas, mintys, emocijos ir siela. Šis video palaipsniusi paruoš Jus sielovadai - ryšiui su savo siela mezgimui. Niekam kitam Jūs taip nerūpite, kaip savo sielai. Ji - tarsi Jūsų mama. Ji turi visus Jums reikiamus atsakymus. kartais ji gali būti ir griežta, kaip mama, - neišsigąskite, siela visada atliepia su meile. Jei atliepia, vadinasi, myli. Žiūrėdami šią video paskaitą pasiruoškite gilesniems procesams kartu su sąmoningo kvėpavimo mokytoja Lina rudaitiene. ### VI. Sąmoningas kvėpavimas - kelias į tiesą, džiaugsmą ir savirealizaciją Šiame video Lina Rudaitienė pasiūlys pasibandyti - intuityviai pajusite ko Jums reikia - pasitelkti įvairius gyvybinės energijos tekėjimo kvietimus. Jei Jums trūksta džiugesio - kvėpuokite džiaugsmo energiją. Jei Jums norisi tiesos, iškvėpuokite melo energiją. Net jei sakysite žmogui, kad jį mylite (turėdami savyje daug melo), žmogus, kuriam tai sakote - neišgirs to. Nes tiesa “eina tiesiai”. Lygiai taip pat, jei Jums kažką sako meluojantis žmogus, Jūs galite to negirdėti. Kvėpuokite tiesą. Kai kvėpuojate visiškoje tiesoje, - Jūsų gebėjimas gyventi ir patirti tampa stulbinamai tikru. Patikėkite, išvalius melą, iškvėpavus tiesą, keičiasi visos patirtys, kuriose buvo iškrypimų, netiesos. Mes meluojame nesąmoningai. Kartais tėvai mus “provokuoja” meluoti, o paskui mes “provokuojame” (to net nežinodami) meluoti savo vaikus. Net ir mažiausia iškreipta tiesa yra netiesa. Žiūrėkite šį nepaprastai gilų video apie kvėpavimą įvairiose energijose, - džiaugsme, tiesoje, tikėjime t.t. "Teatsiveria Jūsų begalinis jautrumas ir didžiulė realizacijos jėga." - linki Jums sąmoningo kvėpavimo mokytoja Lina Rudaitienė. ### Ieškokite savosios laimės Daug žmonių mus mokino ir mums sakė, ką reikia daryti, kaip elgtis, ko mokytis, kad taptume laimingi. Mokytojai - viena, močiutės - antra, tėtis - trečia, dar kažkas - ketvirta, o kieme draugai - visai ką kita. Buvęs verslininkas, psichosomatikos specialistas Marius Jatulis sako, jog ilgai gyveno kliaudamasis kitais. Ilgainiui jis suprato, kad jį “apgavo” arba, kad jis pats “apsigavo”. Atėjo laikas, kai Marius nusprendė pradėti ieškoti savų atsakymų. Pirmiausia, ieškoti sveikatos. Tuom jis dabar labai džiaugiasi, - jam pavyko ją susigrąžinti. Marius suprato ir tai, kad tik jis pats gali atrasti savo laimę. Kai prasidėjo laimės paieškos, Mariaus gyvenimas tapo gyvu. Tai pats nuostabiausias dalykas įvykęs jo gyvenime. Šiame video jis nuoširdžiai dalijasi savo gyvenimo istorija bei linki Jums ieškoti savosios laimės. ### Kas man yra Laimė bei Laimė Šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorė Roberta baranauskė dalinasi, kas jai yra Laimė, ir kas jai yra Laimė šeimoje. ### Kodėl žmonės nesusikalba arba kodėl neišgirsta vienas kito? Pirmiausia, turime pažvelgti į šeimą, kaip į sistemą. Mūsų kilmės šeima, kurioje mes gimėme, mums yra pati svarbiausia. Joje formuojasi mūsų savivertė, joje įgauname pirmąsias vertybes. "Kokį mums pavykstą santykį suformuoti, užmegzti su savo tėvais, tokį po to mes santykį formuojame visą gyvenimą.” - sako šeimos konsultavimo specialistė Jūratė Arštikaitienė. Jei kažkas negirdi Jūsų, arba Jūs negebate išgirsti, arba nesusikalbate, turite atsigręžti į savo santykį su tėvais. Jei skirtumėte daugiau laiko suprasti, kas vyksta, tai Jūsų reakcijos būtų visiškai kitokios. Žiūrėkite šią ir kitas socialinio-emocinio intelekto ugdymo specialistės paskaitas. ### Savivertė ir pasitikėjimas nėra tas pats "Nuo savivertės labai priklauso mūsų laimės indeksas šeimoje."- sako Jūratė Arštikaitienė, socialinio-emocinio intelekto ugdymo ekspertė. Savivertė ir pasitikėjimas savimi nėra tas pats. Pasitikėjimas savimi daugiau "ateina" iš mūsų kasdienos, - kaip mums pavyksta padaryti vienus ar kitus veiksmus, darbus. Savivertė yra gilesnis dalykas. Kai mes ateiname į šį pasaulį, mes esame verti tiek, kiek pasaulis į mus atsiliepia; tiek, kiek dėmesio mes gauname iš aplinkinių. Jei mamytė šypsosi atsakydama į kūdikio šypseną, vaikelis jaučia, kad pasaulis yra draugiškas ir atvirkščiai. Paskaitoje rasite ir daugiau gyvenimiškų pavyzdžių apie tai, kaip formuojasi savivertė. Jei Jūsų pokyčiai kitą erzina, žinokite, kad kitų jausmai yra jų atsakomybė. Svarbu, kaip Jūs pats jaučiate pasaulį. ### Kas yra draugystė ir ar gali būti draugystė tarp tėvų ir vaikų? Kas svarbiausia draugystėje? Draugystėje svarbu lygios teisės, kito nuomonės pripažinimas. Abu požiūriai yra svarbūs. Tėvų pareigos - kur kas kitokios nei draugystės. Tai ir disciplina, ir auklėjimas, ir patarimai, ir šiluma. Reikalinga išmintis. Be abejo, yra ir priėmimas, ir domėjimasis kito nuomone. Tėvystė, iš esmės, skiriasi nuo draugystės. Tėvystės vaikai iš savo tėvų tikisi visada. Kas atsitinka kai tėvai pradeda draugauti su vaikais? Kodėl tėvai nori draugauti su vaikais? Ši video paskaita apie tai. Verta susimąstyti. ### Šeimos kartos. Pagarba ir ribos. Šioje paskaitoje Aldona Širmulienė kalba apie meną suvokti šeimos architektūrą, ją įprasminti, išspręsti, kad tarp įvairių kartų šeimos narių būtų ryšys, bendravimo kultūra ir kokybiškas bendravimas, kur išlaikomos bei gerbiamos ribos. Vyresniems šeimos nariams būtina pagarba ir gebėjimas padėkoti. Jaunesniems parodome pagarbą priimdami ir pripažindami jų savarankiškumą. Duoti vienas kitam galime skirtingais etapais skirtingus dalykus. Tačiau yra dalykai, kuriuos visada galime duoti. Tai - buvimas kartu, atviras pokalbis. Yra tokių davimo formų - kurios nėra ryšio mezgimas, o labiau slapta manipuliacija ir kontrolė. Taip elgiasi tie, kurie turi nuoskaudų. Todėl labai svarbu atsigręžti į save ir pamatyti, kad duoti tam, kad patvirtinti vidines nuoskaudas - nėra davimas iš širdies. Todėl svarbu atlikti savo vidinę “inventorizaciją”, kad galėtumėte patirti davimo santykiuose džiaugsmą. Svarbu, kad kai duodami pagalvotume ir apie kito šeimos nario jausmus, ne tik apie savo. Duotume nenorėdami keisti ar sau naudos. ### Šeima - tai gebėjimas statyti namus kartu Nėra tokio dalyko kaip TAS vienintelis ar TA vienintelė. Šeima - tai gebėjimas išmokti statyti namus kartu. Kaip tą daryti ir ko vengti - šis video būtent apie tai. Patarlė sako: “Išmintinga moteris savo rankomis namus stato ir savo rankomis namus sugriauna.” Dažnai norisi, kad antra pusė atitiktų lūkesčius, prisitaikydama kaip tik galima geriausiai. “Tačiau žmogus, ne ortopedinis batas” - sako Aldona Širmulienė. Jeigu aš akcentuoju kito silpnybes, kad ir smulkmenas, tai jau nebėra namų statymas, tai - griovimas. Kritika, žeminimas, nepagarba, norų nepaisymas, galiausiai, prievarta, stengimasis kitam daryti gera (kabutėse), - tai yra kito žmogaus “laužymas”. Galime kurti vienas kitą padėdami tobulėti geruose dalykuose. Žiūrėkite video ir semkitės gyvenimiškos išminties. ### Įsimylėjote? Neskubėkite. Stebėkite žmogaus elgesį santykių pradžioje. Šiame video teologė, edukologė Aldona Širmulienė pasakoja apie ženklus, į kuriuos tikrai vertėtų atkreipti dėmesį prieš “neriant stačia galva” į santykius. Įvairūs ženklai gali išduoti žmogaus charakterio ypatybes, kurias pradžioje, išties, sunku identifikuoti. Stebėkite žmogaus elgesį įvairiausiose sitaucijose. Kaip jis elgiasi, kai esate pavargę? Kai Jums sunku, neramu? Kai Jums dėl kažko skaudu? Kai Jums reikia priimti kažkokį sprendimą? Kokia bus žmogaus reakcija į visa tai? Ar žmogus geba išgirsti Jūsų rūpesčius? Ar geba įsiklausyti į Jūsų žodžius? Atkreipkite dėmesį į tai, kaip žmogus žiūri į įvairias problemas, į jų sprendimą. Pažiūrėkite, kaip jis elgiasi, kai supyksta. Šiame video išgirsite labai daug vertingų patarimų ir gyvenimiškų pavyzdžių. ### Kodėl norite būti geresnis už kitus? Mes save asocijuojame ir suvokiame per santykius su kitais žmonėmis. Mes norime būti geresni. Kartais tarp sėkmingų žmonių mes jaučiamės nejaukiai. Kartais žemindami kitą žmogų mes norime būti geresni už jį. Kai mes kitą nuteisiame, mes, tarsi, tampame teisesni ir tai yra mūsų elgesio stretegijos. Kodėl Jūs norite būti geresnis tokiu būdu? Kaip tapti geresniu, bet ne prieš kitus? Tiesiog, geresniu sau dėl savęs? "Tai tikrai atvestų Jus į geresnį santykį su savimi, su šeima, su kaimynais, su bet kuriuo sutiktu žmogumi gatvėje, gyvenime, veikloje, darbe", - sako psichosomatikos specialistas Marius Jatulis. ### Jūsų kūnai visada atspindi Jūsų vidinę būseną Kas vyksta mūsų psichikoje - atsispindi mūsų kūne. Kai Jūsų santykiuose kažkas vyksta, ko Jūs negalite suprasti, bet esate ilgai tame, Jūsų skrandis nevirškins. Ko mes negalime išspręsti psichikoje, anksčiau ar vėliau tai pasirodys mūsų kūne ir tai bus tikslas mums padėti. Jūsų kūnai niekada nemeluoja, jie visada atspindi Jūsų vidinę būseną. Tai - kas vyksta Jumyse. Tačiau mes išmokstame nešioti kaukes, išmokstame meluoti sau ir kitiems, o tai vyksta todėl, kad mes turime tokius draudimus, - piktam būti negerai, suirzusiam būti negerai, tu turi būti laimingas, geras ir t.t. Mes neleidžiame sau pykti. Tada mes pradedame pyktį laikyti savyje. Jį nešiojamės ir vyksta užslėpta agresija. Labai dažnai tai sukelia autoimuninius susirgimus. Žiūrėkite paskaitą su psichosomatikos specialistu Mariu Jatuliu ir išgirskite vertingų patarimų. ### Psichika labai nemėgsta neatsakytų klausimų ir nepriimtų sprendimų "Konfliktai ir įtampos santykiuose, neišspręsti dalykai, neišgyventos emocijos sukelia įtampas ir mūsų fiziniame kūne. Bet kuri įtampa mūsų kūne, kai mes jų ilgiau neišpsprendžiame, įtakoja ligos vystymąsi."- sako psichosomatikos specialistas Marius Jatulis. Mūsų psichika labai nemėgsta neatsakytų klausimų ir nepriimtų sprendimų. Dėl to mus labiausiai kankina abejonės. Neužkliūti, nepavirsti, nesuklysti - nepavyks. Tik rasti atsakymai, priimti sprendimai, išvados daro mus stipresniais. Be viso šito mes neaugtumėme ir netobulėtumėme. Niekada nebijokite nei sunkumų, nei klaidų, nei konfliktų. Spręskite juos, "nepakibkite kaip kompiuteris". ### Raktas į darnius santykius - kompromisai Į santykį ateina du žmonės. Jie labai skirtingi. Juos auklėjo skirtingi tėvai. Jie turėjo skirtingą patirtį. Kiekvienas į santykį atsineša savo žinojimą ir, be abejo, lūkesčius. Labai gerai, kai žmonės kalbasi apie tai. Kai kalbasi ir išklausę vienas kitą ieško kompromisų. Tada tie du žmonės gali susikurti naujus žinojimus. Šeima yra kai dviese kuria tai, kas jiems yra komfortiška ir priimtina. Jų moralės normoms, jų įsitikinimams, jų požiūriui. "Be kofliktų nepavyks. Nebijokite jų. Konfliktai yra kelias į Jūsų tobulesnius santykius. Tie kurie nesipyksta, tie nebemyli vienas kito." - sako psichosomatikos specialistas Marius Jatulis. ### Kokia yra laimingų santykių paslaptis? Viskas šitame gyvenime yra santykiai. Santykiai prasideda santykyje su savimi. Psichosomatikos specialistas Marius Jatulis sako: “Jums galima būti visokiems, tai normalu, visi jausmai yra Jūsų dalis. Priimkite save visokį. Kvailą, sveiką, ligotą. Tai yra skirtingi Jūsų aspektai. Visi jausmai, kurie "eina per Jus" yra Jūsų. Jau vien dėl to jie visi yra verti pagarbos.” Lygiai taip pat turime gerbti ir visus partnerio jausmus. Visi norime iš santykių naudos. Du laimingi žmonės susitikę gali tapti dar laimingesni. Susitikę du nelaimingi - gali tapti dar nelaimingesni. Kuo mes pilnesni, kuo mes labiau save užpildę, tuo didesnis noras santykyje su kitu žmogumi dalintis. ### Kas man yra Laimė ir Laimė Šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius Marius Jatulis dalinasi, kas jam yra Laimė ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Žmogaus gyvenimo raidos užduotys Šioje paskaitoje Dovilė Ridzevičienė, jungiškosios krypties psichoterapeutė, kviečia kartu peržvelgti viso gyvenimo žmogaus užduotis. Raidos užduotis. Nuo gimimo, jam augant, iki pat jo išėjimo iš šio pasaulio. Nuo kūdikio eigos priklauso tolimesni kūdikio gyvenimo etapai. Žmogus gimsta tris kartus gyvenime. Pirmasis gimimas - kūdikystėje, antrasis asmenybės užgimimas - paauglystėje, trečiasis - vyksta vidurio amžiuje. Galima sakyti, kad yra ketvirtasis užgimimas - mirčiai. Kiekvienas gyvenimo etapas yra pilnas prasmės, kiekvienas jų turi savo užduotis. Jeigu mes leidžiamės gyvenimo vedami į priekį smalsiai, jautriai, pagarbiai savo ir kitų atžvilgiu, mes galime pereiti stebuklingą kelionę. ### Dėl kokių priežasčių žmonės skiriasi? Kokios yra pagrindinės kertinės priežastys, dėl kurių žmonės skiriasi ir kaip tai pakeisti? "Priežastys labai paprastos", - sako mąstymo keitimo mentorius Mindaugas Valickis. Dažnu atveju skyrybas lemia mažos gyvenimo smulkmenos. Mūsų viduje esančios mąstymo klaidos, mūsų viduje esantys įsitikinimai, kompleksai, užsiblokavimai ir neleidimai sau gyvenime pilnai save atskleisti ir realizuotis ima atsispindėti gyvenimo smulkmenose, o dėl jų žmonės ima pyktis ir skiriasi. Žiūrėkite video paskaitą ir pažiūrėkite, kas slepiasi po tomis gyvenimo smulkmenomis, kurios erzina. ### Kaip gyventi su narcizais? Narcizai yra žmonės hiperbolizuotai susikoncentravę į save, į savo poreikius. Narcizas yra labai egocentriškas žmogus. Dažniausiai mato tik save ir nemato kitų. Jeigu žmogus gyvenime yra viename kraštutinume, jis tam, kad gyvenime būtų balanse, turi pritraukti šalia savęs žmogų arba partnerį - kitą kraštutinumą, o šis kraštutinumas - tai hiperglobėjiškas žmogus, kuris bus tas, kuris stengsis viską padaryti dėl kito/kitų. Mąstymo keitimo mentorius Mindaugas Valickis "apverčia" žmogaus klausimą “Ką daryti su narcizu?” į klausimą “O kaip padaryti taip (jeigu jau esu šalia narcizo), kad atsisakyčiau savo hiperglobėjiškumo?" Žiūrėkite video ir išmokite atpažinti narcicizmo apraiškas laiku. ### Jūsų vaikas unikalus, o ne standartinis Kaip, kartais norėdami labai daug gero duoti savo vaikams, persistengiame ir juos sužlugdome? Įsitikinimai, kad vaikas turi būti standartinis (būti tokio ir tokio ūgio ar svorio, tiksliai tam tikru laiku pradėti sėdėti, tam tikru laiku šliaužioti, tam tikru laiku vaikščioti, tam tikru laiku kalbėti ir t.t.) gero nežada. Jei mama nuo pat vaiko gimimo yra visiškoje įtampoje ir nuolat nerimauja, ar jos vaikas "teisingas", ar jis atitinka standartus, galiausiai ji nebemato tikrojo vaizdo. Kai tėvai spaudžia vaiką atitikti jų vidinius įsivaizdavimus, vaikas ima jausti įtampą ir, natūralu, jis ima užsisklęsti savyje. Kiekvienas žmogus gimsta su pliusais ir minusais. "Jei vaikas turi labai stiprų minusą, tai, patikėkite, kažkur jis tikrai turi labai stiprų pliusą. Tereikia jį pamatyti."- sako mąstymo keitimo mentorius Mindaugas Valickis. Žiūrėkite video įrašą ir atpažinkite ar Jūs nesivadovaujate stereotipiniu mąstymu. ### Koncentruokimės į vaiko pliusus Visuomenė - pradedant nuo tėvų, tęsiant darželiu, mokykla, galiausiai, universitetu, moko vaiką būti tokiu, kaip visi. Iš prigimties turime ir pliusų, ir minusų. Tai yra visiškai natūralu. Svarbu akcentuoti pliusus. Jeigu mes nuo vaikystės verčiame vaiką atitikti standartus ir būti "kaip visi", mes, dažniausiai, priverčiame vaiką susiformuoti įprotį, - visada kreipti dėmesį į savo minusus. Įpratiname vaiką pamiršti savo pliusus ir koncentruotis į minusus. Ar toks vaikas pasieks gerų rezultatų gyvenime? Mąstymo keitimo mentorius Mindaugas Valickis sako, kad tikrai ne. Žiūrėkite video paskaitą apie pozityvų vaikų ugdymą. ### Vaiko lyderystės atskleidimas “Pats didžiausias menas - auginti vaiką, kuris turi patį stipriausią prigimtinį potencialą lyderystėje ir kūrybingume. Tokius vaikus tėvai turėtų laikyti netgi “aukščiau už save”, - sako mąstymo keitimo mentorius Mindaugas Valickis. Daugelis tėvų užduoda sau klausimą - “Kaip užauginti sėkmingą vaiką?“ Tėvai nuo pat vaikų gimimo patys daro begalo daug. Dažniausiai jie galvoja, kad tiek, kiek “įdės į savo vaiką”, toks ir bus vaiko gyvenimas. Toks mąstymas, dažnu atveju, vaikus gali ir sužlugdyti. Kartais turėdami kūrybingą ir lyderį vaiką iš prigimties, tėvai gali visiškai jį užblokuoti. Toks vaikas visiškai netoleruoja kritikos, spaudimo, priešinasi suvaržymui. Tokiam vaikui reikia pripažinimo, pagyrimo, palaikymo, reikia duoti jam erdvės bei pakankamai laisvės ir tikėjimo juo. Žiūrėkite visą video paskaitą apie tai, kaip užauginti sėkmingus, lyderio potencialą turinčius vaikus. ### Kodėl viską turiu daryti vienas/-a? Kodėl žmonės gyvenime jaučiasi pikti ir nelaimingi? Dažnai dėl to, kad jaučia, jog gyvenime turi daryti arba daro viską vieni. Kuo daugiau jie daro ir stengiasi, tuo labiau aplinka daro mažiau. Atsiranda pyktis, nuoskaudos, neteisybės jausmas. Kaip spręsti tokią problemą? Kur šios problemos šaknys? Kuo ilgiau pasąmoningai lauksite, tuo gyvenimas Jums duos daugiau situacijų, kuriose turėsite daryti viską vienas vienui vienas. Kaip to išvengti? Žiūrėkite mąstymo keitimo mentoriaus Mindaugo Valickio video paskaitą ir sužinokite. ### Kas man yra Laimė ir Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius Mindaugas Valickis dalinasi, kas jam yra Laimė ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Skirtis negalima, SUSIKALBĖTI Meilėje svarbūs ne tik jausmai, bet ir mokslinės bei psichologinės žinios. Dažnu atveju poros pykstasi ne dėlto, jog yra labai skirtingi, per mažai ar per daug laiko praleidžia kartu. Bet todėl, kad nesugeba aiškiai, be priekaištų ar kritikos iškomunikuoti savo poreikių, norų ar ribų. Be to dažnai kalbame nesiklausydami kito, ir esame įsitikinę, kad tai, kas veikia man, turi veikti ir kitam. Neužmezgame empatiško ryšio, neįsiklausome į kito žmogaus emocijas, todėl turime tas pačias pasekmes, kaip visada - pyktį ir nepasitenkinimą. Gera žinia ta, kad jei mūsų elgesys ar įsitikinimai yra kitokie, mes galime sukurti ilgalaikius, darnius santykius. Bet tam reikia žinoti kelis esminius psichologinius ir mokslinius principus bei taisykles, kurios padės geriau pajusti save ir kitą, atpažinti savo ir kito poreikius bei kylančius jausmus, bendrauti drąsiai ir autentiškai ir net jei nesutariame, pasiekti visiems tinakmų sprendimų. Apie bendravimo poroje strategijas, įžvalgas, prinicpus bei taisykles ir kalbėsime šios diskusijos metu kartu su medike ir kūno terapeute Rasa Mažioniene, gydytoja - psichologe, sertifikuota Mindfulness mokytoja Rita Kievišiene bei NLP treneriu, koučeriu ir geštalto psichoterapijos praktiku Andriumi Jarašiūnu. Diskusijos metu sužinosite: Kaip bendrauti poroje be galios ir įtakos naudojimo prieš kitą? Kokie yra emocinės (ne)priklausomybės tipai; kaip juos atpažinti, ir ką svarbu žinoti bendraujant su kiekvienu tipu? Apie emocinio intelekto svarbą santykiuose ir kaip jį ugdyti? Gausite įžvalgas, kaip žodžiai, tonas, nesąmoninga kūno kalba gali atitolinti arba priešingai, jei įdėsime pastangą - suartinti. - Susipažinsite su nauju požiūriu į konfliktų sprendimą, kuris padės sukurti tvirtą pagrindą ir gilesnį intymumo lygį; - Gausite strategijas, kaip tvarkytis su intensyviomis emocijomis: pykčiu, isterija, pavydu. - Sužinosite esminius įgūdžius reikalingus santykių puoselėjimui. Ir žinoma, apie meilės sau vaidmenį santykiuose. ### Seminaras Savivertė kaip gyvenimo kokybės pamatas Vidinės būsenos, ypač susijusios su savęs apribojimu ir nepasitikėjimu savimi, veikia visas mūsų gyvenimo sritis, mūsų elgesio ir emocinius procesus. Jei žmogus bijo kritikos ar klaidų, jis dažnai vengia sprendimų priėmimo, perduodamas atsakomybę kitiems. Jam daug sunkiau išsigryninti prasmę suteikiančias veiklas, palaikyti santykius tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Jis linkęs užsidaryti savyje ir palaipsniui grimsta į slogių būsenų liūną. Seminaro metu sužinosite: • Kas yra laimingas žmogus? • Kur slypi nepriklausomybė ir pasitikėjimas savimi? • Iš kur gauti jėgų pilnaverčiam gyvenimui? • Kaip sau padėti? Tiesioginio nuotolinio seminaro lektorė medikė, kūno terapeutė Rasa Mažionienė. ### Nuo kada prasideda kūdikio laukimasis? O kodėl aš noriu kūdikio? Jei atsakymas yra, kad iš meilės pertekliaus, kad turime sukūrę nuostabius santykius ir tos meilės turime tiek daug, kad galime kurti dar vieną žmogų, tai nuostabu. Kūdikio gimimas atneša begalę naujų dalykų į šeimą, gyvenimą ir viską apverčia 180 laipsnių kampu. Meilės erdvės kūrimas, pažinimas vienas kito, intymaus ryšio gilinimas, stiprinimas - tai ir yra pagrindas. Šiame įraše daugiau apie laukimosi stebuklą su Ieva Sinkevičiene. ### Kada prasideda tėvystė? Ieva dula sako, kad, pirmiausia, ruošiantis tėvystei, užduokite sau klausimą - o kodėl aš noriu kūdikio? Jei atsakymas yra - iš meilės pertekliaus, kada turite nuostabiai sukurtus santykius ir galite dar vieną žmogų iš tos meilės kurti - jūs pasiruošę. Kūdikio gimimas atneša begalę naujų dalykų į šeimą, gyvenimą ir viską apverčia 180 laipsnių kampu. Vienas kito pažinimas, intymaus ryšio gilinimas, stiprinimas, meilės erdvės kūrimas yra tėvystės pagrindas. ### Gamta per 40 savaičių sukuria naują žmogų Vos per 40 savaičių gamta Jumyse sukuria žmogų. Tas 40 savaičių kūdikiui egzistuoja tik mama. Ji kūdikiui - visa Visata. Dula Ieva dalijasi, kad mama, sužinojusi, kad laukiasi, iš pradžių, gali šiek tiek išsigąsti naujos atsakomybės, bet drąsina pasidžiaugti, pagalvoti kūrybiškai, - “aš sukūriau stebuklą, aš kūrėja”. Mažytis embrioniukas, būdamas vos kelių milimetrų, pilnai jaučia visus mamos išgyvenimus. Sekundiškai greitai susikuria įvairūs cheminiai junginiai kūne, kurie duoda kiekvienai kūno ląstelei informaciją. Siekiamybė - išlikti ramybėje ir pasitikėjime. Ieva pasidalija keletu būdų, kaip nurimti, jaustis saugiai ir kiekvieną iš būdų panagrinėja giliau. ### Mama kūdikiui yra visa Visata Vos per 40 savaičių gamta sukuria žmogų. Tai yra unikalu. Tas 40 savaičių kūdikiui be mamos neegzistuoja daugiau niekas. Mama yra visa Visata. Jūs esate kūdikiui upė, kalnai, saulė, žvaigždės. Per tas 40 savaičių kūdikis patiria pasaulį per Jus.  Šis kūrybos procesas yra labai atsakingas mamai, bet ir labai ją įgalina. Galima išsigąsti šios atsakomybės, bet galima pagalvoti ir kūrybiškai - kaip tai smagu, kaip gera, aš dabar realiai kūrėja. Kūdikis net būdamas kelių milimetrų pilnai jaučia visus mamos išgyvenimus. Nereikia bijoti, kad bus akimirkų, kai suabejosite kažkuom, galima sąmoningai pasirinkti visokeriopai sveikatinančias mintis ir išgyvenimus. Išgirskite daugiau apie laukimosi stebuklą šiame įraše. ### Mintimis ir žodžiais kuriame savo ir kūdikio kūną Savo mintimis ir žodžiais tiesiogiai kuriame kūną. Tiek savo, tiek kūdikio. Tad verta išmokti suvaldyti savo mintis ir reakcijas į supantį pasaulį. Kai išorė Jus įtakoja, pastebėkite, kas vyksta su Jumis ir,  jei Jums nepatinka tai, kas vyksta, pasakykite tam stop. Ramiai įkvėpkite, iškvėpkite ir supraskite, kad būdama stress “puodelyje”, kuriame viskas verda, nebematote realaus vaizdo. Tam, kad iššoktumėte iš šio “puodelio” ir į situaciją pažvelgtumėte iš šono, pirmiausiai, turite suteikti sau galimybę nurimti. Pasakykite savo protui: “Palauk, aš dabar noriu šiek tiek atsitraukti. Renkuosi dabar nurimti ir save harmonizuoti.” Žiūrėkite šią lekciją su dula Ieva apie įrankius, kurie Jums padeda nurimti čia ir dabar. ### Baimės ir nerimas laukiantis. I. Ieškokite pagalbos. Lekcijų ciklas "Baimės ir nerimas laukiantis." I. "Ieškokite pagalbos." Ieva dula sako, kad normalu dėl kažko laukiantis nerimauti. Tačiau nelikite vienos su savo baimėmis. Visada ieškokite su kuo galėtumėte pasidalinti jomis. Nerimas, streso jausmas kūne neleidžia pamatyti plačiau ir pastebėti galimų išeičių takų, kelelių. Teisingos žinios, ypač gaunamos sąmoningumo kursuose, labai praplečia sąmonės lauką ir leidžia pamatyti dalykus kitu kampu, kitaip nei esate įpratusios galvoti ar mąstyti. Belukštendamos savo nerimus taip atrandate savo galią. ### Baimės ir nerimas laukiantis. II. Stebėkite savo kūną. Lekcijų ciklas "Baimės ir nerimas laukiantis." II. "Stebėkite savo kūną." Mūsų kūnas reaguoja į susikaupusį nuovargį, stresą, baimes, sukurdamas savyje įtampas. būna tie momentai, kai įvyksta “klik”, kai kūnas ima ir paleidžia tas įtampas. Tais momentais, kai vyksta paleidimas, leiskite tam vykti. Labai daug išlošiame, jeigu leidžiame tam vykti. Tai, kad kūnas yra linkęs savo skausmu ar savo “kietumais” parodyti, kad jam reikia dėmesio, - labai gerai. Kitaip, mes nesuprastumėme, kad jam jau reikia to dėmesio. ### Baimės ir nerimas laukiantis. III. Bendruomeniškumas. Lekcijų ciklas "Baimės ir nerimas laukiantis." III. "Bendruomeniškumas." Ieva Dula sako, kad visos moterys domisi tais pačiais dalykais. Kaip kuo harmoningiau išnešioti kūdikį, kaip kuo harmoningiau pagimdyti. Domisi apie laikotarpį po gimdymo. Laukimasis yra tikrai nekasdieniška situacija. Kartais ji netgi “išmuša iš vėžių”. Ką galite padaryti? Susikurkite bendruomeniškumo jausmą ieškodamos saitų, ryšių, bendrystės su šeimomis, kurios yra panašioje situacijoje. Pasikvieskite į savo gyvenimą tą dalį, kurios Jums trūksta. ### Baimės ir nerimas laukiantis. IV. Meditacija nusiraminimui. Lekcijų ciklas - "Baimės ir nerimas laukiantis". IV. "Meditacija nusiraminimui." "Laukiantis, iškilus baimei, nerimui, nepasiduokite tam. Anot dulos Ievos, grįžti į harmoningą būseną galite greitai ir lengvai. Savo savijautą galite pilnai pakeisti per minutę ar dvi. Tokia būsena - tai sveikata mums ir mūsų kūdikiams. Tai gerovė - šeimoje. Jei ryte ir vakare skisite šiek tiek laiko meditacijai ar kitai jums patinkančiai praktikai, pamatysite, kaip greitai Jūsų gyvenime ims daugėti ramybės, pasitikėjimo, džiaugsmo ir taip kursite laimingesnį savo ir kitų žmonių gyvenimą. Šiame video įraše dula Ieva praveda trumpą meditaciją, kurią galėsite klausyti kaskart, kai Jums reikia nurimti, grįžti į harmoningą būseną. ### Gimdymo planas. I. Gimdymo data. Paskaitų ciklas - "Gimdymo planas". I-a paskaita. "Gimdymo data." Daugelis moterų tikisi, kad gimdymas įvyks anksčiau. Kai taip neatsitinka, jos ima nerimauti: “Neprasideda gimdymas”. Ar - “Jau vėluoju.” Dula Ieva Sinkevičienė tikina, kad nerimauti tikrai nėra ko. Iki 40-os savaitės kiekviena diena moteriai prailgsta. Jokiu būdu nereikia tikėtis būtent tos datos, kurią pasakė ginekologas. Jūsų kūnas unikalus ir pats renkasi kada gimdyti, kūdikiai labai gerai žino, kada jiems laikas ateiti į šitą pasaulį. Atsipalaiduokite, būkite džiaugsme ir nesijaudinkite, tikrai pagimdysite pačiu laiku. ### Gimdymo planas. II. Gimdymo padėtis. Paskaitų ciklas. "Gimdymo planas." II-a paskaita. "Gimdymo padėtis." Moteris dažnai nerimauja ar galės pačios pasirinkti gimdymo padėtį, ar galės judėti. Tiesiog, nebijokite ištransliuoti savo noro akušerei, su kuria tariatės dėl gimdymo. "Tai yra Jūsų kūnas, Jūsų gimdymas, Jūsų vaikas ir Jūs turite teisę gimdyti vienaip arba kitaip," - sako dula Ieva Sinkevičienė. ### Gimdymo planas. III. Gimties marškiniai. Kateterio įvedimas. Paskaitų ciklas. "Gimdymo planas." III-a paskaita. "Gimties marškiniai. Kateterio įvedimas." Kas būna atvykus į gimdyo namus ir ką būtina žinoti jau iš anksto? Visoms gimdyvėms šis klausimas yra aktualus, nes jis nulemia kaip mes jausimės atvykusios. Šiame įraše Ieva dula kalba apie galimybę pasirinkti savo gimties marškinius, kurie gimdyvei suteikia namų “palaikymo” jausmą. Taip pat Ieva pasakoja apie kateterio įvedimą, kas yra pasiūloma gimdyvei tik atvykus į priimamąjį. Ieva siūlo apgalvoti, pajausti savimi, ar tikrai Jums to reikia. ### Gimdymo planas. IV. Placentinis laikotarpis. Paskaitų ciklas. "Gimdymo planas." IV-a paskaita. "Placentinis laikotarpis". Pagal įprastas gimdymo namų taisykles moteriai į kūną yra leidžiamas sintetinis oksitocinas tuo metu, kai užgimsta trečdalis vaikelio galvutės. Ieva dula kviečia tai labai gerai apgalvoti. Galite, žiūrėdamos paskaitą, pasverti pliusus ir minusus bei pasidaryti išvadą ar Jums reikia to, ar ne. ### Gimdymo planas. V. Nuskausminimas. Paskaitų ciklas. "Gimdymo planas." V-a paskaita. "Nuskausminimas". Žinių stoka lemia, kad baimės kartais išdidėja ir nugali. O kas yra tas skausmas? Galima visai kitaip “prieiti” prie šito žodžio, ar pakeisti jį kitais žodžiais - “intensyvus pojūtis”. "Gamta nieko nesukūrė be reikalo. Jeigu yra duotas tas intensyvus pojūtis kūne, - jis yra reikalingas. Čia ir yra moters esmių esmė - mokėti tą prasmę atskleisti." - sako dula Ieva Sinkevičienė. ### Gimdymo planas. VI. Vaisiaus tonai ir diagnostika. Kaklelio tikrinimas sąrėmių metu. Paskaitų ciklas. "Gimdymo planas." VI-a paskaita. "Vaisiaus tonai ir diagnostika. Kaklelio tikrinimas sąrėmių metu." Moteris gimdyme gali norėti nebūti apribota judėjime. Gimdymo, sąrėmiavimo momentu - labai svarbu judesys, o prašymas judėti yra visiškai normalus. Žiūrėkite lekciją ir išgirskite dulos Ievos Sinkevičienės patarimus. ### Gimdymo planas. VII. Virkštelė ir jos nupulsavimas. Paskaitų ciklas. "Gimdymo planas." VII-a paskaita. "Virkštelė ir jos nupulsavimas." Kiek reikėtų laiko palaikyti bepulsuojančią virkštelę ir kiek reikėtų laiko jai nupulsuoti? Ne visos gimdymo įstaigos turi vienodą požiūrį į virkštelę. Verta pasidomėti kokia filosofija vadovaujasi gimdymo namai. Labiau rinktis tuos gimdymo namus, kurie atitinka gimdyvės, šeimos bendrą viziją ir norus. Sužinokite plačiau žiūrėdami dulos Ievos Sinkevičienės lekciją apie virkštelę. ### Gimdymo planas. VIII. Tėčio dalyvavimas gimdyme. Paskaitų ciklas. "Gimdymo planas." VIII-a paskaita. "Tėčio dalyvavimas gimdyme." Vis daugiau atsiranda tėčių, kurie dalyvauja gimdyme. Būna šalia, drauge ir yra pasiruošę kuo labiau padėti moteriai. Lietuvoje tėčio dalyvavimas gimdyme yra ganėtinai naujas reiškinys ir nelabai dar yra iš kur tėčiams pasisemti žinių ar pasimokyti prieš dalyvavimą. Labiausiai moteriai, vaikeliui padeda tėčiai, kurie įsitraukia į nėštumo eigą. Laukimosi periodu stiprėja ryšys ir jis atsinešamas į gimdymo namus. ### Gimdymo planas. IX. Vandenuko atsiurbimas kūdikiui. Paskaitų ciklas. "Gimdymo planas." IX-a paskaita. "Vandenuko atsiurbimas kūdikiui." "Labiausiai gydanti pagalba moteriai yra jos pačios kūnas" - sako sertifikuota dula Ieva Sinkevičienė. Moters intuicija yra begalo stipri. Iškart po gimdymo gali kilti tam tikrų niuansų, tiesiog, reikia apie juos žinoti ir tai iškart nuramina, paruošia emociškai ir psichologiškai. Kartais medikams nukirpus virkštelę, kūdikėlis iškart nusinešamas ir atliekami efektyvūs veiksmai, kad užtikrinti kūdikio sveikatą. Dažniausiai mamai ar tėčiui niekas nespėja nieko pasakyti ir dėl to gali kilti nerimas. Nebijokite, nieko baisaus nevyksta, taip būna. Labai mažai procentų, kad kūdikiui reikalinga medikų pagalba. Yra daug rutininių veiksmų, kuriuos medikai turi atlikti, tiesiog, pasidomėkite apie juos. Ne visi jie būtini. Svarbiausia, mamai stebėti savo kūdikėlį ir pasitikėti savimi. Jūs tikrai jaučiate geriausiai savo kūdikį ir ko jam reikia. Šiame video būtent apie tai. ### Vidinis vaikas. Esminis žmogaus poreikis yra saugumas. 4-ių lekcijų ciklas. Vidinis vaikas. IV-a lekcija. Esminis žmogaus poreikis yra saugumas. "Gaila, bet dauguma šeimų yra disfunkcinės ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.", - sako sąmoningos tėvystės koučerė Inga Globė. Tokiose šeimose vaikas nėra priimamas toks, koks jis yra ir tam, kad jį priimtų, matytų, mylėtų, jis turi atsisakyti dalies savęs, susimažinti, užsidaryti, išduoti dalį savęs. Kaip susiformuoja vidinis vaikas? Kokios vaikystės patirtys tai įtakoja? Esminis žmogaus poreikis yra saugumas. Saugumą žmogus jaučia tik priklausydamas šeimai, grupei, genčiai, visuomenei. Saugumo poreikis prasideda kūdykystėje ir nesibaigia iki mirties. Jau auga ta karta tėvų, kurie bando leisti vaikams augti laisvai, kartu suteikiant saugumo jausmą, bet ne traumuojant vaikų. Šis video apie tai, kaip mums bendrauti, kad vienas kitą matytume, girdėtume, mokėtume priimti artimąjį tokį, koks jis yra, ir leistume jam tokiu būti. ### Vidinis vaikas. Autentiškumas yra pažeidžiamumas. 4-ių lekcijų ciklas. Vidinis vaikas. III-ia lekcija. Autentiškumas yra pažeidžiamumas. Kaip galėtų pasireikšti mūsų autentiškumas? Kas, iš tiesų, esame? Labai dažnai šiais laikais autentiškumas tapatinamas su išskirtinio kūrybiškumo, savęs išraiškos, savęs parodymo iliuzijomis. Iš tikrųjų, autentiškumas, tai pažeidžiamumas. Bet kuri kaukė, bet kuri gynyba, bet kuri apsauga, - kas nėra nuogas pažeidžiamumas ir troškimas meilės, - tai mūsų kaukės, mūsų skausmas, mūsų ego, mūsų skausmo kūnas. Visa tai netikra. Nėra lengva kaukes nusiplėšti, jei su jomis gyvenai 20-30-40 metų. Žiūrėkite video ir atpažinkite ir "tirpdykite" savas kaukes - kartu su Inga Globe jas rasti, priimti, po truputį paleisti ir būti nuogi autentiškume, pažeidžiamume, savimi. ### Vidinis vaikas. Kaukės. Kaip jas "nusiimti"? 4-ių lekcijų ciklas. Vidinis vaikas. II-a lekcija. Kaukės. Kaip jas "nusiimti"? Jei aptikote, kad slepiate save po kaukėmis, nekaltinkite savęs, nepykite ant savo tėvų. Jas galima nusiimti, tam reikia kantrybės ir meilės sau. "Pirmiausia, - nuostabu, jei kaukę pamatėte", - sako sąmoningos tėvystės koučerė Inga Globė. Kaukę reikia priimti, o tada su atjauta sau ir darbu su savimi tą kaukę galima “nutirpdyti”, tam, kad galėtumėte drąsiai gyventi savo gyvenimą ir jausti nuostabų tikrumo jausmą. Kaip tai padaryti? Žiūrėkite šį video ir sužinokite. ### Vidinis vaikas. Įvadinė lekcija. 4-ių lekcijų ciklas. Vidinis vaikas. I-a lekcija. Įvadinė lekcija. Inga Globė, sąmoningos tėvystės koučerė, dažnai girdi: ‘Nereikia žiūrėti algal į vaikystę, reikia išmokti būti čia ir dabar, šiam momente, gyventi šioje dienoje.” Tačiau, anot Ingos, net jei žmonės medituoja, ir praktikuoja mindfulness, daro kitas praktikas, bet gyvenime nuolat kartojasi tos pačios situacijos, vadinasi, yra likę neišspręstų klausimų iš vaikystės. Jei Jums nepavyksta sukurti pilnų meilės ir palaikymo santykių, jei jaučiate, kad jog ir kiek įdedate meilės ir palaikymo į santykius, to negaunate atgal ar jaučiate, kad trūksta palaikymo, motyvacijos, jei nuolat galvojate keisti darbą ar partnerį, jei Jums sunkiai sekasi suvaldyti pyktį, - Jums vertėtų pažiūrėti šį video apie vidinį vaiką. Jei norite būti laimingi, laisvi, kūrybingi, drąsūs ir įgyvendinti savo svajones, savo širdies troškimus, teks grįžti į savo vaikystę ir pasižiūrėti, - o kas gi ten nutiko. Žiūrėkite 4-ių lekcijų ciklą apie vidinį vaiką. ### Vaikas nori jausti tėvų meilę ir rūpestį Sertifikuota Dr. Shefali Tsabary Sąmoningos tėvystės instituto koučerė Inga Globė sako, kad labai svarbu, kad Jūs matytumėte savo vaiką už jo elgesio. Matytumėte savo vaiko jaumus, emocijas, jo vidinius elgesio motyvus. Vaikai daug moka patys ir gali padaryti patys, bet jiems labai svarbu žinoti ir jausti, kad jie mylimi ir kad jais rūpinamasi. Todėl svarbu, kaip mes reaguojame, kaip vaikui atsakome. Šiame video lektorė Inga duos daug vertingų paprastų pavyzdžių iš gyvenimo, kad suprasti dalykus iš vaiko pozicijos. ### Tvirtas ir šiltas ryšys su vaiku "Visi norime su savo vaikais turėti gražų, šiltą, tvirtą ryšį",- sako sąmoningos tėvystės specialistė Inga Globė. Šiame video Inga Globė kalba apie tai, kas yra ryšys, kaip jis kuriamas, kur jis dingsta, kaip jį atstatyti? Kiekvieno žmogaus, kiekvieno vaiko, vadinasi ir Jūsų, esminis poreikis yra būti matomu, girdimu, suprastu, priimtu ir mylimu tokiu, koks esate. Ryšys užsimezga dėl to, kad kažkas pamato Jūsų vidų, kaip Jūs jaučiatės, kas vyksta Jūsų viduje. Kartais tėvai nebesusikalba su vaiku, vaikas neklauso. Ryšys užsiteršia neigiamomis emocijomis arba ima “trūkinėti”. Apie tai kaip ryšį atkurti ir jų sustiprinti - šiame video. ### Kodėl dingsta ryšys su vaiku? Nei geri vaikai, nei blogi vaikai dažnai nesijaučia nei matomi, nei girdimi, nei suprasti, nei mylimi, tokie, kokie jie yra. Kodėl? Sertifikuota Dr. Shefali Tsabary Sąmoningos tėvystės instituto koučerė Inga Globė šiame video kalba būtent apie tai, kad nėra tik gerų ar tik blogų vaikų. Iš esmės, Jūsų vaikai nėra blogi, jie tik retkarčiais blogai pasielgia. Geru vaiku paprastai vadinamas tas vaikas, kuris klauso, paklūsta ir yra patogus. Na, o blogas vaikas - atvirkščiai. Neklauso, priešgyniauja, ginčyjasi, mušasi, pešasi, vadinasi - nemoka bendrauti, dalintis, yra nemandagus. Nesivalo dantų, nevalgo, kas yra paduota, nesirengia tada, kada reikia. Vadinasi, yra visiškai nepatogus vaikas. Žiūrėkite video ir nurimkite, - tai, kad vaikas nesielgia kaip mums patogu nereiškia, kad jis blogas, o ypatingam ryšiui su vaiku užmegzti tikrai nereikia ypatingų sąlygų ir pastangų. ### Kas man yra Laimė ir Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorė dalinasi, kas jai yra Laimė, ir kas jai yra Laimė šeimoje. ### Kaip patirti nuolatinę, besąlyginę ir nekintančią laimę? Ar egzistuoja besąlyginė laimė? Ar egzistuoja besąlyginė meilė? Ar tai gali būti tavo nekintama būsena ir kaip tame būti? "Taip, egzistuoja. Laimė yra tikroji tavo prigimtis", - sako Lina Grybėnienė. Viskas, kuo Lina dalinasi, yra jos asmeninė patirtis. Visa tai, tiesiog nutiko ieškant, bet ne ieškojime. Laimės ilgą laiką, greičiausiai, kaip ir Tu, Lina ieškojo išorėje. "Kiek mes dėmesio benukreiptumėme gerinti santykius su tėvais, su šeima, kiek mes betobulėtume veikloje arba ieškotume kažkokio pasitenkinimo išorėje, daiktuose, laikinai laimę rastumėme, bet trumpam", - sako ji. Įvykdžius, pasiekus, gavus tai, ko norisi, iš tikrųjų žmogus džiaugiasi ne tuo dalyku. Tiesiog, tuo metu, protas šiek tiek pasiilsi širdyje. Šiame video įraše Lina Grybėnienė pasakoja, kaip išlaikyti protą ramų ir ilsėtis amžinoje besąlyginėje meilėje. ### Sąmonės evoliucija. Asmeninis patyrimas. Šiame video įraše Lina Grybėnienė, "Mylinti erdvė' įkūrėja, dalijasi savo asmenine patirtimi tyrinėjant sąmonės evoliuciją. Iki šio tyrinėjimo, kaip pati Lina sako, ji buvo sėkmingas pilietis iš tvarkingos šeimos, be didelių traumų, bėdų. 35-erių Lina ėmė lankytis įvairiose praktikose, kuriose klausydamasi žmonių galvojo: “kas žmonėms negerai, kodėl jie turi tiek problemų?" Kol vieną dieną pati savęs paklausė: “o ką aš veikiu šiose praktikose?" Savo nuostabai, tik po keletos metų Lina atrado turėjusi mažą savivertę. Nors ėjo vadovo pareigas didelėse įmonėse ir užtikrintai reikšdavo savo nuomonę, tik po eilės praktikų suvokė, kad toks išorinis savęs pristatymas buvo tik "užuolaida", pridengusi žemą savivertę. Prasidėjo ieškojimai priežasčių, o po jų atėjo metas, kai domėjimasis žmogaus vidumi virto koučerės veikla - Lina dalijosi, kaip rūpinantis penkiomis gyvenimo sritimis - galima pagerinti savo žemišką gyvenimą. Plačiau apie šias penkias sritis išgirsite šioje video lekcijoje bei sužinosite į kokius atradimus toks matymas galiausiai atvedė Liną ir kokie yra jos suvokimai dabar. ### Pasaulis - tavo asmeninis kinas “Pasaulį kiekvienas matome, kuriame, dalyvaujame - kaip savo asmeninį kiną.” - sako Lina Grybėnienė, Innerdance praktikos pradininkė Lietuvoje, svarsčiusi kaip pavadinti šią video lekciją. Antras pavadinimas galėtų būti - “Poroje nėra dviejų.” Poroje, šeimoje, sociume ir visame kame nėra tų dviejų, o yra tas vienas, kuris į viską žiūri, viską mato, pats veikia ir pats reaguoja arba išmoksta stebėti, ir nereaguoti. Daugumoje žmonių matote, kokie jie gražūs, geri, mylintys. Žinokite, kad turite tai savyje, nes neįmanoma matyti kitame to, ko pats nepažįsti savyje, ko pats nepatiri. Nurimus protui, atrandate, iš kur kyla Jūsų realybė.  Jūsų pasaulis, Jūsų gyvenimas, Jūsų partneris, šeima, visa, ką Jūs matote, - tėra Jūsų asmeninis kinas. Žiūrėkite video įrašą ir kartu su Lina pastebėkite, kaip ir kodėl vienaip ar kitaip matote pasaulį ir save jame. ### Kiekviename mūsų yra jėga, žinanti kelią “Nuo mažumės esame pripratę rūpintis ateitimi. Privalai rūpintis gyvenimu, kitaip jame kažkas nutiks ar atsitiks.” - sako tuo tikėjusi ir “Mylinti erdvė" įkūrėja Lina Grybėnienė. Tačiau ją aplankė ir kitokia patirtis, ir kitoks pažinimas. Kiekviename mūsų yra jėga, žinanti, kaip kas turi būti, kaip kas bus mums pačiu geriausiu būdu. Tiesa yra tokia, kad ta prigimtinė sėkla, kas mes tokie esame, į ką užaugsime ir ką šitame gyvenime nuveiksime, - yra. Tereikia leisti sau atsipalaiduoti. Receptas labai paprastas. Jeigu mes paleidžiame dalykus, kuriuos manome, kad suprantame, suvokiame, kontroliuojame, tada randasi gyvybinė jėga, energija, - galime vadinti tai, kaip norime, - rodanti kelią. Šiame video apie spontaniškumą - apie jėgą, žinančią tavo kelią, apie tai, kodėl verta ją pažinti, o ne būti pastovioje pastangoje ir siekime. ### Skirtis negalima, SUSIKALBĖTI Meilėje svarbūs ne tik jausmai, bet ir mokslinės bei psichologinės žinios. Dažnu atveju poros pykstasi ne dėlto, jog yra labai skirtingi, per mažai ar per daug laiko praleidžia kartu. Bet todėl, kad nesugeba aiškiai, be priekaištų ar kritikos iškomunikuoti savo poreikių, norų ar ribų. Be to dažnai kalbame nesiklausydami kito, ir esame įsitikinę, kad tai, kas veikia man, turi veikti ir kitam. Neužmezgame empatiško ryšio, neįsiklausome į kito žmogaus emocijas, todėl turime tas pačias pasekmes, kaip visada - pyktį ir nepasitenkinimą. Gera žinia ta, kad jei mūsų elgesys ar įsitikinimai yra kitokie, mes galime sukurti ilgalaikius, darnius santykius. Bet tam reikia žinoti kelis esminius psichologinius ir mokslinius principus bei taisykles, kurios padės geriau pajusti save ir kitą, atpažinti savo ir kito poreikius bei kylančius jausmus, bendrauti drąsiai ir autentiškai ir net jei nesutariame, pasiekti visiems tinakmų sprendimų. Apie bendravimo poroje strategijas, įžvalgas, prinicpus bei taisykles ir kalbėsime šios diskusijos metu kartu su medike ir kūno terapeute Rasa Mažioniene, gydytoja - psichologe, sertifikuota Mindfulness mokytoja Rita Kievišiene bei NLP treneriu, koučeriu ir geštalto psichoterapijos praktiku Andriumi Jarašiūnu. Diskusijos metu sužinosite: Kaip bendrauti poroje be galios ir įtakos naudojimo prieš kitą? Kokie yra emocinės (ne)priklausomybės tipai; kaip juos atpažinti, ir ką svarbu žinoti bendraujant su kiekvienu tipu? Apie emocinio intelekto svarbą santykiuose ir kaip jį ugdyti? Gausite įžvalgas, kaip žodžiai, tonas, nesąmoninga kūno kalba gali atitolinti arba priešingai, jei įdėsime pastangą - suartinti. - Susipažinsite su nauju požiūriu į konfliktų sprendimą, kuris padės sukurti tvirtą pagrindą ir gilesnį intymumo lygį; - Gausite strategijas, kaip tvarkytis su intensyviomis emocijomis: pykčiu, isterija, pavydu. - Sužinosite esminius įgūdžius reikalingus santykių puoselėjimui. Ir žinoma, apie meilės sau vaidmenį santykiuose. ### Kaip koreguoti paauglio elgesį? Suaugęs žmogus yra labiau atsakingas už tai, kaip yra konstruojamas santykis su vaiku, paaugliu, nepilnamečiu. Šiame video psichologas Andrius Atas, daugiau nei 30 metų dirbantis su paaugliais, ir jų tėvais kalba apie tėvų daromą įtąką paaugliams koreguojant jų elgesį. Tėvai turi prisiimti atsakomybę - suaugęs žmogus turi daugiau galios, psichinių jėgų keisti situaciją, daugiau lankstumo ir daugiau patirties. Atitinkamai, turi didesnę įtaką. Atminkite, mūsų vaikai, mūsų paaugliai yra linkę elgtis taip, kaip mes apie juos kalbame. Tai - save išpildanti pranašystė. Žiūrėkite video ir atkreipkite dėmesį į tai, kad paaugliui rekomenduojama suteikti pasitikėjimo kreditus bei kelti reikalavimus, atitinkančius realybę. ### Vaikas žengia į paauglystę. Kaip išvengti maišto? Kodėl tėvams nevertėtų pradėti būgštauti ir panikuoti, kai vaikas žengia į paaugystę ir nori autonomijos, įgyti savarankiškumo, daryti daug dalykų, kurių anksčiau nedarė, norėti daugiau laisvės? Tėvai jaučia, kad nebevaldo padėties, nebegali kontroliuoti. Tačiau reikia leisti vaikui įgyti patirties, eksperimentuoti. Žinoma, patirties bus ir pozityvios, ir nelabai, bet tėvai turės galimybę kartu apžvelgti jas, kartu atlikti refleksiją. Žiūrėkite video lekciją, pilną gyvenimiškų pavyzdžių ir gaukite vertingų patarimų, kaip išgyventi šį pereinamąjį laikotarpį, iš psichologo Andriaus Ato, dirbančio su paaugliais ir tėvais daugiau nei 30 metų, lūpų. ### Tinkamas ribų nustatymas paaugliui Psichologas Andrius Atas, daugiau nei 30 metų dirbantis su paaugliais ir jų tėvais, labai paprastais ir gyvenimiškais pavyzdžiais iliustruoja, kaip bendrauti su paaugliais, kad pasiekti susitarimus, rasti kompromisus ir pan. Šiame video kalbama apie tinkamą ribų nustatymą paaugliui. Kas yra normalu leisti paaugliui, o kas - ne? Pavyzdžiui, jis nori nakvoti pas draugus. Jei atsakome paaugliui ne, - turime jam pateikti aiškius argumentus. Be abejo, kaip Andrius sako, tėvams, turintiems “sovietinį šleifą", - “turi padaryti, nes turi padaryti”, - nepavyks sukurti darnių santykių su paaugliu, nes šiuolaikiniai vaikai negali vykdyti mechaninių paliepimų. Gera rekomendacija būtų - į paauglio klausimą “ar aš galiu kažką?” - priprasti ir išmokti paklausti ir savęs - “ o kodėl gi ne?” Psichologas pasiūlo veikiančių bendravimo modelių, besiremiančių partneriškumo ir lygiavertiškumo principais. Žiūrėkite nepaprastai vertingą video ir kurkite darnų santykį su savo vaikais paaugliais. ### Kaip susitarti su paaugliu? Kaip susitarti su paaugliu? Kaip rasti su kompromisą su paaugliu? Kaip elgtis tėvams, kai paauglys nieko nenori daryti? Ką daryti, kad paauglys laikytųsi susitarimų? Kartais tėvams pavyksta rasti susitarimą su paaugliais, tačiau dažnai paaugliai susitarimų nesilaiko. Kaip susitarti, kad jie tų susitarimų laikytųsi? Tėvai susitarimu neretai laiko savo pačių sumažintus reikalavimus paaugliams, bet tai nėra gerai, sako psichologas Andrius Atas, daugiau nei 30 metų dirbantis su paaugliais ir jų tėvais.  Žiūrėkite video, išgirskite gyvenimiškų pavyzdžių, supraskite, kaip bendrauti su paaugliais.  ### Moters galios centrai jos kūne Šis video labiau skirtas moterims, bet puikiai tiks ir vyrams, kurie domisi moterimis. Pagal gamtos principus, moteris sutverta gyventi kūne, o vyras - galvoje. Kodėl moteriai sunku numesti svorį ir, ypatingai, nuo pilvo? Kodėl skausmingos mėnesinės? Kodėl sunku pastoti? Kodėl moteris nejaučia pasitenkinimo su partneriu? Kodėl nesinori kurti? Iš kur kategoriškumas, nelankstumas? “Jei moteris negali atsakyti į šiuos klausimus, ji nepažįsta savęs. Ji nesirūpina savo trimis energetiniais centrais ir nežino kaip juos aktyvuoti” - sako moteriškumo ambasadorė Roberta Baranauskė. Kai moteris ignoruoja savo kūną, ji nebemato prasmės gyvenime, nemato savo kelio, savo šeimos kelio ir gyvena, tarsi, chaose. Žiūrėkite šią video lekciją apie moters galios centrus, apie jų aktivaciją. Sužinokite, kaip susijungti su savo kūnu, savo vidiniu kompasu, intuicija, kaip gyventi jaučiant balansą savyje ir aplink save. ### Nebenoriu būti vyrui mama Norite turėti aistringą santykį su vyru, bet.. ? Norite vyriško vyro, bet…? “Tai neįmanoma, jei bendraujate su vyru iš mamos pozicijos, kontroliuojate, nurodinėjate", - sako saviugdos mentorė Roberta Baranauskė. O jei dar stengiatės vyrą apsaugoti? Be abejo, viena iš aktyviausių moters rolių yra mama. Šią rolę, kai nėra sąmoningumo, moteris dažnai “įneša į santykius” su vyru, mylimuoju. Vyras “atsistoja” į vaiko poziciją. Tuomet ilgalaikėje perspektyvoje moteris labai pavargsta. Jei ilgą laiką gyvenate su vyru “iš mamos pozicijos”, - laikas pažinti save kaip kitokią moterį. Jūs turite daug skirtingų rolių, nesitapatinkite tik su viena. Sužinokite apie kitas savo galios pozicijas - žiūrėkite šį video įrašą ir įsileiskite kitas roles į savo gyvenimą, santykį. Viskas Jūsų rankose. ### Vyro ir moters elgesio skirtumai santykiuose "Vyriška energija yra atsakinga už analizę, planus ir strategijas. Moteris sutverta jausti, gyventi savo kūne, patirti, kurti, tam tikra prasme, būti mūza", - sako mentorė, moteriškumo ambasadorė Roberta Baranauskė. Kai moteris ignoruoja savo jausmus, joje kaupiasi nepsitenkinimas, liūdesys, agresija, netgi, ilgalaikis pyktis. Jei moteris daug veikia išorėje ir pavargsta bei praignoruoja savo jausminius pokyčius, ji ima aktyviai ir agresyviai reikštis. Labiausiai pasėkmes jaučia vyras, vaikai. Todėl moteriai svarbiausia išsikalbėti. Išsikalbėjus, problema arba sumažėja, arba išsisprendžia. Vyras, tuo tarpu, kai jam kažkas nesiklosto, “nueina” į save. Todėl, mielos moterys, neskubinkite vyrų kalbėti. Kai vyras tikrai viduje viską susidėlioja, jis pasidalija neprašytas. Žiūrėkite šį video įrašą ir sužinokite daugiau apie moteriškos ir vyriškos pasireiškimą, ir sąveiką santykiuose. ### Kokios yra moteriška ir vyriška energijos? Kas yra moteriška ir vyriška energija praktiškai ir kaip tai pritaikyti santykiuose? Moteriškos energijos bazėje yra savybė - “būti”. Vyriška bazė - “daryti”. Kuo daugiau daro moteris, tuo pasyvesnis darosi vyras. Vyriška psichologija - duoti, moters - priimti. Kai moteris pasiima įrankį - kova, kuri yra vyriškos savybės aspektas, ji gauna kovą atgal. Moteriška - pasiduoti. Toli žvalgytis nereikia - visi atsakymai gamtoje, sako mentorė Roberta Baranauskė. Žiūrėkite šį video ir pritaikykite gamtos dėsnius savo poros santykiuose. ### Moteriškasis ir vyriškasis pradai Turbūt, dar niekas nėra pasakęs - “per moteriška moteris”. Šiame įraše mentorė Roberta Baranauskė dalijasi tema, kurią turėtų išsinagrinėti kiekvienas vyras ir kiekviena moteris, prieš pradėdami kurti santykius poroje. Idealu, jei pas moterį dominuoja pasyvvus, o pas vyrą - aktyvus pradas. Moteris jaučia savo galią kai ji stipri savo moteriškame prade. Moteriška moteris ilgalaikėje perspektyvoje visada ieškos ir norės vyriško vyro. Šiais laikais moterims reiškiasi ligos susijusios su moteriškumu, o vyrams - su vyriškumu. Žiūrėkite šį video, jei norite pažinti ir subalansuoti savo moterišką ir vyrišką energijas. ### Seminaras Savivertė kaip gyvenimo kokybės pamatas Vidinės būsenos, ypač susijusios su savęs apribojimu ir nepasitikėjimu savimi, veikia visas mūsų gyvenimo sritis, mūsų elgesio ir emocinius procesus. Jei žmogus bijo kritikos ar klaidų, jis dažnai vengia sprendimų priėmimo, perduodamas atsakomybę kitiems. Jam daug sunkiau išsigryninti prasmę suteikiančias veiklas, palaikyti santykius tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Jis linkęs užsidaryti savyje ir palaipsniui grimsta į slogių būsenų liūną. Seminaro metu sužinosite: • Kas yra laimingas žmogus? • Kur slypi nepriklausomybė ir pasitikėjimas savimi? • Iš kur gauti jėgų pilnaverčiam gyvenimui? • Kaip sau padėti? Tiesioginio nuotolinio seminaro lektorė medikė, kūno terapeutė Rasa Mažionienė. Seminarą veda Audrius Murauskas. ### Tavo pinigų istorija atspindi tavo santykius su tėvais "Kiekvienas galime perrašyti savo pinigų istoriją"- sako pinigų terapeutė Valentina Winnicki. Ją formuojame sąveikaudami su tėvais, - dauguma mūsų patirtų blokų, traumų, žaizdų atsinešama iš vaikystės. Video įraše išgirsite sąveikos su tėvais pavyzdžių, kurie atsiliepia vaiko santykyje su pinigais. Pavyzdžiui, jei mama nesugeba užmegzti su vaiku ryšio, vaikas pasirenka besaikius pasiekimus, tam kad įtikti savo mamai, tam, kad gauti iš jos meilės. Jis nuolat siekia laimėjimų. Atpažinus tokią sąveiką, žmogus gali nustoti siekti sertifikatų ir imti norėti veikti bei nešti vertę žmonėms. Ši video lekcija padės Jums atpažinti tėvų-vaikų santykių modelius bei praplės suvokimą apie santykius su pinigais. ### Kaip moteris įtakoja šeimos finansus? Šiame video įraše pinigų terapeutė Valentina Winnicki kalba apie pinigus šeimoje ar poroje, apie tai, kaip svarbu poroje mokėti kalbėtis apie pinigus, ir apie tai, kaip moteris įtakoja šeimos finansus. Ji sako, kad moteris gali savo vyrą padaryti turtingą arba vargšą. Ji gali padaryti savo vyrą ryžtingą, siekiantį tikslų ir finansiškai aprūpinantį savo šeimą, bet, lygiai taip pat, ji gali padaryti savo vyrą sėdinčiu ant sofos, kuris nieko nenori veikti. Žiūrėkite video lekciją ir sužinokite plačiau apie labai svarbias “Penki P” taisykles, kurios padeda didinti šeimos finansus. ### Finansinė gerovė priklauso nuo Jūsų būsenos Pinigų terapeutė Valentina Winnicki sako, jog vienintelis kelias į finansinę gausą - rasti kame esi geras ir į tai investuoti visą savo laiką. Jeigu norite uždirbti, Jums reikia paliesti daugybės žmonių gyvenimus ir paliesti taip, kad žmogus jaustų skirtumą. Valentina kviečia, - išmokite skaičiuoti pinigus tam, kad galėtumėte vėliau jų neskaičiuoti. Žiūrėkite video įrašą ir sužinokite apie gyvenimo būdo infliaciją bei kaip vidinė būsena yra tiesiogiai susijusi su Jūsų pajamomis. ### Kaip spręsti konfliktus? Su šeimomis dirbanti psichoterapeutė Sigita Valevičienė dalijasi patarimais, padedančiais "išeiti iš konflikto" su jausmu, kad atradote kažką nauja, sukūrėte kažką nauja, radote sprendimą ir žinote, kad prie aptarto klausimo nebereikės grįžti. Konflikto sprendimui reikia laiko, kad galėtumėte ramiai išsibūti, išsišnekėti, patyrinėti ir ieškoti sprendimų. Įsidėmėkite, - jau pirmasis sakinys nulemia konflikto toną. Kai girdime sekančias partnerio frazes: “Tau atrodo, tu visada taip galvoji, tau tai nerūpi”, kyla vienintelis noras - apsiginti. Todėl labai svarbu stabtelti ir pabandyti suformuluoti temą taip, kad pakviestumėte žmogų prisijungti bendro sprendimo paieškai. Žiūrėkite video lekciją ir raskite naujų būdų kompromisui rasti. ### Prieraišumo stiliai formuojasi vaikystėje ir nulemia mūsų santykius Video lekcijoje psichoterapeutė Sigta Valevičienė dalijasi moksliniais tyrimais apie vaikų skirtingas reakcijų startegijas santykyje su tėvais, kurios formuoja prieraišumo stilius. Yra kelios strategijos, rodančios, kad gebėjimas kurti santykį yra nesaugus. Pavyzdžiui, mamos, kurioms pačioms vaikystėje kažko trūko, ar jos gyveno su jausmu, jog turi pritapti, t.y. tam tikra prasme, turėjo save paaukoti santykyje, - jausdamos, kad yra nesaugu būti ir reikia nuolatos kažką daryti, kad jame išlikti, - pačios labai dažnai "įkrenta" į tokį ryšį su savo vaiku, kuriame yra per didelis vaiko laikymas. Tyrimai rodo, kad jei mama turi tokį nesaugų prieraišumą, o tėtis yra saugaus prieraišumo - nori dalyvauti vaiko gyvenime, siekia santykio su vaiku, - tokios poros turės daugiausia konfliktų. Mama pasąmoningai nenorės įsileisti vyro į tarpusavio santykį su vaiku. Žiūrėkite šią vertingą lekciją ir supraskite, kaip tėvų elgesyje su vaikais atsispindi vieni ir kiti prieraišumo stiliai, kurie formuojasi vaikystėje. ### Kaip pastarasis šimtmetis paveikė vyrų ir moterų vaidmenis šeimoje? Šioje video lekcijoje psichoterapeutė Sigita Valevičienė, daugiau nei 20 metų dirbanti su šeimomis, sako, kad per pastarąjį šimtemetį ypatingai kito požiūris į šeimą. Kultūrinis, istorinis kontekstas ypatingai veikia, kai kalbame apie poros santykius. Kito ne tik lūkesčiai šeimai, bet ir požiūris į vyrų ir moterų pareigas šeimoje. Mes išgyvename begalo didelius pokyčius. Mes pradėjome kitaip reaguoti į santykius. Juose mes nesame dėl to, kad mums reiktų išgyventi. Dabar mūsų pagrindinis dėmesio centras yra išorė. Einame į mokyklą, svajojame apie gyvenimą, kai subręsime. Didžioji dalis fantazijų sukasi apie karjerą, apie planus, o ne apie namus. Moteris net, tam tikra prasme, pavydi vyrams, - jos jaučiasi, tarsi, "iškritusios iš pasaulio” kai susilaukia vaiko ir tai pareikalauja kiek kitokios investicijos į santykį. Be abejo, tai kelia nemažą iššūkį ir nemažą dalį konfliktų. Žiūrėkite video įrašą ir supraskite, kaip kito pasaulis ir kokį poveikį tie pokyčiai daro mūsų suvokimui apie šeimą. ### Nepamirškite vienas kito gimus vaikui Kaip vyksta poros dinamika susilaukus vaikų ir kas būtent pasikeičia? - klausia ir gilinasi psichoterapuetė, dirbanti su šeimomis iki ir po vaiko gimimo, Sigita Valevičienė. Gimus vaikui, didelė dalis dėmesio nukrypsta į jį. Pastebėsite, kad vis mažiau skiriate laiko vienas kitam. Poros gebėjimas “palaikyti santykį” siunčiamomis meilės žinutėmis bus vienas iš esminių, nulemsiantis poros atsparumą konfliktams gimus vaikams. Tos žinutės, kurias mes siunčime vienas kitam, yra labai svarbios - kaip mes klausomės, kaip mes klausiame, kiek parodome, kad rūpi, kiek parodome, kad matome kitą žmogų. Dalis to, kas mus sužavėjo kitame, ilgainiui pradeda mus erzinti santykiuose. Todėl, kad mus žavi, kas yra kitaip ir kitokio, bet kai pradedame kurti santykį ir, ypatingai, kai gimsta vaikai, mes pradedame norėti, kad kitas pataptų kuo labiau panašus į mane. Žiūrėkite šią video lekciją ir supraskite, kad skirtingumas yra ne mus skiriantis, bet mus sujungiantis dalykas. ### Kas vyksta su mama, tėčiu ir pora gimus vaikeliui? Iki vaikų labai dažnai poros santykį ir gerą ryšį randa, kai jaučiasi panašūs, bet būti tėčiu ir būti mama yra, iš tikrųjų, labai skirtinga patirtis, sako psichoterapeutė Sigita Valevičienė, konsultuojanti tėvelius prieš ir po gimdymo. Labai dažnai konflikto metu mes pykstame, kad kitas yra kitoks, kad kitas nemato situacijos taip, kaip mes matome. Neuro mokslas, kuris tyrinėja mamų smegenis, teigia, kad niekada suaugusio žmogaus smegenys taip nepasikeičia, kaip gimus vaikui. Kai mama pradeda lauktis ir, ypatingai po gimdymo, ji tampa nerimastinga, nesaugi ir nuolatos ieško pavojų. Tam, kad mama galėtų nujausti, kas vyksta su vaiku, ji turi tapti labai emocionalia. Tėtis tai turi, tiesiog, priimti, nors jis išgyvena tėvystę savaip. Žiūrėkite šį video ir supraskite kaip keičiasi mama ir tėtis, ką išgyvena, nes tikrai bus momentų, kai norėsis išsiskirti. Pažinkite vienas kitą ir vienas kito išgyvenimus, kad taip neatsitiktų. ### Vaiko gimimas - santykių krizės išgyvenimas porai Sigita Valevičienė, analitinės krypties psichologė, nagrinėjanti tėvystės klausimus, sako, kad dvi poros iš trijų teigia, kad santykiai gimus vaikams pablogėja. Vaiko gimimas, iš tiesų, yra krizės išgyvenimas porai. Krizė - tai kai nebegalite gyventi taip, kaip buvo, kažkas pasikeitė, bet naujo dar nesate sukūrę. Tyrimai rodo, kad jei pora, susilaukusi vaiko, sukuria tarpusavio santykį, kuriame išmoksta būti pokytyje, - tolimesniame gyvenime turės daug daugiau galimybių išgyventi pokyčius. Žiūrėkite šią video lekciją ir pažvelkite į tėvystės pradžios sunkumus, konfliktus, - kaip į intymumo, t.y. ryšio, gilinimo etapą. ### Kaip pasakyti NE? Šiame video įraše kalbama apie tai, kaip būti sąžiningu su savimi. Kaip pasakyti NE. Tai sveikų santykių pagrindas. Kaip dažnai bendraudami su kitais žmonėmis sakome taip, kai visu savo kūnu, visa savo esybe tam tikrais momentais norime pasakyti NE? Tik pažinę savo poreikius, atpažinę savo jausmus, pirmiausiai, savo baimes, tik tada galime pasakyti sąžiningą NE. Jei vaikystėje negalėjote pasakyti NE, išsakyti savo poreikių, reikia to mokytis suaugus, sako saviugdos specialistė Nomeda Sabeckienė. ### Kas nulemia santykių tvirtumą ir kokybę? Santykių tvirtumui ir kokybei svarbiausia jų prasmė, - sako komunikacijos mentorė Airina Nourian. Kodėl Jūs esate kartu? Prasmė, apskritai, yra vienas didžiausių vidinių motyvatorių. Kai žinote, kodėl kažką darote, Jums lengva tą daryti. Net jei sunku, Jūs vistiek darysite, nes Jums tai bus svarbu. Jei norite keisti kažkokį įprotį, pavyzdžiui, norite pradėti sportuoti nuo pirmadienio, tai Jūsų įpročio keitimas bus daug sėkmingesnis tvirtai žinant, vardan ko tai darote. Žiūrėkite šią video lekciją, pasvarstykite ir paatviraukite, kodėl ir vardan ko Jūs esate santykiuose. ### Norėdami susitarti, vietoje "Tu", sakykite "Aš" Komunikacijos mentorė Airina Nourian dalijasi labai paprasta, bet neprasta formule, - kaip kalbėti konstruktyviau, kai išsiskiria nuomonės, kai kažkas ne taip, kai negaunate, ko norite, kai norite kažko kito, nei yra. Labai padeda, kai kalbame “aš kalba”. Kai kyla konfliktai ar nesusipratimai, labai norisi sakyti “o Tu tai”. Tokiu būdu vienas kitą įskaudinate, saugumo pojūtis dingsta, o problema lieka neišspręsta. Prieš einant kalbėtis apie nemalonius dalykus, gerai būtų stabtelti ir pasiruošti, - kaip viską išsakyti? Pasitreniruokite kartu su komunikacijos mentore Airina Nourian žiūrėdami šį video. ### Jaučiamės išgirsti tik kai santykyje jaučiamės saugūs Normalu, kad santykyje kyla konfliktai, įsiskaudinimai, nesusikalbėjimai. Tikrai nebus taip, kad visada tik juoksimės ir susikibę už rankų suksimės pievoje su aplink skraidančiais vienaragiais. Tačiau, kaip bendrauti, kad vienas kitą išgirstume? Komunikacijos mentorė Airina Nourian sako, kad kai jaučiamės saugūs santykyje, galime atvirai kalbėti netgi apie nepatogius dalykus. Kai žmogus nesijaučia saugus, jis visada galvoja - sakyti tai ar nesakyti ir, dažniausiai, nusprendžia nesakyti, nes nežinia, kaip viskas baigsis. Žiūrėkite video lekciją ir stiprinkite tarpusavio draugystę, juk kai elgiamės vienas su kitu draugiškai, mes, tarsi, "įmetame naujų monetų" į saugumo sąskaitą. ### Aiškumas yra pagrindinis principas komunikacijoje Ką sakyti, kaip komunikuoti, kad, iš tikrųjų, vienas kitą suprastumėte? Ką ir kaip sakyti? Komunikacijoje nėra savaime suprantamų dalykų. Kiekvieną dalyką, kiekvieną terminą kiekvieno žmogaus smegenys interpretuoja šiek tiek skirtingai. Aiškumas yra pagrindinis principas. Ko aš noriu? Kada, kuriuo laiku, kur ir kaip aš norėčiau, kad mano partneris įsitrauktų ir pasirūpintų? Aiškumas, aiškumas ir dar kartą aiškumas, - sako komunikacijos terapeutė Airina Nourian. Jeigu neaišku, partneris tikrai supras kitaip. Žiūrėkite video lekciją ir išmokite komunikuoti tiesiai, be užuolankų. ### Santykių griūtis ar susikalbėjimas? Yra 4 būdai, vedantys į santykių apokalipsę, nesusikalbėjimą ir santykių griūtį, bet yra ir 4 keliai to išvengti. Terapeutė Airina Nourian šiame video kalba apie visus juos. Kai mes kritikuojame mes nusitaikome į žmogų, į jo savybes, į jo asmenybę ir siunčiame jam stiprią žinutę, kad "tu esi kažkoks netoks, kažkoks blogas." Nedarykite to. Kalbėkite apie elgesį, o ne apie žmogaus savybes. Mokykitės išreikšti padėką vietoje vertinimo. Klausykitės vertingų patikrintų patarimų ir išvenkite santykių griūties. ### Komunikacijos efektyvumas - tarpusavio susitarimai Šioje video lekcijoje mentorė Airina Nourian klausia, kodėl santykiuose svarbu komunikacijos efektyvumas? Komunikacijos efektyvumas - tai tarpusavio susitarimai. Profesinėje srityje tą žmonės išmoksta daryti geriau. Panašūs principai galioja ir kitose srityse. Gebėti susitarti asmeniniuose santykiuose ir tą daryti efektyviai yra svarbu ir tai labai palengvina kasdienybę. Kai negebame susitarti ir niekas nepadaro taip, kaip mes norime arba padaro ne taip, kaip mes norime, arba nuolatos kartojasi tos pačios klaidos - tai neefektyvu. Pakvieskite savo partnerį neįpareigojančiam pokalbiui, kuriame pagilintumėte draugystę žinodami, kad tai yra kokybiškų santykių pagrindas. ### Trumpa atsipalaidavimo ir pasikrovimo kelionė Mentorė Airina Nourian kviečia Jus į 10 minučių atsipalaidavimo ir pasikrovimo kelionę. Pasirinkite ramią vietą, pasirūpinkite tinkama aplinka, kur visas Jūsų dėmesys būtų tik Jums. Ramiai atsisėskite vienumoje ir nusiteikite maloniam pabuvimui su savimi. Užsimerkite, įkvėpkite, pasiduokite vedimui. Atsimerksite pailsėję ir ramūs. Visa ko resursas Jumyse. ### Kokią įtaką kaltės jausmas turi santykiams? Kas yra kaltė ir kokią įtaką kaltės jausmas turi santykiams? Kai jaučiamės kalti, mes ginamės, o tai yra pirmas karo žingsnis. Ten kur yra karas, susikalbėjimo nėra. Šiame video įraše saviugdos specialistė pateiks keletą būdų, kaip galima priimti ir paleisti kaltės jausmą. Yra didžiulis skirtumas tarp žinoti, kad esu nekaltas, ir išjausti, pamatyti visą situaciją pilnai. Kai pereisite per kiekvieną situaciją, įsitikinimą, ištyrinėsite kiekvieną jų, Jūs pamatysite savo nekaltumą kiekvienoje situacijoje. Padarykite tai, išsilaisvinkite nuo kaltės jausmo, atriškite energetinį mazgą. ### Gyvenkite savo gyvenimą - ne savo tėvų ar vaikų Žmogus dažnai galvoja, kad bus laimingas, jei tėvas ar mama, jei antra pusė, jei vaikai, jei kiti skirs jam pakankamai dėmesio. Iš kur ši tuštuma? Kiekvieną kartą kai neleidžiate sau pykti, nekęsti, liūdėti, pasakyti, - atstumiate dalį savęs. Tarp žmogaus ir tų dalių, kurių savy jis nepriima atsiranda tuštuma ir norisi, kad tą tuštumą užpildytų kažkas kitas. Tada jaučiatės vieniši, užsidarę, - neinate į santykį ir bendrystę su kitais žmonėmis bei tokiu būdu užkraunate kitiems atsakomybę už savo laimę. Žiūrėkite šį saviugdos specialistės Nomedos Sabeckienės video įrašą ir išgirskite gyvenimiškų pavyzdžių, kodėl žmonės gyvendami ir tikėdamiesi iš kitų arba bandydami įtikti kitiems, - praranda savo gyvenimą. ### Skirtis negalima, SUSIKALBĖTI Meilėje svarbūs ne tik jausmai, bet ir mokslinės bei psichologinės žinios. Dažnu atveju poros pykstasi ne dėlto, jog yra labai skirtingi, per mažai ar per daug laiko praleidžia kartu. Bet todėl, kad nesugeba aiškiai, be priekaištų ar kritikos iškomunikuoti savo poreikių, norų ar ribų. Be to dažnai kalbame nesiklausydami kito, ir esame įsitikinę, kad tai, kas veikia man, turi veikti ir kitam. Neužmezgame empatiško ryšio, neįsiklausome į kito žmogaus emocijas, todėl turime tas pačias pasekmes, kaip visada - pyktį ir nepasitenkinimą. Gera žinia ta, kad jei mūsų elgesys ar įsitikinimai yra kitokie, mes galime sukurti ilgalaikius, darnius santykius. Bet tam reikia žinoti kelis esminius psichologinius ir mokslinius principus bei taisykles, kurios padės geriau pajusti save ir kitą, atpažinti savo ir kito poreikius bei kylančius jausmus, bendrauti drąsiai ir autentiškai ir net jei nesutariame, pasiekti visiems tinakmų sprendimų. Apie bendravimo poroje strategijas, įžvalgas, prinicpus bei taisykles ir kalbėsime šios diskusijos metu kartu su medike ir kūno terapeute Rasa Mažioniene, gydytoja - psichologe, sertifikuota Mindfulness mokytoja Rita Kievišiene bei NLP treneriu, koučeriu ir geštalto psichoterapijos praktiku Andriumi Jarašiūnu. Diskusijos metu sužinosite: Kaip bendrauti poroje be galios ir įtakos naudojimo prieš kitą? Kokie yra emocinės (ne)priklausomybės tipai; kaip juos atpažinti, ir ką svarbu žinoti bendraujant su kiekvienu tipu? Apie emocinio intelekto svarbą santykiuose ir kaip jį ugdyti? Gausite įžvalgas, kaip žodžiai, tonas, nesąmoninga kūno kalba gali atitolinti arba priešingai, jei įdėsime pastangą - suartinti. - Susipažinsite su nauju požiūriu į konfliktų sprendimą, kuris padės sukurti tvirtą pagrindą ir gilesnį intymumo lygį; - Gausite strategijas, kaip tvarkytis su intensyviomis emocijomis: pykčiu, isterija, pavydu. - Sužinosite esminius įgūdžius reikalingus santykių puoselėjimui. Ir žinoma, apie meilės sau vaidmenį santykiuose. ### Atverkite širdį bendrystei Nomeda Sabeckienė, “the Work of Byron Katie” fasilitatorė, pateikia keletą pavyzdžių, kaip paprasta rasti bendrystės jausmą. Norėtumėte daugiau laiko praleisti su antra puse, bet.. ? Tikrai rasite, kam palikti vaikus ar augintinį, kad galėtume pabūti dviese. Juk gyvename visuomenėje, turime kaimynų, giminaičių, draugų. Galime paprašyti pagalbos. Negalite jaustis laiminga, nes.. ? Tikitės, kad būsite laimingi, tik sulaukę komplimentų, įvertinimo iš savo vyro ar iš savo žmonos? Taip užkrausite žmogui per didelę atsakomybę - būti atsakingu už Jūsų laimę. Atverkite širdį, pamatykite žmones aplink, išgirskite, kiek daug Jums gražių žodžių pasako draugai, bendradarbiai, kaimynai, artimieji. Žiūrėkite video ir įsikvėpkite būti pavyzdžiu žmogaus, kuris pirmas kuria bendrystę. ### Perfekcionizmas ir nepakankamumo jausmas Šį video įrašą verta pažiūrėti žmonėms, kamuojamiems perfekcionizmo ir, ypatingai, verta pažiūrėti visoms moterims, kurios priekaištauja sau, kad nėra idealios mamos, žmonos, dukros, kolegės ir t.t. ir vis stengiasi būti geresnėmis, daug atiduoda kitiems bei pavargsta. Noras būti tobuliems, - ar toks noras santykiuose padeda suartėti, ar kaip tik nutolina? Iš kur atkeliavęs jausmas, kad esate nepakankamas, kad darote kažką nepakankamai, kad vis negana? Iš kur, apskritai, toks jausmas, kad kažkas gali būti nepakankama? Tol, kol šio ribojančio įsitikinimo “neatrišate”, nepaleidžiate tos energijos, tol visą laiką būsite nepatenkinti tiek savimi, tiek aplinkiniais. Toks realybės įsivaizdavimas, toks realybės “nesutepimas” kelia kančią. Atsiranda nepasitikėjimas savimi, nepasitenkinimas, liūdesys, nuovargis, priekaištai antrai pusei. Tada ieškote, kad kažkas iš išorės pripildytų, kad “uždengtų” tą trūkumo jausmą. Žiūrėkite video lekciją ir kartu su Nomeda Sabeckiene, “The Work of Byron Katie” metodo fasilitatore, ištrinkite šį ribojantį nepakankamumo jausmą. ### Kritika ar grįžtamasis ryšys? Gerai būtų, kad žmonės atskirtų, kada jie teikia grįžtamąjį ryšį, o kada jie kiritikuoja, sako socialinių mokslų magistras, geštalto terapijos praktikas Andrius Jarašiūnas. Prieš vertindamas, išsakydamas savo nuomonę, žmogus turėtų pagalvoti, koks jo tikslas. Ką jis tuom nori pasakyti? Tokiu būdu visi išvengtume nekontroliuojamo kritikavimo. Labai svarbu turėti omeny, kad mes ne šventieji. Mes visi klystame, visko būna, emocijos užvaldo. Tik, jei įmanoma, “susiimkite”, nepratrūkite. Poroje svarbu žinoti, kodėl esate kartu? Kaip matote bendrą ateitį? Ko norite iš partnerio? Ką galite vienas kitam duoti? Tai padeda išvengti kritikos. Žiūrėkite video lekciją ir paanalizuokite ar Jums visada sekasi suteikti grįžtamąjį ryšį be kritikos. ### Gyvenimas - tai emocijos. Ar leidžiate sau gyventi? Kiek emocijų ir jausmų Jūs žinote? Apie daugumą jų ir kodėl svarbu ne tik kalbėti apie emocijas, bet ir leisti jas sau jausti pasakoja Geštalto terapijos praktikas ir NLP koučeris Andrius Jarašiūnas. Emocijos - mūsų prigimtinė duotybė. Jos mums padeda adaptuotis prie aplinkos. Visos emocijos yra geros ir teisingos. Jų užduotis - padėti išgyventi. Klausimas toks - ką mes darome su jomis? Užlaikome? Nevaldome? Apsimetame, kad jų nėra? Draudžiame? Žiūrėkite video įrašą ir sužinokite kuo svarbios emocijos ir jas kartu su Andriumi paanalizuokite. Ką jos reiškia. Pavyzdžiui gėda ir kaltė signalizuoja - “Aš esu nekokybiškas, aš kažkoks ne toks ir neatitinku kriterijų ar standartų”. ### Kaip kalbėtis, kad būtumėte išgirsti? Jei gana atkakliai ir energingai ginate savo tiesą, savo nuomonę, o Jūsų oponentas daro tą patį, iš tikrųjų, Jūs neturite ketinimo “sumalti jį į miltus” ar jį sunaikinti. Greičiausiai, Jūs norite, kad tai, kuo Jūs tikite, išgirstų Jūsų pašnekovas. Susikalbėti visu 100% dviems žmonėms beveik neįmanoma, o knygos “Kaip suprasti moterį” tikrai nėra ir nebus, sako Andrius Jarašiūnas, NLP treneris, geštalto terapijos praktikas. Tačiau, pozityvūs ketinimai - raktas į susikalbėjimą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad dviems žmonėms nesusikalbant, net ir aršiai pykstantis, iš tikrųjų, nei vienas iš jų nenori nuskriausti kito. Ne ginčuose gimsta tiesa, o diskusijose. Tik diskusijose ir pokalbiuose gimsta naujos idėjos, atsiranda vietos susikalbėjimui. Žiūrėkite video lekciją ir gaukite naudingų įžvalgų ir patarimų, lydinčių į susikalbėjimą. ### Gyvenimo kokybės rekonstrukcija Andrius Jarašiūnas, Geštalto praktikas, NLP treneris, koučingo specialistas, šioje video lekcijoje kalba apie gyvenimo kokybės rekonstrukciją, t.y. apie žmogaus gyvenimo kokybę ir jos pokyčius. Andrius sako, kad kai žmogus labiau save pažįsta, jo gyvenimo kokybė pasikeičia. Paklauskite savęs ir pamėginkite pajusti, - kas Jums būtų iš to, jei Jūs gyventumėte turėdamas tikslą? Galite tuoj pat atlikti pratimą. Pažiūrėkite į kalendorių - kokia šiandien yra diena - ir įsivaizduokite, kad su savimi susitiksite lygiai po metų. Ką Jūs tada sau papasakosite? Kuo Jūs norėsite pasidžiaugti? Kas įvyko per tuos metus Jūsų gyvenime? Didelė tikimybė, kad tai, ką įsivaizduosite, tikrai išsipildys, nes jei Jūs tai matote skirtinguose perioduose, vadinasi, Jums tai, išties, yra svarbu. Žiūrėkite video lekciją ir vedini lektoriaus patarimų, atlikdami pratimus, keiskite savo gyvenimo kokybę. ### Kokią įtaką santykiams turi praeities patirtys ir traumos? Šiame video įraše saviugdos, savityros specialistė, sertifikuota fasilitatorė pagal Byron Katie metodą „The Work“, Nomeda Sabeckienė kalba apie tai, kaip įvairios istorijos iš pasąmonės sukelia emocijas. Nomeda dalijasi, kad tai, kaip žmogus mato savo artimą žmogų, kaip girdi kitus žmones, kaip mato ir suvokia tam tikras situacijas yra atkeliavę iš jo praeities patirčių. Žmogaus elgesys į tam tikrą situaciją kyla iš pasąmonės gelmių. Lektorė pateikia pavyzdžių ir iš savo asmeninės patirties: "Kai atradau metodą "The work of Byron Katie" ir supratau, kad mus valdo mūsų mintys, mūsų praeities istorijos, mūsų įsitikinimai, pradėjau stebėti save." Atkreipkite dėmesį į tai, kaip girdite kitų žmonių pasakytus žodžius. Kaip į juos reaguojate? Kokios mintys kyla Jumyse? Kodėl įsitempiate? Kodėl norite gintis? Kodėl norite teisintis? Žiūrėkite šį video ir raskite ne vieną atsakymą kodėl pasikartojančiai reaguojate į vienas ar kitas situacijas savo gyvenime. ### Moterims būtina suvokti savo lyties genealumą Šis video įrašas ypatingai svarbus moterims. Socialinių mokslų daktarė, profesorė Birutė Obelenienė sako, kad kuo ji labiau gilinasi į moteriškumą, tuo jai labiau atrodo, kad moteriškumo fenomeną ruošiamasi ištrinti iš viso, tarsi, išnaikinti "iš žemės paviršiaus". Postmodernistinė pasaulėžiūra žmogų priima kaip socialinį konstruktą. Tuo tarpu, krikščioniška antropologija sako, kad žmogus yra dievo kūrinys. Jonas Paulius sako, kad moteris yra Dievo įrankis, kuriai Dievas patikėjo žmogų ypatingu būdu. Būtina supažindinti, ypač, mergaites su vyrų ir moterų skirtingumu, skirtinga lyčių neurofiziologija. Moteris skirtinga ne tik savo kūnu, bet ir savo dvasia. Moteris ir vyras kaip kūniškos ir lytiškos būtybės skiriasi, iš esmės. Hormonai, kurie gaminasi smegenyse, veikia jų poelgius, o, pirmiausia, pažinimą. Vyrai ir moterys absoliučiai skirtingi, bet vienodai vertingi. Jų papidomumams sinerginis - jie sustiprina vienas kitą. Vyras sustiprina moters moteriškumą, moteris sustiprina vyro vyriškumą. Žiūrėkite šį ypač išsamų ir vertingą video įrašą apie lytiškumą, moteriškumą ir apie moters lyties genealumą. Pats baisiausias dalykas, ką gali padaryti pasaulis, sako profesorė - tai visus suvienodinti. ### Meilės chemija - kūniškumas ir dvasinis aspektas Socialinių mokslų daktarė, profesorė Birutė Obelenienė atskleidžia įdomių faktų apie žmogaus kūniškumo sąveiką su dvasiniu aspektu. Juk, meilė - tai aktyvus dvasinis veiksmas. Iš tiesų, meilės formulę galima užrašyti ant lentos cheminėmis formulėmis. Žmogus yra nedalomas kūniškas, lytiškas asmuo. Įvairių sričių mokslininkai tyrinėja meilės chemiją ir skirsto meilės eigą į tris meilės kategorijas - geismą, trauką ir prisirišimą. Kiekviename etape kūne gaminasi shirtingos cheminės medžiagos. Atsiradus geismui dalyvauja lytiniai hormonai - testosteronas ir estrogenai. Profesorė sako, kad mes ganėtinai mažai žinome apie jų poveikį, apie poveikį būtent socialiniams santykiams. Pavyzdžiui, vyrai, kurie turi daugiau testosterono ir yra labiau patrauklesni moterims, iš tikrųjų, yra mažiau rūpestingi, mažiau empatiški, mažiau švelnūs. Moteriai jos kūnas gali suteikti neteisingą informaciją apie pasirenkamą partnerį. Todėl būtina žinoti tam tikrus biologinius faktus apie save, kad jie nesugadintų poros gyvenimo. Žiūrėkite video įrašą ir sužinokite, kas vyksta su kūnu meilės eigoje ir kaip tai koreliuoja su dvasiniu aspektu meilei kintant. Juk meilė - tai užduotis žmogui. ### Meilė yra daugiau nei jausmas Socialinių mokslų daktarė, VDU profesorė Birutė Obelenienė sako, kad meilė yra tikrai daug daugiau nei jausmas. Meilei jausmingumas ir juslumas yra tik meilės žaliava. Reikia suprasti, kad žmogus yra kūno ir sielos vienovė. Laimė šeimoje prasideda nuo to, kad mes pripažįstame savo skirtingumą, priimame jį ir mokomės kalbėtis, būti kartu su skirtingu asmeniu. Skirtingumo nepriėmimas, galima sakyti, yra totališkai pavojingas moteriai. Tam, kad žmogus galėtų pats save pasidovanoti, pirmiausiai, jis turi pats save turėti. Tam, kad pats save turėtų, jis turi būti pats savęs šeimininkas. Žmogus turi išmokti valdyti savo juslumą (kitaip - lytinį potraukį). Žiūrėkite video įrašą ir sužinokite, kaip veikia mūsų smegenys. ### Penki būdai investuoti į santykius Santykiai - kaip investicija, sako Milda Sabienė. Tačiau juose veikia priešinga nei investavimo versle formulė. Šiame video įraše verslo psichologė ir holistinė koučerė Milda Sabienė kalba apie 5 investavimo į santykius būdus. Santykiuose, anot jos, kas daugiau investuoja į juos, tas juos labiau ir vertina. Investuojame laiku, veiksmais, pinigais, emocijomis bei dėmesiu. Milda skatina moteris atkreipti dėmesį į savo negebėjimą “užturėti”, t.y. neturėjimą vidinės ramybės ir gebėjimo suteikti erdvės partneriui, kas skatina atsirasti frazei “aš pati”. Kai vyras negauna laiko, erdvės įsiterpimui, galimybės parodyti įsitraukimą į santykius savo veiksmais ir savo laiku, jis gali, tiesiog, atsitraukti. Santykiuose labai svarbus emocinis intelektas ir nuolat mokytis kalbėti apie emocijas. Lygiai tiek pat svarbu išklausyti kitą žmogų nepertraukiant. Žiūrėkite video ir teklesti Jūsų santykiai visomis prasmėmis. ### Kas griauna santykius? Kas griauna santykius? Holistinė koučerė Milda Sabienė kalba, kad šiais laikais šeimų dinamika yra gerokai pasikeitusi ir šeimas kuriame ne tiek iš vertybinio susitarimo, bet vedini emocijų. Tuo metu kai mūsų galvose karaliauja neuromediatoriai serotoninas, endorfinai ir dopaminas, atsitinka pakylėjantis įsimylėjimas, o smegenis "užkloja" migla. Nebematome žmogaus tokio, koks jis yra. Miglos - rožinių akinių, galiojimo terminas pasibaigia po 3 metų. Po to, pradedi matyti tikrovę ir atradimai nebedžiugina, nebestebina ir norisi kažko kito. Priežastis - įsimylime negalvodami apie vertybes. Kai emocijos ima viršų, kai į santykius ateiname vedini emocijų ir nekreipiame į jas dėmesio, jų nesiaiškiname, jos pamažu ima griauti santykius. Ką daryti, kad taip nenutiktų? Žiūrėkite video ir sužinokite. ### Patarimų ABC tėveliams gimus vaikui Šiame video įraše išgirsite aktorės Karolinos Kriukelytės patarimų ABC tėveliams, sužinojusiems, kad jiems gims vaikas su specialiaisiais poreikiais. Tiesą pasakius, jos patarimai puikiausiai tinka visiems tėveliams. Pirmiausia, Karolina rekomenduoja išlaikyti sveiką egoizmą ir išlikti savimi. Tapus mama, moteris neturi pamiršti, kad ji - moteris. Asmenybė. Dar labai svarbu, sako Karolina, skirti laiko tik sau. Patikėkite, tvirtina ji, - Jūsų šeimai nuo to bus tik geriau. Karolina prisipažįsta, kad padarė ne vieną klaidą ir pasimokė iš savo klaidų, todėl atvirai dalinasi, ko išmoko ir pasakoja, ką darytų kitaip. ### Tėčio ir vaiko ryšys Šiame video įraše aktorė Karolina Kriukelytė kalba apie tėčio vaidmenį auginant vaiką su specialiaisiais poreikiais. Jos šeimoje vyras, vaiko, turinčio negalią tėtis, buvo įsitraukęs į vaiko auginimą ir ugdymą ne ką mažiau nei mama. Taip ir turi būti, sako Karolina, tačiau tvirtina, kad mamos kartais pačios bijo tėčiams atiduoti kai kurias pareigas. Galvodamos, kad tėčiai nesusitvarkys. Tėčio įsitraukimas labai svarbus ir vaikui. Būdamas kūdikiu vaikas dar gal nesuvokia tėčio vaidmens, bet tikrai mezgasi ryšys su tėčiu. ### Mamos, būkite egoistės, nepamirškite savęs Šią video lekciją tikrai rekomendoujame pažiūrėti visoms mamytėms. Ypač toms, kurios “pamiršta” save ar pavargsta. Aktorė Karolina Kriukelytė sako, kad kai gimsta vaikas, o dar ir su specialiaisiais poreikiais, atsiranda pavojus netekti savęs, todėl ji drąsiai sako: “Mamos, būkite egoistės.” Pati šį patarimą suprato tik kai pačiai gimė vaikas. "Neatsisakykite kasdienių malonumų",- ragina Karolia. Juk neturite pradėti gyventi kažkaip visiškai kitaip, jei Jums gimė vaikas su specialiaisiais poreikiais. Taip, gyvenimas verčiasi į kitą pusę, bet vistiek turite rinktis gyventi laimingai. ### Bendruomeniškumo svarba auginant vaiką su specialiaisiais poreikiais Šiame video įraše aktorė Karolina Kriukelytė kalba apie bendruomeniškumo svarbą auginant vaiką su specialiaisiais poreikiais. Karolina džiaugiasi, kad Lietuvoje visuomenė yra atvira žmonių skirtingumui, noriai padeda ir yra geranoriška. Pati matydama kaip per įvairias visuomenines akcijas, pvz., išsipildymo akciją, surenkami pinigai vaikams, kurie turi specialių poreikių, Karolina jautėsi užtikrinčiau, tarsi, turėtų planą B. Moteris dalijasi, kad mamos, kurios sugeba, išdrįsta parašyti socialinėje erdvėje “mano šeimai reikia paramos” viduje iki šio žingsnio tikrai susiduria su didžiule emocine audra. Žiūrėkite šį video ir sužinokite plačiau apie tai, kaip galime kurti darnias bendruomenes, atliepiančias mums visiems, turintiems visokiausių poreikiaų. ### Artimųjų pagalba auginant vaiką su negalia yra neįkainojama Aktorė Karolina Kriukelytė, dviejų vaikučių mamytė, socialinėje erdvėje, dalijasi mamystės ir kasdienybės džiaugsmais bei patirtimi auginti sūnų, turintį specialiųjų poreikių. Šioje video lekcijoje Karolina kalba apie šeimos, draugų ir artimųjų pagalbos svarbą, sužinojus jog gims vaikas su negalia, ar vienaip, ar kitaip susidūrus su negalia. Karolina prisimena, kaip sunku buvo pasakyti savo tėvams, kad gims kūdikis su negalia,- atrodė, kad lyg iš jų atimsi sveiko nuostabaus anūko lūkestį. Tačiau pasidalijus žinia su tėvais, seserimi, labai palengvėjo, atsirado jausmas, kad čia ne tik mūsų su vyru problema, bet jau net mūsų kelių šeimų, mus vienijanti problema - domėtis ir siekti bendro gėrio - užauginti kuo sveikesnį vaiką. Palaikymas yra labai svarbu. Artimieji labai stiprino mūsų tikėjimą, kad viskas bus geriau nei sakė gydytojai. Jausmas, kad tu ne vienas yra neįkainojamas. Tai yra, turbūt, daugiausia, ką Tau gali suteikti šeima. Tačiau auginant vaiką, kuris turi specialių poreikių ir kuriam reikia specialių procedūrų, kažkieno galėjimas pabūti su vaiku ir atokvėpis mamai/tėvams, yra ne mažiau vertinga. ### Kūdikis su negalia. Ką daryti? Dažnai tėvai, susidūrę su žinia, kad jiems gims kūdikis su negalia, klausia savęs - kodėl, už ką man, ar aš kažką ne taip padariau gyvenime? Kai mes sužinojome, kad mums gims vaikas su negalia, - dalijasi aktorė ir podcast’o “Kasdienės laimės filosofija” kūrėja Karolina Kriukelytė, - tikrai neklausėme kodėl, nes tai būtų buvę beprasmiška, tai lyg naudoti savęs pakankinimo įrankį. Geriau vietoje klausimo “kodėl” klausti - ką daryti susidūrus su atsiradusiomis sąlygomis? Gyvenimiška išmintis rodo, kad įvairūs žmonės su įvairiais resusrsais gali turėti gražų prasminį gyvenimą. Be abejo, šeima, sužinojusi, kad jiems gims vaikas su negalia susiduria su įvairiu spektru emocijų ir iššūkių, juos Karolina ir aptars su Jumis šiame video įraše. ### Moters klestėjimo paslaptis - nuolat keistis Šiame įraše - apie moters pomėgius ir gebėjimą keistis bei kaip tai susiję su jos klestėjimu. Natalja Balinskaja, laimingų moterų pasaulio įkūrėja sako, kad moteriai labai svarbu puoštis suknelėmis, dėvėti papuošalus. Begalinis malonumas su draugėmis jų ieškoti, kasdien kitaip atrodyti. Moteriai svarbu užsiimti veiklomis, kurios teikia Jums malonumą, pasimėgavimą, tad tikrai neatidėkite įvairių moteriškų užsiėmimų pensijai. Keiskitės. Keiskite ir tuos pačius pomėgius, veiklas, darbus bei šukuosenas. Eksperimentuokite. Nebijokite naujovių. Tai Jūsų moteriškos laimės pagrindas. Namai - yra mūsų proto būsenos atspindys. Ar žinote, kad gražūs ir švarūs daiktai numalšina moters stresą? Viskas, kas liečia mūsų kūną, labai veikia ir mūsų protą. Tad pats gražiausias torto kąsnelis (ne didžiausias) - sau mylimai. Suskanaukite šį video įrašą kaip gardžiausią gabalėlį meilės sau. ### Moteriai saugumas, pirmiausia, - darnūs santykiai Moteriai gyvenime svarbiausia, santykiai. Ji jaučia pilnatvę tada, kai ji yra saugi, jaučia, kad ja bus pasirūpinta, kad ji niekada neliks viena. Jai svarbiausia artimi žmonės ir draugės. Natalja Balinskaja sako - netempkite vyrų į teatrą, jei jis jam nepatinka. Kvieskite drauges. Moteriška draugija ir pasiplepėjimai, - moters gyvenime yra visapusiškai naudingas. Pinigai saugumą labiau suteikia vyrams, o moteriai saugumą labiau nei pinigai suteikia darnūs santykiai. Santykiai - tai moters dalijimasis žiniomis, emocijomis, patarimais, receptais, daiktais, dovanomis ir tai, kaip ji tai moka priimti iš kitų. ### Kas moteris pakrauna ir kas jas sekina? Šį video įrašą, be abejonės, reikia pažiūrėti kiekvienai moteriai. Žiūrėkite jį ir sužinokite, kas kas daugina moters energiją, o kas ją atima. Tiek daug išminties. “Te laksto vyrai!”, sako Natalja Balinskaja, laimingų moterų pasaulio įkūrėja. Moteriai geriau gyventi neskubant. Lėtai, maloniai, nukreipiant dėmesį į tai, kas malonu. Būtų puiku moteriai dėmesį sąmoningai nukreipti ten, iš kur jai pačiai grįžta energija, į tai, - kas pakrauna. Į tai, kas gražu, kas pakylėja. Grožis yra didžiausias energijos šaltinis moterims. Moteriai labai svarbu savęs paklausti “Ar tikrai man šito reikia?” bei atsisakyti vyriškų veiklų. Apie jas ir apie tai, kaip likti moters energijoje - šiame įraše. ### Skirtis negalima, SUSIKALBĖTI Meilėje svarbūs ne tik jausmai, bet ir mokslinės bei psichologinės žinios. Dažnu atveju poros pykstasi ne dėlto, jog yra labai skirtingi, per mažai ar per daug laiko praleidžia kartu. Bet todėl, kad nesugeba aiškiai, be priekaištų ar kritikos iškomunikuoti savo poreikių, norų ar ribų. Be to dažnai kalbame nesiklausydami kito, ir esame įsitikinę, kad tai, kas veikia man, turi veikti ir kitam. Neužmezgame empatiško ryšio, neįsiklausome į kito žmogaus emocijas, todėl turime tas pačias pasekmes, kaip visada – pyktį ir nepasitenkinimą. Gera žinia ta, kad jei mūsų elgesys ar įsitikinimai yra kitokie, mes galime sukurti ilgalaikius, darnius santykius. Bet tam reikia žinoti kelis esminius psichologinius ir mokslinius principus bei taisykles, kurios padės geriau pajusti save ir kitą, atpažinti savo ir kito poreikius bei kylančius jausmus, bendrauti drąsiai ir autentiškai ir net jei nesutariame, pasiekti visiems tinkamų sprendimų. Apie bendravimo poroje strategijas, įžvalgas, principus bei taisykles ir kalbėsime šios diskusijos metu kartu su medike ir kūno terapeute Rasa Mažioniene, gydytoja – psichologe, sertifikuota Mindfulness mokytoja Rita Kievišiene bei NLP treneriu, koučeriu ir geštalto psichoterapijos praktiku Andriumi Jarašiūnu. Diskusiją veda Audrius Murauskas. Diskusijos metu sužinosite: Kaip bendrauti poroje be galios ir įtakos naudojimo prieš kitą? Kokie yra emocinės (ne)priklausomybės tipai; kaip juos atpažinti, ir ką svarbu žinoti bendraujant su kiekvienu tipu? Apie emocinio intelekto svarbą santykiuose ir kaip jį ugdyti? Gausite įžvalgas, kaip žodžiai, tonas, nesąmoninga kūno kalba gali atitolinti arba priešingai, jei įdėsime pastangą – suartinti. – Susipažinsite su nauju požiūriu į konfliktų sprendimą, kuris padės sukurti tvirtą pagrindą ir gilesnį intymumo lygį; – Gausite strategijas, kaip tvarkytis su intensyviomis emocijomis: pykčiu, isterija, pavydu. – Sužinosite esminius įgūdžius reikalingus santykių puoselėjimui. Ir žinoma, apie meilės sau vaidmenį santykiuose. ### Moters laimės paslaptis yra moteriškumas Šiame video įraše Natalja Balinskaja kalba apie moters savybes, kurios puoselėja moteryje moteriškumą, lengvumą. Moters lankstumas ir lengvumas yra nuostabios savybės. Jose slypi moters paslaptis. Niekada negali žinoti jos sekančio minčių, emocijų vingio. Atvira moters širdis yra jos stiprybė. Nebijokite išsakyti baimių savo vyrui. “Užkraukite” savo nerimą išsakydamos jį bei visas savo problemas, rūpesčius vyrui, patikėkite, jis tikrai jausis didvyriu jas išsprendęs. Natalja pasidalija, kaip tai daryti, kad vyras norėtų Jus išklausyti ir norėtų Jums padėti. Moteriai labai svarbu būti čia ir dabar. Būnant praeityje ar ateityje, protas klaidžioja, o tai - nuolatinė įtampa. Darykite Nataljos siūlomą pratimą kasdien, kuriuo ji dalijasi, ir pamatysite, kaip paprasta atpalaiduoti savąsias mintis. Šis įrašas nepaprastai vertingas visoms moterims prisiminti paprastus, veiksmingus dalykus, kurie daro moteris moterimis ir lengvina moters gyvenimą. ### Kuo skiriasi poreikiai ir norai? Geštalto terapijos praktikas Andrius Jarašiūnas paaiškina, kuo skiriasi norai nuo poreikių ir kas juos glaudžiai sieja. Taip pat dalijasi pratimu, padėsiančiu jums paanalizuoti savo norus ir kokie poreikiai už jų slepiasi. Viena populiaresnių ir dažnų temų, apie kurias užduoda klausimus klientai ir pokalbiuose mini kolegos – tai norai ir poreikiai. Kas tai yra? Kuo jie skiriasi? Kaip vieni kitus papildo? Gal, išties, galime vadovautis idėja, kad turėti galima viską – tereikia labai norėti? ### Apie emocijas, jausmus ir lūkesčius NLP treneris Andrius Jarašiūnas supažindina su plačiu emocijų pasauliu, kuriame iš tiesų visos emocijos yra geros ir reikalingos. Visi jausmai yra tinkami ir geri. Klausimas – ką ir kaip su jomis/jais darome, kaip valdome, ko iš jų išmokstame? Pratimai, patarimai ir užduotys jums – pamokos, padedančios geriau suvokti savo emocijų pasaulį ir jame naviguoti. Šiame įraše ir apie lūkesčius. Niekas negali duoti garantijos, kad bus būtent taip, kaip tu nori, arba bus taip, kaip tu užsisakei. Tačiau, jei įmanoma sukalibruoti dviejų žmonių matymus, lūkesčiai suvaldomi. Jei matymas panašus, nusivylimų įmanoma išvengti. ### Gyvenimo tikslas, užrašytas be išpildymo datos, tėra svajonė Geštalto terapijos praktikas ir NLP treneris Andrius Jarašiūnas sako, kad kai žmogus labiau save pažįsta, jo gyvenimo kokybė pasikeičia. Paklauskite savęs - kas man iš to, jei aš gyvensiu turėdamas tikslą? Šiandien pasižiūrėkite į kalendorių ir įsivaizduokite, kad mes susitiksime lygiai po metų. Ką Jūs tada papasakosite? Kuo Jūs norėsite pasidžiaugti? Didelė tikimybė, kad jei užsirašysite tikslus, jie Jums ir išsipildys. Šis įrašas, jo keliami klausimai ir jūsų sau duoti atsakymai, galimai, jus stumtelės vienokio ar kitokio pokyčio link. Tuo pačiu – ir gyvenimo kokybės rekonstrukcijos link. ### Vyro pareigos šeimoje Anantara Das, vedų filosofas, sako, kad šeimyninio gyvenimo sėkmė priklauso nuo to, kaip vyras atlieka savo pareigas ir kaip žmona atlieka savo pareigas šeimoje. Jeigu kažkuri pusė neatlieka savo pareigų arba dalinai atlieka pareigas, tai kita pusė bus nelaiminga. Lektorius juokiasi, kad buvo sutikęs tik vieną vyrą, kuris atlieka visas vyro praktikas - materealias, psichines ir dvasines. Daugiausia konfliktų kyla, kai vyrai neatlieka materealių pareigų. Labai svarbu moteriai turėti "atsargų". Jai visko reikia daugiau. Vyras turi tai nupirkti. Apie pareigas šeimoje dažnai kalbama, o ir pats terminas labai gražiai skamba, tačiau atliekamos jos ne taip lengvai. Šiame įraše panagrinėsime, kiek svarbu šeimoje atlikti pareigas ir kokios jos. ### Septyni santuokos etapai ir kaip juos kartu praeiti Anantara Das, vedų filosofas sako, kad žmogus, norėdamas praleisti visą gyvenimą su vienu partneriu ir gyventi laimėje, turi kartu praeiti 7 gyvenimo etapus. Septyni šeimyninio gyvenimo etapai – tai tarsi santykių žemėlapis, kuriuo vedini galite eiti per savo santuokos metus. Buitis, gyvenimas atneša išbandymų. Tačiau tobulindami save ir vienas kitą galite viską įveikti. Anantara Das dalijasi kiekvieno etapo ypatumais bei ženklais, padedančiais identifikuoti jūsų santuokos etapą bei tolimesnį siektiną laiptelį. ### Šeimos kūrimas ir suderinamumas Šiame epizode vedų filosofas Anantara Das kalba apie šeimos kūrimą ir suderinamumą. Jį vertėtų pažiūrėti ir besiruošiantiems tuoktis, ir jau susituokusiems. Kam reikalinga šeima? Vyrai ir moterys turi įsivaizdavimą, kad santuoka yra “tenkinimuisi”. Tai - netiesa. Kai pradedame kurti šeimą dar neturime patirties, nelabai klausomės tėvų, senelių patarimų, manome, kad esame išmintingesni. Tačiau tiesa ta, kad neturime patirties. Šeima - tai rūpinimasis vienas kitu, o ne vienas kito poreikių tenkinimas. Vyras turi vesti. Vadinasi, vesti per gyvenimą. Ne tik nuvesti į santuokų rūmus, nusifotografuoti ir prie vaišių stalo. Dažniausiai vyrai nežino kur vesti. Vesti - tai būti pavyzdžiu. Moteris teka. Vadinasi, eina už vyro, o jis turi ją apsaugoti. Šiame epizode išgirsite apie tai, ko reikia, kad būtumėte pasiruošę vesti ir tekėti. ### Išvengti konfliktų nepavyks. Kaip išspręsti? Rytis Lukoševičius, emocijų paleidimo treneris, pasakoja apie konfliktų vengimą. Rytis prisipažįsta, kad ir pačiam gyvenant, augant pats turėjo norą jų išvengti, norėjo nesipykti ir bijojo likti kaltu. Konfliktų baimė yra iliuzija, - jei viską darysiu gerai, idealiai viską susidėliosiu, visus sprendimus teisingai priimsiu, tai niekada nepakliūsiu į konfliktus. Mūsų nuoskaudos, skausmas, kentėjimas gali trukti dešimtmečius. Jei mes vis dar įsivaizduojame, kad vakar, prieš dešimt metų galėjo būti kitaip, tai mes vis dar kenčiame. Konfliktas kyla, kai mums nepatinka situacija. Kai norisi ją atstumti, kai nemalonu, kai nepatinka esama tikrovė. Fone, iš tiesų, “kažkas” sako, kad galėjo būti geriau. Pažiūrėkite video ir sužinokite, koks yra greičiausias kelias išspręsti konfliktą. ### Pakeisk lūkesčius į vidinį pasitikėjimo jausmą savyje Mes turime krūvą lūkesčių, kurių patys nesuvokiame. Santykiuose, šeimoje, darbe. Jei susirašytum juos visus, suprastum, kad dar ne visus juos surašei. Nesuvokti lūkesčiai išaiškėja susipykus. Tai, ko aš tikiuosi iš kito, už to slypi įsivaizdavimas, kad kai aš tai gausiu, aš kažkaip jausiuosi. Mes galime norėti daugiau sėkmės, daugiau pinigų, geresnės sveikatos, tam tikro elgesio. Iš tiesų, mes tikimės, kad kažkuo būsime, kad kažkaip jausimės. Pavyzdžiui, būsiu laimingas. Atsiradus vidinei ramybei, nelieka vietos nusivylimui, skausmui, pykčiui, kaltinimui. Vietoje to, kad rodyti pirštu į kitą asmenį ir sakyti, kad tas asmuo atsakingas, geriau pajausti, ką jauti pats, ko tikiesi, ko tikėjaisi. Kartais mes atstumiame gerą jausmą tik dėl to, kad turėjome blogos patirties, skausmo ir labai bijome bei saugomės. Tačiau tas saugumo, ramybės jausmas yra tavo viduje. Pabandykite kartu su Ryčiu jį atrasti dabar. ### Atsikratykite lūkesčių ir nebenusivilsite Šiame epizode emocijų paleidimo treneris Rytis Lukoševičius kalba apie lūkesčius ir asmeninę atsakomybę už visus savo pasirinkimus. Lūkestis, kai aš kažką padariau, kitas turi kažką padaryti “atgal”, veda prie nusivylimo, pykčio, nepasitenkinimo. Tam, kad santykiai klestėtų, turi žinoti, kad kas bebūtų, tu turi galimybę atleisti, atsiverti, pasitikėti, būti nuoširdus, būti tikras, neapsimetinėti. Prisiimti šimtaprocentinę atsakomybę už save, už savo savijautą. Esame pripratę galvoti, kad šeima turi palaikyti visas mūsų idėjas, mus pačius. Ar tikrai? Ar, jei “nepalaiko” ar “palaiko", aš tampu mažiau ar daugiau atsakingas už save? Kai aš suprantu, kad pasirinkimas yra mano ir aš pats renkuosi, tada “nukrenta” daugybė lūkesčių kitems žmonėms. ### Pakeiskite "negaliu" ir "reikia" į "noriu", ir "leidžiu" Šiame įraše Rasa Mažionienė, kūno terapeutė, pasidalins su Jumis keliomis praktikomis, kurios Jums padės pajausti lengvumą, atsikratyti balasto, kuris trukdo jausti, trukdo suvokti bei trukdo realizuotis. Pamąstykite ir atpažinkite tas vietas, momentus savo gyvenime, kur veikiate iš pozicijos “reikia”. Jei yra daug “reikia”, pagrįstų kaltės jausmu, gyvenimas tampa kančia. Turėtume atlikti pareigas, įsipareigojimus iš meilės projekcijos. Turėtume norėti kažką daryti dėl artimo žmogaus, turėtume norėti žaisti su vaikais, norėti dirbti darbą ir t.t. iš pilnatvės būsenos. Dažnai žmonės, tiesiog, susigyvena su vienu mąstymo modeliu ir tampa įprasta kažko negalėti. Pats žodis “negaliu”, tarsi, neša savyje mintį, kad, jeigu kažkas leistų, - galėtum. Prisilieskite kartu su Rasa prie šių žinių ir praktikų. Prisipildykite jėgos gyventi. ### Kodėl taip svarbu moteriai svajoti? Rasa Mažionienė, kūno terapeutė, medikė ir B.E.S.T. metodikos meistrė sako, kad jeigu moteris nesijaučia saugi, ji nebegali sau leisti svajoti, - pradeda kauptis viduje įtampos, nepasitenkinimas, nuoskaudos. Moteris yra leidimas kitam žmogui užaugti šalia. Tiek vaikams, tiek vyrams. Kai moteris sukuria įvaizdį apie save, tuomet ji pradeda tolti nuo savo tikrosios aš. Kuo didesnis atotrūkis tarp to, kas aš esu ir ką iš manęs suformavo visuomenė, - tiksliau, kam aš leidau suformuoti, - tuo sunkesni susirgimai. Mes kiekviena turime teisę būti laiminga, gyventi kaip norime, svajoti, būti sveikos ir pasirūpinti savo bei savo artimųjų sveikata. ### Svajonių gyvenimą gyvena tie, kurie apie jį svajojo Rasa Mažionienė, B.E.S.T. metodikos meistrė, Igrow identiteto instituto dėstytoja, kviečia Jus atlikti “namų darbą” pavadinimu “Mano svajonių gyvenimas”. Jis susideda iš trijų dalių. Mano svajonių veikla. Mano svajonių namai. Mano svajonių aš. Vyras visada pradeda nuo aš ir mano svajonių veikla. Moteris visada pradeda nuo aš ir mano svajonių aš. Moteriai mano svajonių aš - kaip aš noriu atrodyti, kaip aš noriu jaustis. Dar vienas svarbus momentas - mano garbės kodeksas. Noras - tai realizuotas jausmas. Jeigu mes nesuprantame, ką mes jaučiame, mes negalime suprasti, ko mes norime. Svajokite ir realizuokite. Išbandykite siūlomą metodiką ir patirkite jos naudą. ### Jei nenorite perdegti, - kokybiškai miegokite Kognityvinės elgesio terapijos konsultantė Ugnė Juodytė dalijasi, kad dažnai tėčiai ir mamos klausia “tai kada man to laiko sau skirti?”. Įprastai vaikams sumigus, po 22 val., jie dar tvarkosi namus ar žiūri filmą. Užmiega vidurnaktį ar vėliau, o keliasi 6 val. ryto. "Šauktukas!" - įspėja Ugnė. Jeigu norite būti žvalūs ir dirbti efektyviai, - kokybiškai miegokite. Vienas iš mokslinių tyrimų sako, kad ne alkoholis, o neišsimiegojimas lemia didelį avarijų kiekį. Dėl miego trūkumo stinga energijos ir jėgos bei mažėja koncentracija. Miegoti reikia ne mažiau kaip 6 valandas. ### Kaip atsiranda perdegimas ir kaip su juo dorotis? Lietuvoje nėra daug diskusijų apie perdegimą. Gydytojas negali nustatyti tokios diagnozės. Kai kalbama apie perdegimą, dažnai galvojama, kad darbas yra pirminė perdegimo priežastis. Tai nėra tiesa. Beje, sutuoktiniai, vaikai, artimieji gali jausti žmogaus neišsakytas emocijas, atsiradusias dėl perdegimo, ir šalia jo taip pat mažesniu ar didesniu intensyvumu jaustis blogiau. Kas paspartina perdegimo atsiradimą? Pagrindinis, pamatinis dalykas yra ilgalaikis stresas. Tai yra biologinė reakcija. Vadinasi, mes turime, pirmiausia, padėti sau biologiškai. Šiame įraše kognityvinės elgesio terapijos specialistė Ugnė Juodytė kalba apie tai, kaip atsiranda perdegimas ir kaip su juo dorotis. ### Perfekcionizmas ir perdegimas yra labai geri draugai Šiame įraše kognityvinės elgesio terapijos konsultantė Ugnė Juodytė kalba apie perdegimo etapus. Ji detaliai pasakoja, kas slepiasi kiekviename iš jų, nes ir pati yra buvusi perdegime net du kartus. Kartais žmogus jaučiasi kalnus galįs nuversti. Dažnai atsiranda pavojus - gali įsijungti perfekcionizmas. Tada tėveliai sugalvoja vaikams 10-15 būrelių, kyla noras ir patiems tobulėti, ir mokytis, ir verslą kurti, ir santykius tobulinti. Miegas sutrumpėja iki 3-5 valandų per parą. Hobiai “eina į antrą planą”. Žmogus pradeda pamesti save. Žiūrėkite šį video, jei atpažįstate perdegimo simptomus ar jaučiate didėjantį nuovargį. ### Vienatvė - baisiausia vakarų pasaulio liga Šiame įraše daugiau nei dvidešimt metų su vaikais ir paaugliais dirbanti psichologė psichoterapeutė Ieva Šidlauskaitė kalba apie kartas, bendravimą ir ryšio kūrimą bei kodėl tai svarbu. Mūsų vakarų pasaulis yra viso pasaulio moslininkų laikomas vienatvės pasauliu. Labai daug miestų yra vienatvės miestai. Vakarų kultūra labai daug kalba apie individualumą, unikalumą, savęs paieškas, greitą atsiribojimą nuo tėvų. Taip, tarsi, žmogus labiau “ieško savęs”, bet praranda santykius. Išlaikyti ryšį tarp kartų, mokinti vaikus bendrauti su seneliais, išlaikyti ryšį su dėdėm, tetom, kaimynais - yra labai didelė vertybė. Žiūrėkite apie tai, kodėl žmonės jaučiasi tokie vieniši ir kaip tai spręsti. ### Kodėl tiek daug paauglių "gyvena internete"? Labai dažna problema dabartiniame vaikų pasaulyje yra įvairios priklausomybės ir, be abejo, priklausomybė nuo interneto (telefonai, kompiuteriai, žaidimai). Vaikai ten, didžiaja dalimi, atsiduria dėl to, nes jaučiasi vieniši. Visuomenė, pasaulis šiais laikais yra labai stipriai “apie vienatvę”. Vaikai, kurie ateina į konsultacijas, - sako daugiau nei dvidešimt metų su vaikais ir paaugliais dirbanti psichologė psichoterapeutė Ieva, Šidlauskaitė, - sako, kad jie neturi su kuom pasidalinti apie savo pasaulį. Dar gerai, jei įvardija bent vieną ar du asmenis. Kai nebėra užpildymo realiame pasaulyje, tiek suaugę žmonės, tiek vaikai, paaugliai, eina į įvairias priklausomybes. Priklausomybė - tai kai paimame vieną gyvenimo dalį ir ją išplečiame tiek, kad pradedame tik ja gyventi. Jeigu vaikas “neturi santykio” su tėvais, mokykloje neturi ryšio su draugais, mokytojai pyksta, aplink žmonės pikti ar agresyvūs, tiesiog, pasidaro lengviau gyventi internete. ### Kaip kalbėtis su piktu, agresyviu paaugliu? Kaip kalbėtis su paaugliu, kuris gali būti piktas, gali būti agresyvus, negirdintis? Pataria psichologė, psichoterapeutė, daugiau kaip dvidešimt metų dirbanti su suaugusiais, vaikais ir poromis. Turbūt, viena pagrindinių taisyklių - ieškoti savo vidinio stabilumo. Visų pirma - padėkite sau. Kiek sugebate rasti savyje ramybės, stabilumo būnant su kitu, kuris gali būti tikrai emociškai labai jautrus, tiek išlaikysite pokalbį ramų. Jei jaučiate, kad atmosfera pradeda kaisti, tai jau “skambutis” nueiti pasidaryti arbatos. Kai vienoje pusėje esame mes - suaugę žmonės, kurie turėtume turėti stabilumo, o kitoje pusėje - paauglys, neturintis stabilumo, kažkas turi likti ramus. Jei prieš Jus vaikas sukryžiavęs rankas ir besistengiantis į Jus nežiūrėti, neverta kalbėtis, toks pokalbis neduos ryšio. Geriau kuriam laikui atsitraukti. ### Atsipalaiduokite, pabūkite kelias minutes su savo pojūčiais Jei jaučiate nerimą, susierzinimą ar nuovargį, ko nors bijote ar abejojate savimi, jogas Tomas Gudėnas kviečia kartu atlikti raminančius kvėpavimo pratimus, kurie jums padės atsipalaiduoti, patirti tylą savo viduje ir toje tyloje išgirsti viską, kas, iš tikrųjų reikalinga. Įsitaisykite patogiai, kad kūnas galėtų atsipalaiduoti, o nugara išliktų tiesi. Pabūkite kelias minutes su savo pojūčiais. Juk būtent jie perduoda žinutę apie tai, kaip gyvena kūnas. ### Tol, kol mes sau nepatiksime, tol mūsų santykiai nesiseks Ieškome žmonių, aplinkos, kur mums gera, kur galime atsiskleisti. Kartais to negauname. Tada labai lengva paslysti ir galvoti, kad dėl visų mūsų problemų yra kaltas kažkas kitas. Taip mes, tarsi, nusiimame atsakomybę nuo savęs už savo gyvenimo kokybę. Šiame epizode jogas Tomas Gudėnas kviečia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo kokybę, už savo santykius tiek šeimoje, tiek profesinėje veikloje. Patikti sau. Žiūrėti į veidrodį ir matyti veidą, su kuriuo sutari. Girdėti savo balso įrašą ir žinoti, kad šis balsas spinduliuoja tas vertybes, kuriomis didžiuojiesi. Negalime būti pernelyg kritiški sau ir pernelyg kritiški kitiems. Mes turime matyti save tokius, kokie esame. Tol, kol mes sau nepatiksime, tol mūsų santykiai nesiseks, nes mano jausmai kitam žmogui gyvena manyje. Reikia rasti rojaus sodą viduje ir sąmonėje. ### Kas įtakoja mūsų savijautą ir ilgaamžiškumą? Kiekvienas nori jaustis gerai. Kai taip nėra, ieškome sprendimų, kaip savo savijautą pagerinti. Savijauta įtakoja santykių kokybę, profesinę veiklą ir ilgaamžiškumą. Šiame epizode jogas Tomas Gudėnas kalba apie fizines kūno savybes, kurios sukuria pokyčius savijautoje, gerina nuotaiką ir duoda aukštesnį jėgų lygį. Jėga, lankstumas, ištvermė, greitis ir koordinacija. Kai laviname šias savybes, mes keičiame savo nuotaiką, sukuriame daugiau darnos viduje, šeimoje ir aplinkoje. Labai svarbi savybė - jėga. Ji leidžia mums patikėti, kad kažką galime. Beje, mokslininkai ištyrė, kad jėga įtakoja mūsų ilgaamžiškumą. Jauskimės gerai ir gyvenkime ilgai. Kaip? Žiūrėkite šį įrašą ir sužinokite. ### Kaip kokybiškai išsimiegoti? Gyvenime labai svarbu kokybiškai ilsėtis. Pagrindinę poilsio funkciją žmogaus gyvenime atlieka miegas. Šiame epizode jogas Tomas Gudėnas dalinasi kokybiško miego principais. Ką mums reikėtų turėti omenyje, kad mes galėtume gerai išsimiegoti, kad miegoti nereikėtų tiek daug, o atsibudę jaustumėmės pilni jėgų, žvalūs ir nuotaika būtų gera? Labai svarbus faktorius, įtakojantis miego kokybę, - šviesa, tad rekomenduotina dvi valandas prieš miegą nesinaudoti mobiliaisiais telefonais. Kitas aspektas, gerinantis miegą, - fizinis krūvis. Miegas kis ir priklausomai nuo to, ką, kada ir kaip mes valgome bei aplinkos, kurioje miegame. Prieš miegą vertėtų skirti laiko atsipalaidavimui, meditacijai, kvėpavimo pratimams ar veiklai, kuri padeda mums nurimti. Žiūrėkite video ir sužinokite plačiau apie kiekvieno paminėto faktoriaus svarbą. Tikrai miegosite giliau ir turėsite daugiau jėgų bei energijos. ### Kas svarbiausia paaugliui jo gyvenime? Šiame įraše psichologas Andrius Atas kalba apie “dramblius ir banginius, ant kurių laikosi” paauglio pasaulis. Tai - tėvai, tikslai, bendraamžiai ir eksperimentavimas, kaip būdas įgyti patirtį. Laikui bėgant paauglys gali savitai suvokti savo gyvenimo tikslus ir savo ateitį. Tačiau, tikslai, kuriuos jam kelia tėvai - kaip paauglys turi gyventi, kai mokytis, kokią reiktų rinitis profesiją - negali būti direktyvūs ir vienašališki. Tėvų ir paauglių požiūriai gali ir nesutapti. Tai nėra problema. Svarbu, kad paauglio planai būtų daugiau ar mažiau realistiški. Bendraamžiai paauglio gyvenime turi ypating rolę. Bendravime su bendraamžoais vyksta būtini procesai paauglio raidai. Apie juos - daugiau šioje lekcijoje. ### Kaip susikalbėti su paaugliais? Šioje lekcijoje psichologas Andrius Atas kalba apie nelengvą ir vaikams, ir tėvams laikotarpį - paauglystę. Kartais tėvai klausia, kam, apskritai, reikalinga paauglystė? Paauglystės metu žmogus turi atlikti labai didelį darbą. Šiame laikotarpyje vaikas - iš mielo, paklusnaus, ar norinčio būti paklusniu, įtinkančiu tėvams - tampa jaunu, nepriklausomu, autonomišku, poztyviu, suaugusiu žmogumi. Tėvai nustemba, kad vaikas paauglystės metu sako "ne" net tada, kai tėvai siūlo ar liepia daryti ne kažką nemalonaus, o kai reikia atlikti veiksmus, kuriuos jis buvo įpratęs daryti anksčiau, pavyzdžiui, rengtis, valgyti, ar maištauja netgi tada, kai tėvai siūlo jam jo įprastai mėgstamus dalykus. Kviečiame žiūrėti video ir sužinoti tokio elgesio priežastis bei sužinoti daugiau apie paauglystės iššūkius. ### Kodėl labai svarbu įsivardinti savąsias vertybes? Jūratė Arštikaitienė, socialinio-emocinio intelekto ugdymo specialistė, dalijasi: "Man teko sutikti vaikų, kurie kai kuriais klausimais tikrai turėjo daugiau patirties nei aš, gali būti, tokios patirties aš neįgysiu per visą savo gyvenimą.” Žmonės, paprašyti paminėti penkias vertybes, kurios jiems yra svarbios, dažniausiai įvardija tas, kurias jiems padiktavo visuomenė. Paradoksas, kad nelaimingi esame tada, kai gyvename ne pagal savo asmenines vertybes. Vertybių tema yra labai svarbi ir tiesiogiai susijusi su laimės pojūčiu.  Šiame video - apie vertybes. Žiūrėkite šį video apie tai, kaip svarbu įsivardinti savąsias. ### Kaip apsaugoti vaikus per tėvų skyrybas? Visada norisi, kad mes iki to neprieitume, bet, deja, nutinka, kad šeimos ateina iki ribos - skyrybos. Labai svarbu, kad besiskiriantieji tvirtai nuspręstų ir nedvejotų ar bandys tuos santykius išsaugoti, ar brėš ribą. Kokios emocijos užverda? Turbūt, pirmiausia, - netikėtumo jausmas, nesupratimas kodėl, pyktis, nuoskauda, neįvertinimo jausmas, savigrauža. Visi jausmai turi teisę būti, yra pateisinami, visus jausmus reikia išgyventi, bet, svarbiausia, nepamiršti, kad šalia yra mūsų vaikai.  Kaip apsaugoti vaikus nuo tėvų skyrybų skausmo? Apie Tai kalba socialinio-emocinio intelekto ugdymo ekspertė Jūratė Arštikaitienė. ### Šimtaprocentiniai nuoširdūs santykiai Jeigu Jūs norite gyventi santykiuose, kuriuose nėra skausmo, vadinasi Jūs negyvenate šimtaprocentiniai nuoširdžiuose santykiuose. Bus tokių etapų, ir tokių momentų, kai Jums skaudės ir Jūsų reikalas bus pasirinkti ir nuspręsti, kaip Jūs reaguosite. Kai esame nesąmoningi, kylant konfliktams, tampame tais, kurie smogia iš negaros. Santykyje mes leidžiame sau ir nusprendžiame būti pažeidžiami, tikri, būti atviri ir būti nuoširdūs. Du savistoviai žmonės yra tie, kurie eina tvirtai ir moka duoti meilę ir iš meilės nesitikėdami nieko atgal, o jiems didžiausia laimė yra dalintis.  Šiame video išgirsite daugiau apie tai, kuo apdovanoja nuoširdūs santykiai. ### Lytiškumas nulemia gyvenimo prasmę ir tikslus Septintas dėsnis yra lyties dėsnis. Pagrindinis klausimas, kurį jis kelia, - kokia mano gyvenimo prasmė? Koks mano gyvenimo tikslas?  Vyriška energija - pliuso ženklas - aštri, einanti, tikslinga, ryžtinga. Moteris yra minuso energija. Ta, kuri traukia, ta, kuri buria, ta kuri bendrauja, kuri daugina, puoselėja, gimdo ir užpildo. Kol moterys nepradės didžiuotis tuo, kad yra namų šeimininkės, kad ta moteriška energija kuri užpildo ir kuria namus yra labai svarbi, tol šeimos institutas, santykiai - klibės.  Labai kviečiu, ypatingai moteris, atsakyti sau šįklausimą, kodėl Jūs einate dirbti - dėl pinigų ar už pinigus?  Apie tai - lekcijoje. ### Kas daro įtaką moters laimei Moters laimei įtaką pirmiausia daro jos saugumo jausmas. Tiktai saugioje aplinkoje moteris gali atsikleisti, svajoti bei pasirūpinti kitais iš pilnatvės ir meilės jausmo. Tam reikalingas vyras, kuris prisiima atsakomybę už moters saugumą. Tad kokios saugumo sritys moteriai yra būtinos? Viena iš jų yra informacinis saugumas - moteris labai jautriai reaguoja į informaciją, kurios ji negali įtakoti. Apie tai ir kitas moters saugumo sritis pasidalins medikė, kūno terapeutė Rasa Mažionienė. ### Kaip trintis santykiuose padeda atsiskleisti geriausioms mūsų savybėms Ar turime teisę keisti kitą žmogų poroje pagal savo pageidavimus, ar vis dėlto turėtume suteikti sąlygas mūsų partneriui atsiskleisti? Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas, sako, kad trintis porų santykiuose yra neišvengiama, tačiau kiekvienas konfliktas turi potencialą atskleisti naują briauną mūsų asmenybės brangakmenyje. Pradėdami santykius tikimės, kad susitiks du tobuli žmonės ir jų santykiai bus automatiškai tobuli. Laukiame TO žmogaus, kuris visiškai atitiktų mūsų lūkesčius, poreikius, įsivaizdavimus. Bet realybėje viskas atrodo šiek tiek kitaip. Dažniausiai mums verta sutikti ne įsivaizduojamą tobulą žmogų, bet žmogų, su kuriuo galėsime nueiti visą kelionę. O tos kelionės metu jau atrasime savo talentus, atskleisime savo gražiausius būdo bruožus, atverti savo širdis ir kartu sukursime kažką nuostabaus. Tačiau turėdami išankstinį nusistatymą, kad mano antra pusė turi būti būtent tokia (jis – turtingas, sportiškas, ji – visada liekna, tvarkinga ir pan.) – kartais mes įspraudžiame savo partnerius į rėmus, kuriuose jie jaučiasi tarytum kalėjime. Ir kai vienas kitą bandome taip nuolat rėminti ir pagal tuos rėmus keisti, prasideda konfliktai. Klausimas: ar turime teisę keisti kitą žmogų poroje pagal savo pageidavimus, ar vis dėlto turėtume suteikti sąlygas mūsų partneriui atsiskleisti? Taigi šiame video apie tai ir pakalbėkime. ### Kaip emocines įtampas paversti konstruktyviu pokalbiu? Kai kalbame apie emocinės įtampos valdymą, dažnas klausimas: o ką daryti, kai emocingas yra kitas žmogus, ne aš? Tęsdama emocinės įtampos valdymo temą, terapeutė ir mentorė Airina Nourian analizuoja situacijas, kai emocijų nebesuvaldo kitas šalia jūsų esantis žmogus – ir pataria, kokiais įrankiais pasinaudoti, kad padėtumėte sau ir tam žmogui vietoje emocinio fejerverkų sprogimo pasiekti konstruktyvų pokalbį. ### Emocinę įtampą padeda mažinti lūkesčių ir poreikių atpažinimas Įrankiai, padedantys sumažinti emocinę įtampą, yra labai svarbu. Šalia to ne mažiau svarbu suprasti, o kas iš tiesų vyksta? Kodėl man kyla ta emocija, kodėl taip dažnai, kodėl šitoje situacijoje? Kas po tuo slepiasi? Turime du gilius, sudėtingus terminus: lūkesčiai ir poreikiai. Lūkesčiai ir poreikiai yra gilesnės streso priežastys, kurioms reikia skirti deramą dėmesį – kitaip ilgalaikėje perspektyvoje emocinės įtampos situacijos nuolat kartosis. Egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian aptaria lūkesčius bei kaip juos priartinti prie realybės. Taip pat padeda susipažinti su esminiais poreikiais, glūdinčiais po stresų gyvenimiškose situacijose. ### Atsparumas stresui ir emocingoms situacijoms Dar viena neišvengiama tema, kai kalbame apie stresą ir emocijas – atsparumas. Tai gebėjimas sugrįžti į ramią būseną, neišsimušti iš jos, kai aplink vyksta emocingi dalykai, galėjimas ramiau reaguoti į pokyčius ir netikėtumus. Tai vidinė būsena, kuri padeda mums sklandžiau ir ramiau eiti per kasdienius malonumus ir nemalonumus. Tai, kaip gebame dorotis su stresu ir emocingomis situacijomis, didele dalimi priklauso nuo mūsų atsparumo. O jam didžiausios įtakos turi resursų taurė: kuo ji labiau pripildyta, tuo atsparesni išbandymams esame. O kuo tuštesnė – tuo lengviau „sprogstame“ dėl niekų ar net pasineriame į ilgalaikius neigiamus procesus – perdegimą, pervargimą. Apie atsparumą ir resursų taurės pildymą pasakoja egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian.   ### 6 vyro raidos stadijos: nuo GIMIMO iki ŠVENTOJO Vyriškumo sampratų yra įvairiausių. Kažkam tai – kovos pergalės, kažkam – didelis automobilis, kažkam – galimybė nurodinėti kitiems, kažkam asocijuojasi su gražuolių apsuptais alfa patinais. Šiandien pakalbėsiu apie vyriškumą, kokį jį mato įvairios tradicijos. Žvelgiant paviršutiniškai – vyras yra biologinė lytis, kuri pagal tam tikrus lytinius požymius skiriasi nuo kitos lyties – moters. Tačiau jeigu žiūrėsime giliau, pamatysime, kad vyriškumas yra ne tik fiziniai-lytiniai požymiai, bet ir tam tikros psichinės savybės. Ir pats vyriškumas turi tam tikrą raidą. Vyrui augant, tos savybės keičiasi. Tad šiandien apie tai pakalbėsime – apie vyro raidą, kokia ji yra ir kokia galėtų būti. Šįkart Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas, kviečia pasikalbėti apie vyriškumą – per jo raidos stadijas. Suskirstęs vyro gyvenimo etapus į „gimimo, „berniuko“, „piemens“, „kario“, „karaliaus“ ir „šventojo“ stadijas, Tomas analizuoja kiekvienos iš jų raišką bei svarbą ir kviečia sąžiningai įsivertinti save kiekvienos iš jų aspektu – kuo jau galite pasidžiaugti, o ties kuo dar reikėtų padirbėti.   ### Ar santykiai su tėvais visada bus tobuli? Kaip kiekvienas medis turi šaknis, taip kiekvienas žmogus turi savo pradžią. Toji pradžia – tai mūsų tėvai, kurie suteikė mums gyvybę ir galimybę būti čia ir dabar. Ar galime tikėtis, kad santykiai su tėvais visada bus tobuli? Vargu. Žmogus iš savo prigimties nėra tobulas. Visada esame virsme, nuolat keičiamės. Ir nors virsme yra tobulumo, tačiau kartu tai ir neišbaigtumas, nuolatinio pokyčio būsena. Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas, aptaria mūsų, suaugusių žmonių, santykį su savo tėvais: kodėl neturėtume stengtis jų keisti ir apie pagrindinį vaikus-tėvus apibrėžiantį bei santykius gydantį dėmenį – besąlygišką dėkingumą už dovanotą gyvybę. ### Kodėl viską priimu kaip kritiką? Šiame įraše Nomeda Sabeckienė, "The Work" metodo saviugdos specialistė, dalijasi asmenine patirtimi apie savityrą bendravime. "Aš jaučiu, kaip kyla manyje pyktis, susierzinimas, kaip nenoriu girdėti, ką jis sako, noriu ginčytis, noriu ginčytis, prieštarauti, įrodinėti savo, aš supratau, kad visa tai, ką jis sako, aš priimu, kaip kritiką.  Tai supratusi, aš pasakiau savo vyrui, kad aš pykstu ir kad tai nieko bendro neturi su juom. Tokioje situacijoje labai svarbu pripažinti, ar aš noriu būti teisi, ar aš noriu būti laiminga.  Vietoje to, kad pulti ginčytis ir įrodinėti savo, pamėginti už šią pastabą padėkoti ir pasižiūrėti, kur mano antroji pusė veidrodžiuoja. Kur aš nenoriu matyti savęs, savo tos dalies, kur aš, galbūt, tikrai pasielgiau netinkamai."   ### Kaip spręsti nesutarimo problemas? Labai dažnai žmonės vengia problemas spręsti atvirai. Kodėl vengia?  Todėl, kad nemoka kalbėtis. Bijo, nedrįsta. Pratrūksta, o tada jau vietos kalbėtis, būti atviru, kalbėtis apie tai, kaip jautiesi, kuom tiki, kokie yra nepatenkinti poreikiai, - vietos nelieka.  Tylėti yra skaudu. Ar pastebėjote, kad nekalbadieniai nepalengvina situacijos?  Kartais tam, kad priimtumėte sprendimą, kuris yra sąžiningas Jums, reikia laiko. Reikia informuoti apie tai savo partnerį, dukrą, asmenį, su kuriuo sprendžiate kažkokį klausimą.  Kai priimate sprendimą, būkite visiškai atviri. “Taip aš su savo dukra išvengiu konfliktų. Taip atvirumas mus artina. Taip aš duodu jai suprasti, kas vyksta manyje, ir aš duodu suprasti jai, kad aš gerbiu jos temperamentą, jos norus, jos poreikius. Kad aš ją girdžiu ją, kad ji yra išklausyta.” - dalijasi saviugdos specialistė Nomeda Sabeckienė.  Šiame įraše - apie atvirumą ir sąžiningumą su savimi ir kitais.   ### Ar laimė tai sąlyga, be kurios negaliu gyventi? Ar kaltės jausmas augina, ar trukdo santykiams? Kaip būti sąžiningu su savimi ir pasakyti ne, kai tikrai to norisi? Laimė - tai yra vidinė būsena. Jos negausime iš išorės. Laimė - tai yra balansas. Tai yra ramybė. Tai yra pilnatvė.  Pabandykime įsivaizduoti, - būsiu laiminga, jeigu vaikai bus laimingi. Būsiu laiminga, jei vyras parneš man gėlių. Būsiu laiminga, kai uždirbsiu tam tikrą sumą pinigų. Taip iškeliame laimei sąlygas.  O kas būtų, jei nebūtų galimybės tikėti ir galvoti, kad laiminga būsiu tik tada “jeigu”. Kas aš būčiau be tos istorijos ir be iškeltos sąlygos laimei? Kai aš esu atvira girdėti ir priimti kitų žmonių man sakomus gražius, gerus žodžius, padėkas, komplimentus, aš prisipildau save, aš esu savo pilnatvėje, esu džiaugsme.  Apie laimę kalba Nomeda Sabeckienė. ### Kaip įsimylėjimas virsta amžina meile? Kaip žmogus pereina įsimylėjimo procesą ir kas atneša žmogui galimybę taip giliai pamilti kitą? Kaip pereiti įsimylėjimo procesą taip, kad mūsų santykis liktų amžinai tvirtas? Robertas Džonsonas teigia, kad įsimylėjimo procese vakarietis žmogus kartais pirmą kartą patiria tokius gilius dvasingumo išgyvenimus, kurių ieško ir vėliau gyvenime, ypatingai antroje gyvenimo pusėje. Psichologė, psichoterapeutė Dovilė Ridzevičienė labai atidžiai, su labai didele pagarba ir su dideliu įvertinimu kalba apie tai, ką turi žmogus, - mes galime išgyventi meilę sau ir kitam. Žiūrėkite šią jautrią, gilią video lekciją apie romantinės meilės prasmę žmogaus gyvenime. ### Vidurio amžiaus krizė - periodas, kuriame žmogus užgimsta dar kartą Vidurio amžiaus tarpsnis - periodas, kuriame žmogus užgimsta dar kartą. Šiame video įraše, jungiškosios krypties psichologė Dovilė Ridzevičienė, kuri jau daugiau nei 20 metų dirba su suaugusiais ir jaunais žmonėmis (dažniausiai ilgalaikės psichoterapijos forma, siekiant gelminių asmenybės pokyčių) dalijasi pozityviais patarimais apie tai, kaip išgyventi vidurio amžiaus krizę. Video atsakys į daugybę kylančių klausimų: Kodėl ir kada ji įvyksta? Ar kiekvienas žmogus išgyvena vidurio amžiaus krizę?  Kokie jos požymiai ir kaip pozityviai išeiti iš šito amžiaus tarpsnio? Žmogus šiame tarpsnyje keičiasi gana stipriai. Iškelia savo autentiškumą, pažįsta save ir savo savastį bei tampa drąsesniu gyventi toliau. Gyvenimas neleidžia sustoti ir ima kelti naują klausimą - “Kas Tu esi, iš esmės?” Vidurio amžiaus tarpsnis prasideda tuomet, kai mes į gyvenimą imame žvelgti ne iš jauno žmogaus perspektyvos, kiek ir ko aš dar gyvenime galėsiu nuveikti, bet iš gyvenimo pabaigos perspektyvos, kai galvojama, kiek dar yra laiko nuveikti tai, kas man svarbu. ### Nustokite kontroliuoti ir nestabdykite energijos tėkmės Natalija Balinskaja, "Laimingų moterų pasaulis" įkūrėja, sako, kad moterų protas labai nerimastingas. Tai mūsų jautriausia vieta, nes mūsų protas yra labai emocionalus. Šalia proto yra emocijos ir mes viską vertiname emocijomis ir labai greitai protas gali sukelti emocines audras. Nuolat vertindamas protas žymiai greičiau pastebi ir vertina visus blogus dalykus. Pastebi juos greičiau nei gerus. Visus gerus reiškinius reikia sąmoningai pastebėti. "Neimkite į galvą" svetimų nuomonių apie save, sako Natalija. Mes prisikuriame planų, mes prisikuriame iliuzijų, o kai tos iliuzijos neišsipildo, tai sukelia daug nerimo. Tai - mūsų, moterų, globėjiška prigimtis. Globojame vaikus, globojame pavaldinius, vyrus, kaip mažus vaikus, ir visus kontroliuojame. Kontrolė yra mūsų baimės pasekmė. Atminkite, jei kažko bijome, tai sustoja visas energijos tekėjimas.  Klausykitės šiame įraše apie moterišką prigimtį jaudintis ir kaip jos nepaversti kontrole. ### Moters nuotaika valdo vyro gyvenimą Natalija Balinskaja stebina: "Vyras be moters yra nejudantis objektas." Šiame video dalijasi apie tai, kokios mes moterys galingos ir kaip stipriai juos veikiame. Vyrai siekia moterų meilės ir gyvena su mumis moterimis ne dėl to, kad mes labai gražiai atrodome arba labai skaniai gaminame, ar gimdome daug vaikų, ar dėl kažkokių tai priežasčių. Moteris "stumdama" vyrą, niekada nepasieks savo tikslų. Vyrą labai svarbu įkvėpti. Moteris savo mintimis, savo norais, savo svajonėmis kuria visą pasaulį. Vyras įkūnyja jos visus norus. Moteris gali reguliuoti įvairių materealių įvykių kryptį. Ji gali arba palaiminti ir tada pasiseks, arba gali prakeikti ir tada bus tikrai riesta. Rūpintis savo nuotaika yra mūsų moterų atsakomybė.  Turbūt, žinote tokį posakį, - arklį galima atvesti prie vandens telkinio, bet priversti jį gerti neįmanoma. Apie tai daugiau - šiame įraše.   ### Ką svarbu žinoti tėvams nėštumo laikotarpiu? O kokia aš būsiu mama? Ar man pavyks? Ar aš sugebėsiu? Tokius klausimus užduoda sau bene kiekviena būsima mama. Nėštumas yra dideli pokyčiai ne tik fiziniame lygmenyje. Išsiskiria oksitocinas, meilės hormonas, kuris ypač svarbus ryšio su kūdikiu formavimęsi. Moteris ir vyras susilaukia vaiko ir tai yra svarbus visos šeimos įvykis. Raskite atsakymus į klausimus, ką svarbu žinoti tėvams nėštumo laikotarpiu, šiame video su nėštumo, gimdymo ir vaiko raidos psichologe Giedre Širvinskiene. ### Ryšio su vaikeliu mezgimas iki jo gimimo Ar žinojimas apie besivystančio kūdikio raidą, gali padėti kurti prieraišumą stiprinti jį? Kaip tėvystė ir motinystė prasideda iki vaiko gimimo, taip ir vaikelio ryšys su tėveliais mezgasi iki jo gimimo. Nėščia moteris tampa jautresnė ir tas padidėjęs jautrumas yra svarbus ryšio su vaikeliu kūrimui, nes jis padeda moteriai jautriau reaguoti ir po gimimo labiau pastebėti bei interpretuoti naujagimio siunčiamus signalus. Labai svarbu moterims priimti skirtingus savo jausmus. Kiekvienai moteriai jie skirtingi. Be to, ryšį su vaiku iki gimimo kuria ne tik mama, bet ir tėtis. Žiūrėkite apie tai, kas įtakoja vaikelio jutiminį ryšį su tėveliais jam besivystant. ### Kūdikio prieraišumas formuojasi jau iki gimimo Ar tiesa, kad kūdikio prieraišumas pradeda formuotis dar iki gimimo? Vystymosi laikas yra tikrai didelių galimybių ir didelės svarbos laikas. Suprantame, kad vaikas nepapasakos, ką prisimena iš to laiko iki gimimo, bet yra atlikta tikrai įdomių mokslinių tyrimų. Mokslininkai įrašė dvi nėščios moters skaitomas pasakas. Patvirtinta, kad sekamos tos pačias pasakos ar dainuojamos tos pačias dainos, lopšinės, kaip ir nėštumo metu, paskui padeda vaikeliui nusiraminti ar pasijausti geriau. Žiūrėkite video su Giedre Širvinskiene ir sužinokite plačiau. ### Kūdikio reakcijos ir prioritetai nuo apvaisinimo iki gimimo Kūdikio reakcijos ir prioritetai dar besivystant mamos pilvelyje formuojasi skirtingu metu. Yra įdomių faktų. Yra žinoma, kad nuo 24 savaitės po apvaisinimo yra stebimos vaiko reakcijos į įvairius garsus. Beje, naujagimiai teikia prioritetą žmonių veidams arba figūroms, kurios primena žmogaus veidą. Mokslininkai nusprendė patikrinti, ar vaikas iki gimimo skirtingai reaguoja į mamos prisilietimą palyginus su nepažįstamo žmogaus prisilietimu. Įrodyta, kad iki gimimo atsiranda prioritetas saldžiam skoniui. Sužinokite daugiau šiame įraše apie nėštumą, gimdymą ir motinystę profesinėje veikloje tiriančia Giedre Širvinskiene. ### Kaip mes, moterys, renkamės būsimą vyrą? Kiekviena jauna mergina dažnai pasvajoja apie laimingą santuoką, apie gražų, išmintingą, mylintį jaunikį. Kaip mes, moterys, renkamės būsimą vyrą? Ar pagal įsimylėjimą, ar vadovaujamės protu? Ką man reiškia vienos ar kitos savybės? Ko norėčiau? Ką pati duosiu? Čia praverstų žvilgsnis į save. Pagal kokius standartus aš gyvenu? Ar aš netaikau dvigubų standartų? Žiūrėkite įrašą ir sužinokite kaip išsirinkti tinkamą gyvenimo partnerį. ### Šeimoje svarbu akcentuoti dorybes, o ydas uždengti meile Šeimoje galime patirti įvairiausių dalykų. Visi norime džiaugsmo, pasitenkinimo, artumo, grožio, meilės, gėrio, šilumos. Sutuoktiniai visada nori vienas kitam gero, bet ne visada žino, kaip tą išmintingai padaryti. Juk savaime niekas iš nieko neatsiranda. Sakoma, jei romantika ateina neprašyta, tai ji išeina neatsiklaususi. Realybėje žmogus turi ir ydų, ir dorybių. Kai akcentuojame dorybes, o meile uždengiame ydas, - tobulėjimas vyksta greičiau. Šiame video Aldona Širmulienė dalijasi asmenine patirtimi ir įžvalgomis apie laimę šeimoje. ### Moteris atsiskleidžia, džiaugiasi, svajoja kai vyras už ją prisiima atsakomybę Kokioje aplinkoje skleidžiasi, džiaugiasi ir svajoja moteris? Kada ji kuria ir rūpinasi kitais iš pilnatvės ir meilės jausmo? Tam reikalingas vyras, kuris prisiima atsakomybę už šeimos, už moters saugumą. Beje, moteris turi teisę nežinoti. Mes juk žinome, kad labai dažnai, kai žmogus neleidžia sau nežinoti, jis nebeleidžia sau priimti žinių, kurios jam būtinai yra reikalingos. Tad, vyrai, džiaukitės savo damomis, kad galite jas apginti, apsaugoti ir pasirūpinti gera jų nuotaika. Šiame įraše Rasa Mažionienė kalba apie stipriąsias moterų ir vyrų duotybes. ### Tvirtas santykis su tėvais, gimine ir protėviais padeda pasiekti tikslus Kaip pasiekti savo tikslus ir įgyvendinti savo norus? Pasirodo, pasiekti tikslus, savirealizuotis padeda tvirtas santykis su tėvais, gimine ir protėviais. Tikslus reikia pasidaryti tokiais patraukliais, kad galėtumėte žengti per savo baimes. Pagal meilės hierarchijos sistemą, antra jos zona, dvasinis stuburas (skydliaukės ir pečių projekcija) - meilė protėviams ir tėvynei - reiškia, kad aš atėjau į Žemę tęsti jų kilnių darbų, tai narsa ir drąsa realizuoti savo norus. Labai svarbu tėvų neigiamas savybes paversti teigiamomis. Šiame įraše sužinosite kaip santykiai įtakoja norus ir svajones. ### Kodėl svarbu svajoti? Ar svajojate ir ar svarbu svajoti? Žmogus sako, kad svajoja, bet kai reikia svajones surašyti ant popieriaus lapo, pasirodo, kad nėra ką. Svajodami mes aktyvuojame begalo daug jausmų, netgi tų jausmų, kurie paprastai neturi vietos pasireiškimui. Jei mes nepildome savo svajonių, tai jos nugula kaip nuoskaudos, kaip kalkės ant arbatinuko. Beje, svajonės skiriasi nuo norų. Svajonė - tai vizija, paremta mūsų jausmais be konkretaus tikslo. Noras - jau konkretus tikslas. Svajoti moterims, tiesiog, būtina. Moteris be svajonių - mirusi moteris. Taip sako kūno terapeutė Rasa Mažionienė. Sužinokite šiame įraše plačiau. ### 4 būdai pakeisti savo savijautą Jei daugiau nei dvi minutes galvojate apie tą patį ir tas galvojimas neefektyvus ar netgi perdėtai savikritiškas, tai vadinama ruminavimu. Kas nutinka, kai per daug galvojate? Jūs patiriate nepageidaujamas įtampas. Gydytoja, sveikatos psichologė Rita Kievišienė ragina, - kad pagerintumėte savijautą, reikėtų patyrinėti, kokios emocijos tuo metu kyla bei verta pabandyti jas įvardinti. Galite jausti įvairias emocijas ir jausmus - sumaištį, pyktį, pasimetimą, nusivylimą arba džiaugsmą, entuziazmą, pasitikėjimą. Stebėdami emocijas ir jausmus bei juos atpažindami, galėsite juos valdyti ir netgi keisti į Jums labiau palankius, kas tiesiogiai įtakos ir Jūsų elgesio kaitą. Gyvenimas kupinas ne vien laimės, malonumų, bet ir sunkių, nemalonių pojūčių, kuriuos palengvinti galite pasinaudodami keturiais savijautos keitimo būdais. Šiame video įraše sužinosite, kaip valdydami mintis, emocijas ir pojūčius galite valdyti savo savijautą. ### Kas įtakoja mūsų savijautą ir kaip mes galime tai valdyti Mūsų savijautą įtakoja mūsų emocijos, mūsų mintys, kūno pojūčiai bei impulsas veikti. Pastebėta, kad didžioji mūsų minčių dalis yra ateityje arba preityje, o kai apie jas galvojame, labai dažnai nerimaujame. Kaip mes reaguojame į stresą? Trejopai - arba norisi pulti, arba bėgti, arba sustingti. Labai svarbu išlaikyti dėmesingumą ir save pastebėti iš šalies - kas su manim darosi būtent tuo metu. Šiame video įraše sertifikuota dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįsto streso valdymo mokytoja, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė Rita Kievišienė pristato pačią sąvoką, paaiškina jos įvairiapuses naudas ir dalijasi pratimu, leisiančiu jums praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą kiekvieną dieną. Pratimai, kai mes sutelkiame dėmesį į kvėpavimą, į stebėjimą, į pajautimus, mums padeda nuraminti protą ir aplinką pamatyti realesnę. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos gali padėti ne tik jums, bet ir jūsų šeimos gerovei. ### Sudėtingiausias ir įdomiausias gyvenimo tarpsnis: paauglystė Didžiulio fizinio ir psichologinio virsmo metu – paauglystėje – sutrinka ne tik vaikai, bet ir tėvai: kur dingo mano mažas, mielas, šiltas vaikutis, virtęs į piktą, duris trankantį ir NE kartojantį paauglį? Psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė padeda sudėlioti reikiamus akcentus šioje temoje ir primena, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį bei paaiškina, kodėl nereikia bijoti paauglystės, nes ji – labai svarbi jauno žmogaus savęs kūrimo proceso dalis. ### Santykis su jūsų vaiku: tarp meilės ir ribų Mūsų santykis su vaiku daro tiesioginę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Kiekvienas santykis susideda iš dviejų stambių dalių: meilės / šilumos (arba jos nebuvimo) ir ribų (sveikų arba nesveikų). Ir tai galioja visiems santykiams: tiek tarp suaugusių žmonių, tiek tarp tėvų ir vaiko. Šios dvi dalys tiesiogiai veikia jūsų vaiką. Psichologė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė analizuoja, kodėl tėvai sako, kad myli savo vaikus – bet jų vaikai nesijaučia mylimi, ir ką reiškia sveikos ribos, jų kraštutinumai ir kokias problemas tai sukelia mūsų vaikams. ### Vaiko elgesys atspindi mus pačius Kas yra vaikų auklėjimas? Tai mes, būdami su savo vaikais, darome jiems įtaką ir juos formuojame. Kartais būna gan sudėtinga tai suvokti ir pamatyti, tačiau visada vaikai atspindi tą lauką, kuriame gyvena. Kai pas psichologą ateina šeima su vaiku, kuris turi vienokių ar kitokių sunkumų, tai būna visos šeimos sunkumų veidrodėlis. Kodėl? Nes suaugę žmonės pripranta prie savo gyvenimo stiliaus: gyvena tam tikru būdu ir jiems atrodo, kad tai yra norma, kad taip gyvena visi, kad taip reikia gyventi. „Kodėl mūsų vaikas ištisai rėkia?“ – stebisi tėvai, patys nuolat kalbantys pakeltu tonu. Apie tai, kaip ir iš ko vaikas mokosi buvimo, bendravimo, kaip formuojasi jo asmenybė, pasakoja psichologė, psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė, siūlanti labiau atsigręžti į save ir suprasti, kad vaiko sunkumus paprastai nulemiame mes patys ir jį supanti aplinka. ### Ką svarbiausia žinoti apie santykius su vaikais Kaip mes įtakojame savo vaikus? Ką mes galime duoti savo vaikams siekdami juos užauginti darnesnėmis ir stipresnėmis asmenybėmis? Kaip prie vaiko priartėti, bet nebandyti jo padaryti pagal save? Kiek tam padeda meilė, empatija, priėmimas tokio, koks jis yra bei dėmesio nukreipimas nuo savęs į jį? Apie gebėjimą kurti emociškai gilius ryšius su vaikais šiame vaizdo įraše dalinasi psichologė Dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė. ### Kaip treniruoti emocijų STOP mygtuką? Kalbant apie emocijas, svarbu treniruoti STOP mygtuką – tą, kuris leidžia mums iš automatizmo pereiti į sąmoningą pasirinkimą. Kur šis mygtukas glūdi? Viskas vyksta paprastos grandininės reakcijos principu: stimulas, kuris paveikia; poveikis – tai, kas įvyksta organizme, kai mus paveikia; reakcija – ką tuomet sakome ir darome. Kad emocijos neužkiltų ir nenuneštų mūsų į destruktyvius veiksmus, verta išmokti nuspausti emocijų STOP mygtuką, o tą padaryti padės nesudėtingi, bet veiksmingi įrankiai, kuriais dalijasi egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian.       ### Kodėl nėra „gerų“ ir „blogų“ emocijų ir kam jos reikalingos? Tai kas gi tos emocijos ir kam jos reikalingos? Kodėl šia tema taip svarbu kalbėti? Pakalbėkime apie emocijų valdymą. Tai labai svarbi tema bet kokiems santykiams: nes jeigu aš negebu emocijų pažinti, užfiksuoti ir turėti įrankių, kaip tas emocijas sumažinti, tai apie konstruktyvų bendravimą, santykį, ryšių palaikymą negali būti ir kalbos. Visos emocijos yra svarbios ir atsirado ne be reikalo – net jeigu jums kyla noras kai kurias jų „išjungti“ ir niekada nebejausti. Terapeutė ir mentorė Airina Nourian sako, kad tai ne tik nėra įmanoma, bet ir būtų neteisinga – užuot kovoję su savo emocijomis, turėtume išmokti jas valdyti. Šioje dalyje ji pasakoja apie tai, kas yra emocijos, aptaria jų prigimtį, funkcijas ir reikalingumą.   ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorė dalinasi, kas jai yra Laimė, ir kas jai yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorė dalinasi, kas jai yra Laimė, ir kas jai yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė Šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorė dalinasi, kas jai yra Laimė, ir kas jai yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorė dalinasi, kas jai yra Laimė, ir kas jai yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorius dalinasi kas jam yra Laimė, ir kas jam yra Laimė šeimoje. ### Kas man yra Laimė bei Laimė šeimoje? Kiekvienas Laimę ir Laimę šeimoje suvokiame skirtingai. Šiame video mūsų lektorė dalinasi kas jai yra Laimė, ir kas jai yra Laimė šeimoje. ## lektoriai ### Agnė Misiūtė Holistinė šeimos gydytoja. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto absolventė, baigusi Šeimos medicinos rezidentūrą. Dirba „Bendrystės klinika“, „ID clinic“ ir „Health Optimizing Vilnius“ klinikose, kur taiko holistinį požiūrį į sveikatą, derindama tradicinę ir netradicinę mediciną. Gilinasi į naujausias ištyrimo ir gydymo metodikas, skatinant savireguliacinius kūno mechanizmus, domisi psichosomatika, ilgaamžiškumu, priežastiniais sutrikimų ryšiais. Šiuo metu tęsia savo mokslinę karjerą doktorantūros studijose, kur tyrinėja gyvenimo būdo ir biopsichosocialinių veiksnių poveikį sveikatai prieš, per ir po COVID-19 pandemijos. Dėsto Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto slaugos studentams anatomiją. Daugiau nei 18 metų gilinasi į sveikatos temas, ypatingą dėmesį skiria holistinei, gyvenimo būdo, prevencinei medicinai, mitybai, streso valdymui, imuniteto stiprinimui. Dėstytojos paskaitos ir vieši pasisakymai apima sveikos gyvensenos propagavimą, psichoemocinės sveikatos svarbą ir naujausius medicinos pasiekimus. Gilinasi į ilgaamžiškumo naujoves, aukštųjų medicinos technologijų pritaikymą gydymui. Šiomis žiniomis aktyviai dalinasi per socialinius tinklus ir tiesiogines konsultacijas. Parašiusi keletą mokslinių straipsnių apie kūno įvaizdį, jo formavimąsi, savivertę, apie COVID-19 pandemijos poveikį gyvenimo būdui ir sveikatai. Rezidentūros darbas „25-65 metų moterų gyvenimo būdo, kūno masės ir kūno vaizdo pokyčiai Lietuvoje prieš COVID-19 pandemiją ir karantino metu“ buvo plačiai pripažintas ir tapo pagrindu doktorantūros tyrimams. Veda paskaitas ir seminarus sveikatos temomis, kuriose dalyvauja tiek Lietuvos, tiek užsienio auditorijos. Yra skaičiusi paskaitą kabodama žemyn galva Meksikos džiunglėse, dalyvauja podkastų filmavimuose. Laimė - galimybė padėti kitiems siekti sveikatos ir gerovės, nuolat tobulėti ir mokytis naujų dalykų, taip pat dalintis savo žiniomis su kitais. Didžiausia laimė – turėti aplink save mylinčių ir mylimų žmonių, sugebėti kasdien dėkoti ir atrasti džiaugsmo bei stebuklų mažuose dalykuose. Laimė šeimoje - bendrumas, abipusis palaikymas ir laikas, praleistas kartu. Svarbu, kad visi šeimos nariai jaustųsi mylimi ir vertinami bei turėtų galimybę dalintis savo džiaugsmais ir rūpesčiais. ### Vidas Leščinskas Vidas Leščinskas - verslininkas, turintis 30 metų patirtį įvairiose verslo ir vadovavimo srityse. Skaito paskaitas apie: Savęs realizavimą Tikslų pasiekimą Asmeninę lyderystę Efektyvų savo resursų panaudojimą Visatos dėsnius Laimingo gyvenimo dėsnius Proto valdymo galimybes 30 metų gilinasi į psichologiją, asmeninę lyderystę, NLP, ezoteriką, filosofiją, religiją. Parašyta knyga - „Nevykėlio pergalės“. Socialiniuose tinkluose žinomas kaip "Mentorius Vidas Leščinskas".   Laimė - būti savimi, gyventi patinkantį gyvenimo būdą ir būti laisvam. Laimė Šeimoje - visų pirma, vienas kito palaikymas ir priėmimas. Šeima - užuovėja nuo gyvenimo vėjų, kas leidžia pailsėti, nurimti ir vėl eiti pirmyn. ### Audrius Murauskas Audrius Murauskas yra ir santykių konsultantas, padedantis žmonėms ne tik stiprinti šeimos ryšius, bet ir atrasti Save, bei gyventi Savo laimingą gyvenimą. Remdamasis savo asmenine patirtimi, jis skatina žmones ieškoti dvasinio ir emocinio balanso, stebėti gyvenimo siunčiančius ženklus bei ugdyti pasitikėjimą tiek savimi, tiek aukštesnėmis jėgomis. Audrius dalinasi savo gyvenimo istorija, kaip jį ne kartą gyvenimas "guldė ant menčių", tačiau pasitikėjimas Dievu ir gebėjimas pastebėti jo siunčiančius ženklus, padėjo išbūti sunkiausiais momentais ir sulaukti naujos aušros po giliausios tamsos. Audrius Murauskas yra Lietuvos tėvų forumo (LTF) ir Rengimo šeimai asociacijos valdybos narys. Jau 20 metų aktyvus visuomenininkas ir švietimo bei šeimos politikos veikėjas. Jo veikla daugiausia siejasi su šeimos vertybių stiprinimu, vaikų ugdymu ir tėvų įtraukimu į mokyklų veiklą. Lietuvos tėvų forumas, kuriame jis aktyviai veikia, skatina tėvų, mokytojų ir mokyklų bendradarbiavimą siekiant kokybiško ir humanistine pedagogika grįstų ugdymo, kurio ašyje yra geriausių vaiko interesų išplėtojimas. Svarbiausios A. Murausko veikimo sritys: Santykių konsultavimas ir asmeninis augimas Kaip santykių konsultantas, jis padeda žmonėms stiprinti tarpusavio ryšius, spręsti konfliktus ir atrasti emocinį stabilumą. Per savo asmeninę patirtį ir praktikas jis moko, kaip suvokti save, atsikratyti vidinių baimių bei įgalinti save kurti laimingą gyvenimą. Rengimo šeimai svarba Murauskas pabrėžia, kad šeima yra pagrindinis vaiko moralinis ir vertybinių pagrindų formavimo šaltinis. Jis siekia, kad jauni žmonės būtų tinkamai paruošti šeimos gyvenimui, santykiams ir tėvystei. Rengimas šeimai ir moralinis ugdymas kaip švietimo prioritetai Jo darbas šiose srityse apima edukacines iniciatyvas, seminarus tėvams ir mokytojams, taip pat aktyvų dalyvavimą diskusijose apie švietimo reformą. Tėvų įgalinimas priimti sprendimus dėl vaikų ugdymoAudrius Murauskas skatina, kad tėvai aktyviai dalyvautų diskusijose apie ugdymo veiklą, mokyklos politiką bei švietimo sprendimus. Jo tikslas – kad tėvai būtų matomi ne tik kaip mokyklos partneriai, bet ir kaip lygiaverčiai ugdymo proceso dalyviai. Palaikymas tėvų mokymui ir ugdymui Palaikymas tėvų mokymui ir ugdymui yra viena iš kertinių Audriaus Murausko veiklos sričių. Vienas svarbiausių jo darbų – Lietuvos tėvų forumo veikla, kuri organizuoja mokymus, seminarus ir renginius, skirtus tėvų švietimui. Ši veikla padeda kurti stipresnius ryšius tarp šeimos ir mokyklos. Bendradarbiavimo tarp mokyklos ir šeimos stiprinimas Murauskas akcentuoja, kad sėkmingas švietimo procesas priklauso ne tik nuo mokytojų profesionalumo, bet ir nuo aktyvaus tėvų dalyvavimo mokyklos bendruomenėje. Jis ragina tėvus aktyviai įsitraukti į mokyklos gyvenimą ir bendrai kurti palankias sąlygas vaikų augimui ir mokymuisi. Glaudesnių tėvų bendruomenės kūrimas Jis taip pat akcentuoja tėvų bendruomenės stiprinimo svarbą, kad tėvai jaustųsi dalimi aktyvios, paramą teikiančios bendruomenės. A. Murauskas konsultuoja, padeda mokyklų bendruomenei susitelkti dėl bendro tikslo. Šioje veikloje A. Murauskas remiasi Geros mokyklos koncepcija, kurios bendraautoriumi jis ir yra. Viešos diskusijos ir advokacija dėl ugdymo sistemų Murauskas dalyvauja konferencijose, viešose diskusijose ir švietimo forumuose, kur kelia klausimus apie tėvų įtraukimą į nacionalinę švietimo politiką. Audrius Murauskas tiki, kad stipri šeima, sąmoningas tėvystės kelias ir asmeninio gyvenimo balansas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys ne tik atskirų žmonių, bet ir visos visuomenės gerovę.   ### Lina Rudaitienė Lektorės temos, susijusios su šeimos stiprinimu, su laimės šeimoje kūrimu bei puoselėjimu: Prigimtinis ir sąmoningas kvėpavimas Kvėpavimas nėščiosioms Meilė ir partnerystė Sielovada Pozityvus mąstymas – streso valdymas Savitarpio palaikymas Lina Rudaitienė sąmoningą kvėpavimą, įvairiapusę saviugdą studijuoja 30 metų. Jau 20 metų moko prigimtinio sąmoningo kvėpavimo (individualiai ir grupėse). Mokymai, praktikos: Holistinis Shiatsu, gydomasis kiniškas masažas Aromaterapija ir tradicinė vaistažolių medicina Aura-Somos® / pagal Tarptautinės spalvų meno ir mokslo technologijų akademijos programą Meno, judesio, garso terapija Psichoenergetinės savireguliacijos metodika Psichologijos studijos Ajurvedos studijos Kvėpavimo terapija (One Sky International and Life Skill and Healing Arts Institute, International Breathwork Foundation (IBF), Rebirthing Breathwork International Jap Čen Hai Akademijos Bazinis Feng Šui kursas (Yap Cheng Hai Academy Feng Shui) Cigunas (Čigong) Emocinės laisvės technika (Emotional Freedom Technique – EFT); Individualiosios psichologijos institutas (IPI) Transcendentinė meditacija (Maharishi Mahesh Yogi) Nuo 1993 metų iki šiol vyksta lektorės įvairiapusės būties dėsnių studijos, padėjusios atrasti gyvenimo Kelią, pagrįstą sąmoningumu, dorybingumu, dvasinėmis vertybėmis. Nuo 2004 metų veda rebefingo, sąmoningo kvėpavimo, psichoenergetinės savireguliacijos, saviugdos, holistinės terapijos, dvasinio pažinimo seminarus, individualias kvėpavimo sesijas – konsultacijas. Tai atvedė į autorinės mokyklos „Sąmoningumo kelias” susikūrimą; https://www.samoningas.lt/ Išleistos dvi knygos: „Sąmoningo kvėpavimo spalvos“ – 20 metų sukauptos patirties kelias ir praktinis gidas, vedantis į vis sąmoningesnę kasdienybę, kurioje, praktikuojant prigimtinį sąmoningą kvėpavimą, įsivyrauja paprastumas, įkvėpimas gyvenimui ir meilė sau bei viskam, kas gyvuoja aplink. Tai paprastos gairės, atnešančios į gyvenimą gaivaus aromato, naujų spalvų, užpildančios ramybe bei padedančios eiti savo keliu ir sau priimtinu ritmu. „Poezijos spalvos” Skaitytos paskaitos Lietuvos „Žinijos” draugijoje, „Lietuvos Kolpingo Draugijoje”, „Vaikų linija” savanoriams, „Girteka” darbuotojams, t.t. Laimė - gyventi tinkamai, remtis tikrosiomis savo Sielos vertybėmis, pašaukimu. Gyvenimas mums suteikia puikią progą gilintis į būties paslaptis, apjungiant Rytų bei Vakarų išmintį, patirtis, pasiekimus tam, kad geriau suprasti save, savo poreikius, interesus, pažinti savo tikrąją prigimtį. Laimė šeimoje – tai gebėjimas mylėti, gerbti, palaikyti vienas kitą, neišduodant savęs. Tai nuolatinis bendrabūvio pusiausvyros siekis, nes mes kasdien keičiamės, - tad šeimos laimei kurti, tęsti reikalingos abipusės pastangos. Šeimos laimė – siekiant skirtingų tikslų gebėti eiti viena kryptimi. ### Marius Jatulis Mariaus Jatulio domėjimosi ir veiklos sritys: Visceralinė terapija - vidaus organų funkcinio nusilpimo atstatymas (pilvo masažas). Psichosomatika. Psyche (siela), soma (kūnas). Minčių, jausmų, išgyvenimų išraiška kūne. Žmones sveikatina 10 metų, konsultuoja psichosomatikos klausimais - 4 metai. Gilinasi į psichosomatiką 14 metų. Išsilavinimas - Aukštasis pedagoginis. Laimė – būsena. Visi jos siekiame, bet kiekvienam sava. Laimė šeimoje - du ar daugiau žmonių, einančių ta pačia kryptimi. Du laimingi žmonės kartu gali tapti dar laimingesni. Du nelaimingi - dar nelaimingesni. Yra stiprių šeimų, bet nelaimingų. Yra laimingi santykiai, bet jie - ne šeima. ### Mindaugas Valickis Mindaugas Valickis – mąstymo keitimo mentorius. Buvęs karininkas, turintis 20 metų patirtį slaptoje tarnyboje. Veiklos sritys: aukštų pasiekimų sporto psichologija, koučingas. Temos, į kurias gilinasi ir kurias taiko darbe su žmonėmis 12 metų: Savivertė ir pasitikėjimas Energingumas, entuziazmas gyvenime Savirealizacija Potencialo ir talentų atskleidimas Baimių įveikimas Taika su vidiniu vaiku Aukščiausi pasiekimai versle ir sporte Straipsniai: https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/truksta-energijos-ka-daryti-atsakymas-jus-nustebins-92898607 https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/buves-karininkas-mindaugas-mete-karjera-ir-dabar-padeda-kitiems-to-nesigailejo-ne-minutei-n1070987 https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/kaip-padidinti-pasitikejima-savimi-ir-tureti-auksta-saviverte-1024-1929712 https://www.alfa.lt/straipsnis/50411064/kaip-atsikratyti-seno-mastymo-modelio-ir-tapti-savo-gyvenimo-lyderiu/ Laimė – galimybė maksimaliai save realizuoti gyvenime, atskleisti savo prigimtinį potencialą ir talentus. Laimė šeimoje – laisvė šeimoje būti savimi ir leidimas žmonai būti savimi. Santykiai nespaudžiant vienas kito į standartus ir rėmus sukuria šeimoje lengvumą, dingsta kontrolė, stiprėja pagarba ir pasitikėjimas vienas kitu. ### Inga Globė Inga Globė sąmoningumo ir dėmesio valdymo įgūdžius praktikuoja jau 20 metų. Sertifikuota Dr. Shefali Tsabary Instituto (JAV) Sąmoningos tėvystės metodo specialistė, unikalios savireguliacijos metodikos (DFB metodika) instruktorė, Moters Magijos Mokyklos, SoulACTION mokymų centro, WoW University lektorė. Pagrindinės ekspertinės sritys: Emocinio ir dvasinio intelekto lavinimas Sąmoningos tėvystės puoselėjimas ir populiarinimas Diferencijuotų funkcinių būsenų savireguliacijos metodika Esybinių talentų atskleidimas veikloje Mokymai: Dvylikos savaičių sąmoningos tėvystės įgūdžių lavinimo kursas. Keturių savaičių online mokymai: „Sąmoninga tėvystė. Viskas apie ribas“. Keturių savaičių online mokymai: „Raktas į sąmoningą ir laimingą tėvystę“. „Emocinis ir dvasinis intelektas: Gyvenk 100%“ – 2.5 mėn. 30 užsiėmimų kursas. Trumpieji Moters Magijos Mokyklos mokymai moterims: „Moters prigimtis ir realizacija. Keturios stichijos“ „Moteriškumas: darnių santykių paslaptis“ „Moteriškumas: meilės paslaptis“ „Moteriško gyvenimo pilnatvė: nuo mūzos iki karės“   Laimė yra būties lengvumas, kai gera su savimi ir tarp žmonių. Tai santykių su savimi, žmonėmis ir pasauliu darna. Laimė yra patyrimas ir suvokimas, jog viskas, kas vyksta gyvenime, yra dovana, reikalinga tavo paties augimui, vystymuisi, evoliucijai. Laimė šeimoje yra gilus susietumo su visais šeimos nariais jausmas. Tai nuostabus jausmas, jog esame vieni kitiems svarbūs ir brangūs. Tai galimybė pažinti, priimti, mylėti vienas kito pažeidžiamumą, jautrumą, autentiškumą. ### Lina Grybėnienė Innerdance praktikos pradininkė Lietuvoje. "IDEA - Innerdance Europe Association", ruošiančios Innerdance vedėjus Lietuvai ir Europai, steigėja bei lektorė. "Mylinti erdvė | Loving space" įkūrėja. Patyriminių mokymų "Sąmonės medis: nuo baimės iki meilės" autorė. Lina Grybėnienė turi virš 25 metų verslo vystymo bei 20 metų žmogaus sąmonės evoliucijos teorinio ir praktinio tyrinėjimo patirtį. Nuo 2015m. veda žmogaus vidinių - išorinių resursų balanso grupes įmonėms bei atvirus mokymus. Nuo 2023m. dalinasi tiesioginiu esaties patyrimu “Išminties rato” formate. Lektorė Lina dalinasi ir savo asmenine patirtimi. Apie tai, kaip kito jos šeimos laimė per 33 šeimyninio gyvenimo metus. Lina pavadintų dabartinį buvimą aksominiu. Pasakoja, kaip tai įmanoma ir ką dėl to reikia padaryti, o dar svarbiau, ko daryti nereikia.   Laimė - tai kiekvieno mūsų tikroji prigimtis, tai vidinė tyla, širdies šypsena, kuriai nereikalinga jokia išorinė priežastis. Ji randasi, kai nurimus mintims, išgyvenamas visapersmelkiantis esaties dieviškumas. Tokia laimė nuo nieko nepriklauso ir niekada nekinta - ji tiesiog yra. Kaip kad saulė danguje yra. Debesys, kurie kartais plaukia, - tai mintys. Jei su jomis nesitapatini, jos tiesiog praplaukia. Laimė - tai mes patys. Kai tai patiriame, esame laimė bet kokiame kontekste - šeimoje taip pat. ### Roberta Baranauskė Asmeninių pokyčių ir transformacijų mentorė (4,5 metai). Padeda įgyvendinti pokyčius gyvenime dirbant su pasąmoninėmis programomis. 13 metų domisi, mokosi ir dalyvauja įvairiose programose ir mokymuose, kuriuose nagrinėjama žmogaus proto struktūra ir darbas su pasąmone, intensyvūs mokymai baigti Londone. Dominančios temos: vyrų ir moterų energetiniai ir psichologiniai skirtumai; gyvenimas poroje-šeimoje kai susimaišiusios vyro ir moters programos; harmonija santykiuose ir šeimoje; pasąmonė ir jos struktūros. Rengia įvairius praktinius užsiėmimus, kursus ir programas, skirtus moterims ir ne tik. Plėtoja socialinės erdvės projektą moterims - Moteriškumo Ambasadorė. Mentorystės veikla: Asmeninės konsultacijos (~500) Užsiėmimai grupėse (~180) Paskaitos (~110) Mokymai/Kursai (11) Tęstinė programa moterims "Aš -Karalienė" - 4 metai. Suorganizuotos 6 savaitgalio stovyklos moterims. Laimė - vidinė ramybė, pasitenkinimas ir palaimos būsena bet kurioje gyvenimo situacijoje, kai supranti aukštesnį planą ir gebi atsiduoti aukštesniam vedimui. Kaip moteriai - pažinti, suprasti ir gyventi pagal moteriško prado principus ir džiaugtis šiuo gyvenimu. Džiaugtis viskuo, ką turi, kur esi ir ką veiki šioje akimirkoje. Laimė šeimoje - vienas kito girdėjimas, matymas ir supratimas. Laisvė kiekvienam būti savimi ir džiaugtis galimybe būti kartu. Bendro šokio kūrimas, kuriame svarbu mėgautis pačiu procesu. ### Valentina Winnicki Pinigų terapeutė, turinti finansinį ir psichologinį išsilavinimą. Šiuo metu studijuoja emocinį paleidimą. 11 metų nuosavo buhalterinio verslo savininkė. Profesinės temos: pinigų ir asmeninio augimo; mokesčių ir verslo klausimai UK. Išleista knyga - "18 pinigų energijos dėsnių". Tarptautinio bestselerio "Creating Success" bendraautorė. Laimė - būsena. Tai tas pats, kas dėkingumas. Dėkingumas yra modernaus pasaulio nušvitimas. Laimė šeimoje - kai vyras ir moteris kasdien renkasi vienas kitą. ### Sigita Valevičienė Analitinės (jungiškosios) krypties psichoterapeutė, dirba individualiai ir su poromis 20 metų. Daugiausiai konsultuoja klientus savo kabinete ir veda įvairius mokymus tiek visuomenei, tiek specialistams. 15 metų gilinasi į tėvystės, motinystės psichologiją, gimdymo psichologinį patyrimą, depresiją po gimdymo, porų santykių dinamiką gimus vaikams. Sertifikuota hipnogimdymų mokytoja. Kalba apie tai, kaip mūsų vaikystės patirtys siejasi su motinystės ir tėvystės patyrimu, kiek tai įtakos turi poros santykiams. Išleido knygą „Motinystės kelias“. Dirba su platforma „Kalba mamos“, kurioje yra tinklalaidės apie mamos psichologiją bei turi asmeninę prenumeratą žmonėms apie porų santykius. Dalyvauja iniciatyvoje „Mama mums rūpi“, kuri rengia įvairius mokymus visuomenei. Kartu su Pogimdyminės depresijos centru ruošiame mokymus medicinos specialistams apie depresiją po gimdymo. Kartu su Lietuvos psichologų sąjunga rengia mokymus psichologams apie emocinius sunkumus pagimdžius. Moko psichoterapeutus šia tema. Dulų mokymų lektorė. Skaito pranešimus konferencijose, veda seminarus, dalyvauja SAM rengiamuose projektuose gerinant mamų emocinę sveikatą Lietuvoje. Daugiau tinklapyje Valeviciene.lt Laimė - būsena, kuri talpina savyje mėgavimąsi buvimu su kitais, pasitenkinimą, kai kažką pasiekiame ir prasmės patyrimą. Laimės jausmas daug gilesnis nei džiaugsmas, tai jausmas, kuris leidžia mums patirti save savo gyvenime ir būti ryšyje. Laimė šeimoje – tai galėjimas turėti ir išlaikyti ryšį su kitais ir su savimi, tai galėjimas išbūti savo pažeidžiamume, galėjimas susisieti su kitu ir pamatyti savo skausmą, kito skausmą ir tame atrasti gilią prasmę buvimo vienas su kitu, patirti intymumą. ### Prof. dr. Birutė Obelenienė Socialinių mokslų daktarė (edukologija), VDU profesorė. Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja. "Šeimotyros" magistrantūros studijų programos studijų komiteto pirmininkė. Baigė magistro studijas Kauno medicinos instituto farmacijos fakultete ir Kauno technologijos universitete. Daktaro disertaciją tema "Paauglių ankstyvųjų lytinių santykių pedagoginės prevencijos vertinimas " apgynė Vytauto Didžiojo universitete 2007 m. Daugiau nei 40 mokslinių straipsnių autorė, mokslinės monografijos "Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo" sudarytoja ir bendraautorė,  aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių: "Lytiškumo ugdymo etika" "Vaisingumo pažinimas ir natūralus šeimos planavimas" sudarytoja ir bendraautorė. Tarptautinės monografijos "From birth control to self-awareness and free decision making. A model for the evaluation of comprehensive sexuality education from the perspective of the women's health and free informed choice" autorė. Mokslinių tyrimų laukas: Lytiškumo ugdymo etika Prokreacinė etika Bioetika Jaunimo rengimas šeimai Vaisingumo pažinimas ir natūralus šeimos planavimas   Laimė - kai tu pataikai gyventi su tuo ritmu, kuris yra tau užduotas ir kai atrandi gyvenimo tikslą. Laimė šeimoje - nesisavinti kito žmogaus ir priimti žmogų tokį, koks jis yra. Būnant savimi būti kartu. ### Karolina Kriukelytė Karolina Kriukelytė. Aktorė. Podcast'o "Kasdienės laimės filosofija" kūrėja. Dviejų vaikų mama. Augina vaiką su negalia. Karolina sako, kad šeima, sužinojusi, kad jiems gims vaikas su negalia susiduria su įvairiu spektru emocijų ir iššūkių, tačiau gyvenimiška patirtis, ir išmintis rodo, kad įvairūs žmonės su įvairiais resursais gali turėti gražų prasminį gyvenimą. Svarbiausia, vietoje klausimo "kodėl taip nutiko?" klausti - "ką daryti susidūrus su atsiradusiomis sąlygomis?". Ji video lekcijose aptaria visas galimas susijusias situacijas, kurias patiria tėvai, augindami vaiką/-us su specialiaisiais poreikiais, - nuo stereotipų visuomenėje iki emocijų ir santykių kaitos šeimoje. Patarimai, kuriais Karolina dalijasi, gali būti labai naudingi ir vertingi tėveliams, sužinojusiems, kad gims vaikas su negalia ar jau auginantiems vaiką, turintį specialiųjų poreikių. Svarbiausia, - nepamiršti savęs, nebijoti prašyti pagalbos ir ją priimti. Jos tikrai daug ir visokios. Kuo labiau domitės, klausiate, ieškote, - tuo lengviau "susitvarkyti" tiek su emocijomis, tiek rasti greitesnės, kokybiškesnės medicininės pagalbos bei greičiau ją gauti. ### Ieva Sinkevičienė Sertifikuota dula, dulų asociacijos narė, "Dulos Ievos Namai" įkūrėja. Veda: seminarus poroms pasiruošimo gimdymui laikotarpiu; asmenines konsultacijas gyvai ir nuotoliniu būdu; sakralius ritualus besilaukiančioms moterims; ritualus po gimdymo; mergaičių ir mamų seminarus apie pirmąsias menstruacijas ir moterų ciklišką prigimtį; intymios gimnastikos seminarus moterims (ypač rekomenduojamus gimdžiusioms). Lydi šeimas į gimdymus, padeda po gimdymo. ### Dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė Dėstytoja, lektorė. Visuomenės sveikatos mokslų daktarė. Individualioje praktikoje jau daugiau kaip dvidešimt metų psichologė-psichoterapeutė; dirba su suaugusiais, vaikais, poromis. Veda psichoterapines, savęs pažinimo bei priėmimo grupes. Psichoterapinės kryptys: kognityvinė ir elgesio psichoterapija, naratyvinė, giluminė asmenybės dalių bei schemų psichoterapija. Psichologinės paramos ir konsultavimo centro direktorė. Kuria ir įgyvendina socialinius projektus. Labai mėgsta auginti gėles ir grybauti. Mokymuose mėgsta kalbėti apie konsultavimo metu bei savo gyvenimo kelionėje įgytą patirtį: kas yra žmogus, koks jo psichologinis-emocinis vidus, kada mūsų vidus “suserga”, kaip suprasti save ir kitus, kas yra santykiai su vaikais, su sutuoktiniais, su kitais, kaip padėti sau.   Laimė - kai viduje gera. Laimė šeimoje - kai visi kartu gyvenimo bangose. ### Dovilė Ridzevičienė VDU psichologijos bakalauras, sveikatos psichologijos magistras, Geštalto terapijos konsultavimo programa ( patvirtinta VU), Jungiškosios krypties psichoterapeuto programa (patvirtinta VU). Daugiau nei 20 metų dirba su suaugusiais ir jaunais žmonėmis, dažniausiai ilgalaikės psichoterapijos forma, siekiant gelminių asmenybės pokyčių. Trumpalaikis konsultavimas atsiliepiant į žmones, kurie nori papildomo žvilgsnio į save. Problematikos laukas įvairiausias, nes skirtingus simptomus paparastai sukelia ta pati priežastis - nutolęs ar iškreiptas santykis su Tikruoju Aš arba Savastimi. Artimiausia paradigma, kuria remiasi yra C.G.Jungo analitinis požiūris į gyvenimą. Pagrindiniai šio požiūrio teiginiai yra: žmogus kuria save savo duotybės -Savasties- pagrindu; svarbiausia brandaus žmogaus užduotis - individuacija, t.y. sklandaus ryšio su Savastimi kūrimas; individuacijos arba brendimo procese žmogui svarbu pažinti ir integruoti savo Šešėlį (nuslopintą, nepažintą savęs dalį); nuo gimimo esame susiję ne tik su asmenine pasąmone, bet ir šeimos, tautos bei žmonijos pasąmone, todėl sprendžiame ne tik savo, bet ir plačiau išplitusius kompleksus; įvairūs archetipai - pasąmonės dalys - atėjus reikiamam laikui aktyvuojasi ir mes įgauname vidinį žinojimą kaip tapti moterimi, vyru, tėčiu, mama, kūrėju, išminčiumi ir t.t.; savęs pažinimas ir pagarbus santykis su savimi leidžia kurti pagarbų santykį su kitu.   Mėgsta dalintis patirtimi ir požiūriu į gyvenimą su besidominčiais,  tai daro skaitydama paskaitas visuomenei, kolegoms, socialiniams darbuotojams, pedagogams. Lektoriaus patirtis - daugiau nei 15 metų.   Laimė - tai laimė būti taikoje su savimi, pažinti nesustojantį Savasties kvietimą bręsti ir siekti pilnatvės, nebijoti reikiamos kančios, o tai yra aistra gyventi. Laimė šeimoje - tai laimė būti taikoje su kitu, būti kito žmogaus laimės paieškų ir ėjimo per išbandymus liudininku, ir tai yra aistra pažinti kitą, kitokį.   ### Nomeda Sabeckienė Saviugdos, savityros specialistė, sertifikuota fasilitatorė pagal Byron Katie metodą „The Work“, išklausiusi 450 val. mokymus ir praktikas. Tikslas - padėti žmonėms išsilaisvinti iš ribojančių praeities/ ateities įsitikinimų, emocinių pinklių, iškeliant klausimus. Įvairių metodų pagalba efektyviai padeda žmonėms išspręsti jų poreikius, susigrąžinti gyvenimo kokybę ir pilnatvę visose 7 gyvenimo srityse. Svarbiausios vertybės kurias puoselėja kasdien - meistriškumo ugdymas tiek savyje, tiek ir kituose, bendrystė ir ryšys. Veiklos temos: netektys, sielvartas; įvairios baimės; emocinis, fizinis išsekimas; gyvenimo džiaugsmo praradimas; atidėliojimai; nepasitikėjimas savimi, savęs menkinimas; autoritetų įtaka; nepakankamumas, perfekcionizmas; santykiai su mama, tėčiu, vaikais, sutuoktiniu, partneriu; priklausomybė santykiuose; kaltė, gėda; pašaukimo, veiklos, prasmės paieškos, atradimas. Laimė – tai: laisvės jausmas, kai nevaržo praeities/ateities istorijos; šio momento dovanos – mėgautis puodeliu kavos, žiūrėti į dangų ir apie nieką negalvoti; būti santykyje ir darnoje su savimi; matyti tiek daug grožio aplink! Laimė šeimoje – būti drauge, palaikyti vienas kitą, suprasti, atjausti, priimti. Tai atviras ir nuoširdus ryšys, tai šurmulys namuose, kai vienas per kitą dalinamės dienos įspūdžiais, tai penktadienio vakarais sukristi ant sofos ir drauge žiūrėti filmą. ### Aldona Širmulienė Teologė, edukologė, autorinių dainų kūrėja ir atlikėja. Dvidešimt metų gilinasi į psichologiją, kūrybinį mąstymą, emocinį intelektą. Dominančios temos: savivertė, vertybės, dorybės, charakterio bruožų ugdymas. 15 metų skaito paskaitas LSMU akušerijos klinikoje besilaukiančioms šeimoms apie bendravimą su vaikais ir ankstyvąjį jų ugdymą. Ugdymo metodikos sugulė į knygą „Galimybių langai“. Konsultuoja vaikų nešiojimo ir žindymo klausimais. Veda emocinio intelekto žaidimus-mokymus suaugusiems.   Laimė yra: trumpalaikis jausmas, kai protu, su dėkingumu įvertini tai, ką jau turi ar esi pasiekęs; šalutinis produktas (jausmas) mūsų išmintingų veiksmų, atliekamų su dėmesingumu, meile ir drąsa; mano minčių sukeltas jausmas santykyje su savimi, santykyje su kitu ir santykyje su Dievu. Laimė šeimoje yra pilnas dėmesio ir meilės mikro-momentas, siekiant užmegzti arba atnaujinti ryšį su kitu. Palaimingiau duoti negu imti. Šiuose žodžiuose slypi paslaptis: jei sukuri šeimą tikėdamasis gauti, tai būsi nelaimingas, bet laimę pajusi duodamas. Laimė yra pasekmė teisingai suprasto gebėjimo duoti ir imti. ### Andrius Atas Psichologas (VU). Beveik 30 metų psichologo konsultanto darbo patirtis: su vaikais, su tėvais, su sutuoktiniais, individualus suaugusiųjų konsultavimas, globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas, darbas su smurtaujančiais artimoje aplinkoje ir lygtinai paleistais iš įkalinimo įstaigos nuteistaisiais. Pasisako: vaikų auklėjimo, bendravimo su paaugliais, globos ir įvaikinimo, poros bendravimo, emocinio sumurto klausimais.   Laimė - tai vidinė ir išorinė harmonija Laimė šeimoje - tai šeimos pozityvas, veržlumas, aistra dabarčiai ir ateičiai. ### Ugnė Juodytė Psichologijos magistrė, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė. Daugiau nei 10 metų dirba individualiai su klientais ir organizacijomis. Temos: streso įveika, perdegimo prevencija.   Laimė - galimybė patirti gyvenimą šalia mylinčių ir mylimų žmonių. Laimė šeimoje - galimybė patirti artumo akimirkas, kuriose aš ir artimieji būname emociškai, fiziškai, dvasiškai sveiki. ### Dr. Giedrė Širvinskienė Praktikuojanti psichologė. Bakalauras ir magistras (VDU). Europsy Klinikinės ir sveikatos psichologijos kvalifikaciją. 2014m. LSMU - daktaro mokslo laipsnis (biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata). Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Sveikatos psichologijos katedros vedėja, docentė. Dirba psichologinės paramos ir konsultavimo centre Kaune. Krizinio nėštumo centro savanore. Profesinio domėjimosi sritys:  nėštumo, gimdymo, motinystės ir šeimos psichologija, ankstyvoji vaiko raida. Šiose srityse atlieka ir mokslinius tyrimus, ir veda mokymus. Konsultuoja moteris ir šeimas: besilaukiančias vaikų, auginančias vaikus, po prenatalinių netekčių. Laimė man yra akimirkos, kai jauti, kad gyvenime eini teisinga kryptimi, kai gali dalintis džiaugsmu su kitais, kai gali būti savimi, kai jauti ramybę ir harmoniją širdyje. Laimė šeimoje  – tai bendra vakarienė prie stalo su visa šeima, pokalbiai, vaikų klegesys. Žinojimas, kad gyvenimo keliu eini ne vienas, turi tuos, į kuriuos gali atsiremti ir tuos, kurie gali atsiremti į tave. ### Rita Kievišienė Gydytoja, sveikatos psichologė, sertifikuota Dėmesingu įsisąmoninimu (Mindfulness) grįsto streso valdymo mokytoja, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė. Veda streso mažinimo mokymus pagal LSMU podiplominių studijų “Įsisąmoninimu grįstos kognityvinės ir elgesio terapijos” programą. Savanorė Marijos radijuje. Laidoje “Renkuosi sutarti” kalbina psichologus.   Laimė - mišinys gerų minčių, emocijų ir kūno pojūčių, kai norisi dėkoti, kurti ir dalintis. Laimė šeimoje – sveikata, pilnatvės jausmas, supratimas vienas kito bei palaikymas sunkiose situacijose. ### Airina Nourian Sociologijos magistrė VU, organizacijų konsultantė, terapeutė, mentorė, buvusi ilgametė improvizacijos teatro KITAS KAMPAS vadovė. Nuolat plečianti savo žinias ir patirtis psichoterapijos srityje, naujausia aistra - Egzistencinė psichoterapija. Temos: efektyvi komunikacija ir susitarimai, vadovavimas ir lyderystė, atsparumas ir psichologinis lankstumas, savęs pažinimas ir sąmoningumas.   Laimė man yra jausmas, kai esu būtent ten, kur noriu būti ir darau būtent tai, kas man prasminga. Laimė šeimoje - tai kai visiems kartu yra geriau nei atskirai. ### Natalja Balinskaja Nuo 2014 m.  “Laimingų Moterų Pasaulis” įkūrėja. laimingumoterupasaulis.lt paskaitose, kuriose įkvepia moteris gyventi vedamai širdies, mylėti save ir savo artimuosius, taip pat savo namus ir veiklas. Tai, kuo dalinuosi, esu patikrinusi pati bei mano draugės ir daug moterų visame pasaulyje. Gaunu daug atsiliepimų apie: pagerėjusius santykius šeimoje, naujų ir laimingų gyvenimų pradžią, savųjų talentų ir pašaukimo atradimą.   Tai tikrai keičia žmonių gyvenimą į gerąją pusę, o mane motyvuoja dar labiau tobulėti ir vystyti savo veiklą.   Laimė yra jausti meilę savo viduje. Laimė šeimoje - tai pažinimas ir priėmimas vienam kitą, augimas ir vystymas kartu.   ### Anantara Das Anantara das yra bhakti jogas, Vedų žinovas, pamokslininkas. Anantara das – tai dvasinis vardas. „Anantara“ reiškia beribis, pastoviai besiplečiantis, „das“ – tai tarnas.   Anantaros das veikla: ajurvedinis konsultavimas ir gydymas; dvasinės konsultacijos; šeimos konsultacijos, psichologinių problemų, sveikatos, vaikų pradėjimo ir auginimo klausimais, laimės temomis. ### Milda Sabienė Milda Sabienė - verslo psichologė, holistinė koučerė, tikslų išsikėlimo ir laiko planavimo ekspertė, “Planuokis” ir “Tikslų knygos” autorė, taip pat trijų tarptautinių bestselerių bendraautorė, knygos “7 Visatos dėsniai” autorė, lektorė. Veda online mokymus, individualias konsultacijas, organizuoja patyrimines tikslų bei saviugdos stovyklas įvairiose pasaulio šalyse. Temos: moteriškumas, santykiai, pinigų psichologija, tikslai, laiko planavimas.   Laimė - tai gebėjimas jausti ir patirti gyvenimą per kūną šią minutę, buvimas dėkingai už patirtis, už tai ką turiu ir už tai ko neturiu. Laimė šeimoje - tai palaikymas, priėmimas, tikrumas, atvirumas, pagarba bei pažeidžiamumas. ### Rytis Lukoševičius Moko emocijų paleidimo metodo jau nuo 2013 m. Išlaisvinti emocijas mokoma asmeninių konsultacijų, paskaitų, seminarų, internetinių kursų ar savaitės trukmės grupinių stovyklų metu. Skaito paskaitas įvairiuose renginiuose, populiariuose sąmoningo gyvenimo festivaliuose Lietuvoje, tokiuose kaip „Varom“, „Mandala“, „Masters of Calm“, „Jogos dienos“ ir pan. Norėdamas dar platesniu mąstu mokyti žmones meilės ir ramybės, įkūrė paleidimų centrą „Į SAVE“.   Laimė  - tai patirti, kad meilė be jokių sąlygų yra prieinama kas bevyktų. Laimė šeimoje - tai pasirinkimas mylėti kitą nelaukiant kol jis pasikeis į kažkokį idealą. ### Tomas Gudėnas Motyvacinis lektorius, jogos ir meditacijos mokytojas, vedinis astrologas, gydomųjų terapijų, bei asmeninių transformacijų mentorius. Treneris, ekstremalių sportų meistras, kaskadininkas ir cirko artistas bei jaunimo darbuotojas. Dirbant su savimi mes galime atskleisti gebėjimus kurie visą gyvenimo kelione padaro turiningą. Lektoriaus veikloje pagalba fasilituoti išgijimą, palaikyti gerinant psichikos būklę, padėti žengiant reikšmingiausius transformacijos žingsnius.   Laimė - tai kai užtenka visko, kad daryti tai kas atrodo teisinga. Laimė Šeimoje, kai vieni papildo kitus taip, kad atsiskleistų gražiausios jų savybės.     ### Rasa Mažionienė Medikė, kūno terapeutė, B.E.S.T. metodikos meistrė, asmeninė konsultantė, lektorė, iGrow identiteto instituto dėstytoja, visuomenininkė, knygos “Kūno terapija mano gyvenime” autorė. Programos kelio į laimę ir sėkmę „Namų darbai“ autorė. Programa padėjo daugiau nei 10 000 žmonių atrasti save ir pakeisti savo gyvenimus. 17 metų veda asmenines sesijas, taikydama kūno terapijos principus, o 12 iš jų - su B.E.S.T. terapija. 6 metai veda paskaitas ir seminarus. Dėstomos temos: kūnas ir psichosomatika, santykių psichologija, potencialo atskleidimas, laimė savyje, psichosomatika poroje.   Laimė - tai kūrybinis ryšys su aplinka neprarandant savęs. Laimė šeimoje - tai santykiai grįsti pasitikėjimu, kai tenkinant tarpusavio poreikius, keliame žmogaus savivertę. Suteikiame kiekvienam žmogui laisvę nepažeidžiant jo ir gerbiant savo asmenines ribas. ### Andrius Jarašiūnas Socialinių mokslų magistras, geštalto terapijos praktikas, NLP treneris, koučeris. Aistra ir domėjimosi srtitis yra Įtakos psichologija - kaip mes vienas su kitu kontaktuojam, kaip vengiam kontakto, kaip bandom paveikti vienas kitą, kaip bandom nustatyti ribas. NLP, koučingo, hipnozės ir Geštalto studijų patirtis leidžia iš skirtingų perspektyvų pamatyti kliento situaciją ir ieškoti geriausių, dažnai individualių, sprendimų.   Veiklos temos: streso ir emocijų valdymas, nerimo ir įtampos mažinimas, baimių, fobijų ir psichotraumų efektų šalinimas.   Laimė - tai sėkmė, kuri lydi žmogų, kai jis pasiekia ko nori. O laimingas žmogus būna,  kai moka džiaugtis tuo ką turi dabar. Laimė šeimoje - tai dviejų asmenybių susitikimas, tai tas momentas, kai susitikę Aš ir Tu tampa puoselėjamu MES.   ### Jūratė Arštikaitienė Klaipėdos universitetas: edukologijos bakalauras (vaikystės pedagogika, socialinė pedagogė); Vytauto didžiojo universitetas: ugdymo organizavimo magistras; Sisteminio požiūrio į šeimą, traumų terapijos, šeimos konsultavimo praktikė; Socialinio-emocinio intelekto ugdymo ekspertė. 27 metus dirbo mokykloje pradinių klasių mokytoja, socialine pedagoge, šiuo metu Šakių šeimos centro įkūrėja ir direktorė. Nuo 2011 metų gilinasi ir veda mokymus, seminarus socialinio-emocinio intelekto ugdymo (-si) klausimais. Sisteminio požiūrio į šeimą, traumų terapijos, šeimos konsultavimo praktikė. Veda: individualias ir grupines konsultacijas santykių su savimi, kitais, šeimų konsultacijas skyrybų klausimais; kvėpavimo terapijos užsiėmimus; tėvystės mokymus. Konsultavimo darbe naudoja asociatyvines korteles, į kūną orientuotos traumų terapijos, šeimos išdėstymo ir kt. metodus. Laimė -  tai būsena kai aš neturiu priekaištų sau, kitam ir aplinkai. Laimė šeimoje -  kiekvienas šeimos narys gali patenkinti savo poreikius, kiekvienas gali būti savimi ir gyventi pagal asmenines ir šeimos vertybes. ## Seminarai ### Skyrybos – ar dar galima išgelbėti, ar jau metas paleisti?   ### Skyrybos – kada gelbėti, o kada paleisti?   ### Santykių ir asmeninės pilnatvės individualios bei porų konsultacijos   ### Kodėl išsiskyriau du kartus arba nuo vilko ant meškos?   ### Vyro kelias: kaip atrasti save, gyvenimo laimę, prasmę ir darnius santykius šeimoje?   ### Kokią įtaką darome vaikų laimei ir sėkmei? ### Sąmoninga tėvystė. Kaip tvarkytis su neigiamomis emocijomis ir pykčiu. ## straipsniai ### Palaikykime šeimas – papildomas finansavimas kiekvienam vaikui! Prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo realų pokytį –  siūloma papildoma finansinė parama kiekvienai šeimai, auginančiai vaikus: už kiekvieną vaiką – 87 eurai per mėnesį mažiau mokesčių, kurie liks šeimoje. Kviečiame palaikyti LR Prezidento G. Nausėdos iniciatyvą – papildomą 87 eurų mėnesiui (1044 eurų per metus) neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) kiekvienam vaikui. Tai teisingesnė, šeimas labiau palaikanti mokesčių sistema. Tai – parama, kurios šeimos Lietuvoje labai laukė ir kuri joms priklauso.​ Tai reikšminga paskata šeimoms, patiriančioms augančias išlaidas, ypač gausioms šeimoms, kurios šiuo metu dažnai lieka be tinkamos valstybės paramos. Toks žingsnis ne tik sumažins mokesčių naštą, bet ir prisidės prie vienos didžiausių Lietuvos problemų spendimo – mažėjančio gimstamumo. Lietuvoje šiuo metu gimstamumo rodiklis yra vos 1,23 vaiko vienai moteriai (2023 m. duomenys). Tokia tendencija kelia grėsmę tautos demografiniam stabilumui ir ilgalaikiam socialiniam saugumui. Pagaliau atėjo laikas ne tik deklaruoti, bet ir realiai įgyvendinti paramą šeimai.   Kodėl tai svarbu? Šeimos su vaikais patiria didesnes išlaidas, o dabartinė mokesčių sistema nepakankamai tai atspindi; Skatinti gimstamumą ir palaikyti šeimas – mūsų visų bendras interesas; Finansinė parama šeimoms – tai ne dovana, tai investicija į ateitį.   Ši iniciatyva skatina teisingumą – tai ne tik vienodas visų žmonių traktavimas, bet ir atsižvelgimas į realius jų gyvenimo iššūkius bei poreikius. Šiuo atveju:​ Šeimos, auginančios vaikus, patiria didesnę finansinę naštą, nei vaikų neturintys gyventojai; Dabartinė mokesčių sistema neadekvačiai lygina šeimas su skirtingais išlaikymo įsipareigojimais; Papildomas NPD grąžina balansą: šeimoms su vaikais leidžiama pasilikti daugiau savo uždirbtų pajamų, kad juos skirtų vaikų išlaikymui – ir tai yra socialinis teisingumas. Tai – ne privilegija, tai – teisingas žingsnis visos visuomenės ateities labui.   Juridinis pagrindas Remiamės: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniu: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę." Šeimos stiprinimo įstatymo nuostatomis, kurios pabrėžia šeimos, kaip visuomenės pagrindo, svarbą ir būtinybę ją remti bei stiprinti.​ Pasirašydami peticiją, kviečiame Seimo narius: Patvirtinti Prezidento siūlomą pataisą; Priimti sprendimą, kuris palaikytų šeimas ir prisidėtų prie ilgalaikio Lietuvos gerovės kūrimo.​ Prisidėkite prie iniciatyvos Pasirašykite peticiją ir pasidalinkite ja su kitais. Kartu galime paskatinti realius pokyčius, kurie stiprins mūsų šeimas ir visuomenę. Prezidento iniciatyva skirti papildomą NPD šeimoms auginančioms vaikus gali tapti realybe – jei mes, šeimos, ją palaikysime. Kviečiame pasirašyti už teisingesnę mokesčių sistemą šeimoms! Pasirašyk per peticijos.lt jau dabar ČIA: bit.ly/4io32cI Pasirašei? Padaryk dar vieną svarbų veiksmą – pasidalink su draugais! Pakviesk pasirašyti peticiją ir Nusiųsk jiems šio pranešimo nuorodą: https://laimeseimoje.lt/straipsnis/palaikykime-seimas-papildomas-npd-uz-kiekviena-vaika/    Šeimos stiprybė – valstybės ateitis. Mūsų balsas turi galią – ypač kai kalbame kartu!!!   Peticiją inicijuoja: Audrius Murauskas, VšĮ „Laimė šeimoje projektai“ - www.laimeseimoje.lt vadovas, visuomenininkas, vienas iš Lietuvos tėvų forumo ir Rengimo šeimai asociacijos steigėjų, 20 metų aktyviai veikiantis švietimo ir šeimos srityse. ### Lūkesčiai ir poreikiai: kaip pažinti ir atpažinti? Egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian Lūkesčiai ir poreikiai yra gilesnės streso priežastys, kurioms reikia skirti deramą dėmesį – kitaip ilgalaikėje perspektyvoje emocinės įtampos situacijos nuolat kartosis. Egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian aptaria lūkesčius bei kaip juos priartinti prie realybės. Taip pat padeda susipažinti su esminiais poreikiais, glūdinčiais po stresu gyvenimiškose situacijose. Įrankiai, padedantys sumažinti emocinę įtampą, yra labai svarbu. Bet šalia to ne mažiau svarbu suprasti, o kas iš tiesų vyksta? Kodėl man kyla ta emocija, kodėl taip dažnai, kodėl šitoje situacijoje? Kas po tuo slepiasi? Turime du gilius, sudėtingus terminus: lūkesčiai ir poreikiai. Lūkesčiai Stresas gyvena santykyje „lūkestis minus realybė“. Jeigu aš tikiuosi, kad grįžus namai bus švarūs ir sutvarkyti, ten manęs lauks paruošta vakarienė ir uždegta žvakė – tai bus mano lūkestis. O realybė gali būti tokia, kad namai apversti, vakarienės ne tik nėra, bet nėra iš ko jos gaminti, vyras piktas, nes darbe jam kažkas nepavyko ir puola pasakoti, kaip viskas blogai. Tuomet lūkestis ir realybė prasilenkia, o tarpas tarp jų prisipildo streso. Tas stresas gali būti nusivylimas, liūdesys, pyktis, įniršis.  Tad jeigu aš jaučiu, kad streso ir nusivylimų mano kasdienybėje daug, laikas pasitikrinti, kokius lūkesčius keliu sau ir kitiems. Nes jei tokio streso yra daug ir jis kartojasi, tai jau didelis signalas, kad lūkesčiai su realybe nesueina. Ką galiu daryti? Pirmiausia: nuoširdžiai su savimi pasikalbėti. Ko aš tikiuosi? Kokie tie mano lūkesčiai yra konkrečiai? Antras klausimas: ar jie adekvatūs? Nes mes kartais galime tikėtis dalykų, kurie nekoreliuoja su realybe, gyventi iliuzijų pasaulyje.  Tuomet trečias klausimas: ar tuos mano lūkesčius žino mano partneris? Ar aš juos aiškiai iškomunikavau, ar apie juos informavau, ar mes susitarėme? Ar aš užsiimu „įsivaizduojamu delegavimu“: juk tai savaime suprantama, kaip galima to nesuprasti, pats turėjai susiprasti! Deja, dalykai veikia ne taip: mes visi turime skirtingus įsivaizdavimus, tad jeigu aš noriu, kad mano lūkestis būtų patenkintas, tai pirmiausia turiu žinoti, ko noriu, pasitikrinti, ar jis gali būti patenkintas, ir tada pasikalbėti apie jį su tuo žmogumi, iškomunikuoti. Padarius šiuos žingsnius, didesnė tikimybė, kad lūkesčiai priartės prie realybės ir bus mažiau vietos nusivylimui. Beje, ir kitas žmogus turi lūkesčių. Jei matome, kad jis dažnai nusivilia ir tai kartojasi – galime inicijuoti pokalbį ir diskusiją, paklausi: ko tu nori? Negaliu suprasti, kokie tavo lūkesčiai? Pakalbėkime, ar jie adekvatūs? Jeigu ne, išsiaiškinkime, kad štai šito nebus, nes... O jeigu jie adekvatūs – susitarkime, kurioje vietoje galiu prisidėti, kur negaliu.  Tokiu būdu atnešime lūkesčius į realybę. Antraip abu liekame vaikščioti nusivylę, bambėdami. Poreikiai Jeigu man kyla labai stipri emocinė įtampa, tai signalizuoja apie nepatenkintus poreikius. Ypač, jei situacijos kartojasi: tarkime, vis jaučiuosi įsiskaudinusi, neįvertinta, pikta. Tai signalas, kad kažkokie mano poreikiai nėra patenkinti. Čia verta prisiminti garsiąją Maslow poreikių piramidę – turbūt daug kas esate apie ją girdėję ir matę.  Trumpai priminsiu: psichologas Maslow pasiūlė tokį modelį, kuris iki šiol naudojamas (ir kritikuojamas, ir pildomas) – kad kiekvienas žmogus turi bazinius poreikius, kuriuos norime patenkinti gyvendami.  Jie vaizduojami kaip piramidė: pirmasis laiptelis – fiziologiniai poreikiai (pamiegoti, pavalgyti, pajudėti); antrasis – saugumo poreikis (saugi erdvė, finansinis saugumas, stogas virš galvos); trečiasis – socialiniai poreikiai (artumas, draugystė, socializacija, komunikacija, palaikymas, bendrystė); ketvirtasis – savigarbos poreikis (savęs realizavimas, karjera, darbas, pasiekimai, jautimasis įvertintu); aukščiausias penktasis – savęs aktualizacijos poreikis (susijęs su jausmu, kad panaudoju savo potencialą, esu kažko didesnio dalis, dvasiniai dalykai arba misijos).  Kai kyla stipri emocinė įtampa, ji signalizuoja, kad kažkuris poreikis yra nepatenkintas.  Mano atsakomybė yra stabtelėti ir paklausti savęs: kas slepiasi po ta pasikartojančia emocine įtampa? Ko man reikia? Kas slypi po tuo giliau? Koks mano poreikis sudrebėjo?  Gal jaučiuosi nesaugiai? Ar santykiams gresia pavojus? Ar jaučiuosi, kad manęs negerbia, nemato, neįvertina? Atsakius sau į tą klausimą – gali būti skirtingi keliai tą poreikį patenkinti.  Tarkime: sutarėme, kad šiandien su partneriu vakarieniausime kartu. Prieš sutartą laiką gaunu žinutę, kad partneris užtruks darbe, nes ten įvyko kažkas svarbaus ir jis grįš vėlai. Man tai gali sukelti emociją: susierzinimą, pyktį ar pan.  Klausimas: koks mano poreikis po tuo slypi?  Ar aš pasijaučiau nesaugiai ir man reikia atkurti saugumą?  O gal sudrebėjo mano socialinis poreikis – tai kartojasi, jis vis negrįžta ir vėluoja, ir jaučiu, kad mūsų santykis nebėra tvirtas, pergyvenu dėl mūsų ryšio? Tuomet mums metas pasikalbėti apie tai, kaip tą santykį atkurti ir sustiprinti, kad dėl tokių įvykių neprarastumėme vienas kito.  O gal bėda ne santykyje – bet man sudrebėjo pagarbos poreikis, nes tokiu atveju jaučiuosi neįvertinta, nematoma?  Kai atrandu, koks poreikis slepiasi – svarbu rasti ir būdų, kaip jį patenkinti, bent iš dalies. Jei, pavyzdžiui, laukiau vyro grįžtant iš darbo, nes labai norėjau pasikalbėti, ir gaunu žinutę, kad jis grįš vėlai, aišku, kad susierzinu, supykstu ar nuliūstu. Bet jeigu aš stabteliu ir paklausiu savęs: tai ko man reikia dabar? Pasikalbėti, pasidalinti – tai socialinis poreikis. Tad galiu sėdėti ir verkti ar atrašyti nedraugišką žinutę, kuri labiau griaus, nei kurs. Arba galiu dabar kažkam kitam paskambinti ir pasikalbėti su kitu žmogumi. Jei niekas nekelia ir nekalba – galiu išrašyti tas mintis į dienoraštį. Taigi, padaryti bent kažką, kad savo tą poreikį patenkinčiau. Nes jeigu atidėsiu – tai kels emocinę įtampą ir partneriui grįžus namo greičiausiai įvyks konfliktas.  Svarbu kartkartėmis stabtelėti ir paanalizuoti besikartojančias stresines situacijas – nes tai liudija, kad arba kažkas negerai su lūkesčiais, arba nepatenkinti kažkurie jūsų poreikiai. Ir tuomet  reikia arba jums prisiimti atsakomybę ir rasti, kaip juos patenkinti, arba pasikalbėti su savo partneriu ir išreikšti tai, ko jums reikia ir kartu paieškoti būdų, kaip jis/ji galėtų prie to prisidėti.  Lūkesčiai ir poreikiai yra gilesnės streso priežastys, kurioms reikia skirti deramą dėmesį – kitaip ilgalaikėje perspektyvoje tos emocinės įtampos situacijos tiesiog nuolat kartosis. ### Suvaldyti lūkesčiai santykiuose Emocijų paleidimo treneris Rytis Lukoševičius Toliau analizuodamas atsakomybės prisiėmimo santykiuose temą, emocijų paleidimo treneris Rytis Lukoševičius pastebi, kad neturėti lūkesčių yra neįmanoma, tačiau įmanoma tuos lūkesčius atpažinti, suprasti už jų stovinčius norimus pojūčius ir sąmoningomis praktikomis išmokti tuos pojūčius susikurti patiems – nelaukiant, kad tai už mus padarytų kitas. Jūs galite rinktis: ar būsite reikalaujantis ir tuo keliantis įtampą, skaudinantis kitą, ar su atjauta, meile, švelnumu sakysite, kad tikėjotės ne to – ir atvirai pasikalbėsite.  Įsivaizduokite, kad ateinate į pirmąjį pasimatymą ir nuoširdžiai, be jokių užuolankų, santykiams dar net neprasidėjus, išklojate visus savo lūkesčius: „Žiūrėk, aš tikiuosi, kad tu mane padarysi laimingą, kad tu leisi man jaustis mylimam, padarysi taip, kad aš patikčiau sau ir kad manimi žavėsiesi, kad būsiu viskuo patenkintas ir saugus“. O kita pusė – taip pat jums pateikia tokį patį sąrašiuką.  Kaip manote, ar būtų antras pasimatymas? Visi mes bet kokiuose santykiuose turime kalnus lūkesčių, kurių daugelis patys nesuvokiame: jei pamėgintumėte juos susirašyti, paaiškėtų, kad tik dalį jų žinote dabar, o kitą dalį suprantate tik tada, kai susipykstate – kai tas lūkestis staiga būna neišpildomas. Tuomet paaiškėja, kad kitas žmogus turėjo savo istoriją, savo įsivaizdavimą ir visai kitus lūkesčius.  Laikui bėgant santykiai prastėja – kaupiasi vis daugiau nusivylimo, vis daugiau neišpildytų lūkesčių. Kuo daugiau mano lūkesčių yra neišpildyta, tuo labiau jaučiu neviltį, beprasmybę, beviltiškumą. Tuo liūdniau ir nemaloniau būti tame santykyje, bendrauti. Atrodytų, kas gali būti paprasčiau – pakanka neturėti lūkesčių! Bet kaip galėtumėte jų atsikratyti, kai net pusės jų nežinote ir nesuprantate, kol nesusiduriate su realia situacija ir pamatote, kad kažkas yra ne taip, kai sau pasakote „o aš tikėjausi, kad bus visai kitaip“?  Todėl niekam nesiūlau „neturėti lūkesčių“ – mano manymu, tai neįmanoma būtent dėl to, kad mes nežinome didžiosios jų dalies.  Už lūkesčio – pojūtis  Tačiau jei norite ramybės, harmonijos, klestinčio santykio, būtina suvokti, kad tai, ko tikiuosi iš kito, visada yra įsivaizdavimas, kad aš kažkaip jausiuosi. Mes galime norėti daugiau sėkmės, daugiau pinigų, geresnės sveikatos, tam tikro elgesio – bet viso to rezultate tikimės, kad kažkuo būsiu, kažkaip jausiuosi – būsiu laimingas, patenkintas, įvertintas. Kai pradedu pastebėti ir pripažinti, kad tikrai galiu patirti tą būseną – nes tai yra mano pasirinkimas ir esu atsakingas už savo santykį. Tada mes vėl įgyjame galią – ką darysime su savo lūkesčiais. Tačiau gyvenime standartiškai einame lengviausiu keliu: aš turiu tokius lūkesčius bei įsivaizdavimus – jeigu tu jų netenkini, aš būnu nepatenkintas, liūdnas, piktas, reikalaujantis.  Tai kaupiasi nuoskaudomis, nusivylimais. Ir nors daugelis tikisi, laukia, kad situacija išsispręs –metams bėgant santykiai tik prastėja.  Viena klientė vos įžengusi pro duris pareiškė: noriu skirtis.  Pasiūliau jai pratimą – jį galite padaryti ir jūs: tiesiog išsirinkite mintyse žmogų, su kuriuo norėtumėte geresnių santykių.  Pamatykite jo veidą, jį aiškiai įsivaizduokite. Ir truputį pastebėkite savo pojūčius: ar jums malonu? Ar gera? O gal jaučiate kažkokį atstūmimą, gal kūnas įsitempia? Kas su jumis vyksta? Tai yra jūsų startinis taškas – nuo jo galite pradėti. Mano minėtoji klientė, iš pradžių jautusi vyro veidui neigiamus pojūčius, po valandos darbo, pakartojus pratimą, tvirtino jaučianti jam tik meilę. Kas pasikeitė? Vienas dalykas: ji, užuot rodžiusi pirštu į savo vyrą ir kaltinusi, kad jis viską sugadino, atsigręžė į save ir paklausė, ką aš jaučiu, kuo aš tikiu, ko tikėjausi, ką jis padarė ne taip, kaip įsivaizdavau? Ir toje vietoje viską paleido, atsipalaidavo – todėl blogų emocijų nebeliko. Klausimas: KAIP tai padaryti? Pradėti reikėtų nuo pripažinimo, kaip yra dabar. Reakcijų bus įvairių – ir jas taip pat pripažinsime.  Jei turite lūkestį, kad kitas kažką padarytų, kažkaip elgtųsi ar kažkaip nustotų elgtis (šaukti, palikti neplautus indus virtuvėje ar pan.) – atsakykite sau, o kaip jūs tada tikitės jaustis? Nes to jūs iš tiesų ir norite. Bet jei turėtumėte tą savijautą – būti patenkintas, laimingas, laisvas, saugus, atsipalaidavęs – staiga tai, kaip tas kitas žmogus elgiasi, nebetektų reikšmės.  Mes patys atsakome už tai, kaip reaguosime į nusivylimą – ir turime pasirinkimą, ką su tuo daryti. Taigi, pagalvokite apie tą žmogų, kuris jums rūpi šią akimirką. Pirmas žingsnis: ko jūs laukiate ar tikitės iš jo/jos santykiuose? (Kažką padarys, kažko nedarys, kažkaip elgsis, nesielgs?) Antras žingsnis: kaip jausitės, kai tai gausite? Ką patirsite? (Saugumą, laimę, ramybę, atsipalaidavimą, lengvumą, meilę?) Ir jeigu vos pradėję tai įsivaizduoti, kartu pradėjote nors truputį tą jausmą jausti, tai jums akivaizdus patvirtinimas, kad ši būsena jums ir taip yra prieinama.  Tie iš jūsų, kurie pabandėte tą pojūtį įsivaizduoti, bet nieko nepajutote – viskas gerai, mes pamėginsime praktiškai pereiti ir pasižiūrėti, kaip tai veikia. Praktinis pratimas: lūkesčiai ir už jų glūdintys pojūčiai Tai praktinis pratimas, kurį reikėtų padaryti bent triskart per dieną, bent trejetą dienų – kad jūsų smegenys pamatytų, kad galima pojūčius sužadinti ir kitu būdu.  Galite užsimerkti – bet nebūtinai.  Taigi, jūs turite lūkestį ir tikitės, kad jam išsipildžius kažkaip jausitės. Kaip? Pradėkite save nuo pasveikinimo: sveikinu – pripažįstu, kad turiu lūkestį.  Gal su tuo pripažinimu ateina tam tikros mintys, tam tikri jausmai.  Sutelkite savo dėmesį į kūną – pajuskite, kad sėdite / stovite, pastebėkite savo pojūčius ir kas su jais dedasi.  Pasveikinkite ir pripažinkite: lūkestį, pojūčius, mintis – tai, kas yra dabar. (Va taip jaučiuosi, va taip atrodo, va to noriu.)  Galite pasveikinti tą jausmą, kurį patirsite, kai bus išpildytas lūkestis.  Tačiau ne tik jį: pasveikinkite bet kokias emocijas ir mintis, kurios kils. Pavyzdžiui, „nieko nesupratau“, „pasimečiau“, „man nepatinka“, „atsipalaidavau“.  Pripažinkite tas reakcijas – nereikia jų įsivardyti, pakanka tiesiog stebėti, ką kūnas patiria.  Tuomet ateina momentas, kai jūs turite pasirinkimą: ar galėtumėte palikti, paleisti, pasitraukti nuo savo lūkesčių ir vietoje to rinktis praverti duris ir pakviesti tai, ko norite – saugumą, laimę, ramybę?  O ką, jeigu jums tai prieinama net nesulaukus, kol kitas kažką padarys? Tada galėtumėte paleisti laukimą, atidėliojimą – tą lūkestį, ir vietoje jo atsiverti ir pakviesti jausmą ir būseną, kurios iš tiesų siekiate ir norite. Patyrinėkite: ką iš tiesų patiriate toje akimirkoje, čia ir dabar? Jei padėtumėte į šoną istorijas, praeitį, vaizduotę, fantazijas, kas vyksta dabar ir ką pastebite? Jei bus daug jausmų, pirmiausia pradėsite pastebėti, kad jaučiate baimę, nerimą, įtampą, pykti. Bet anksčiau ar vėliau, kartodami šiuos žingsnius, pradėsite pastebėti, kad esate čia, jaučiate ramybę, o visos istorijos jums nebe tokios svarbios.  Vienintelis klausimas: kiek kartų tai darysite, ar tikrai norite surizikuoti ir bandyti žiūrėti – o ką, jeigu jums nereikia laukti, kol kiti kažko duos?  Pabandykite ir stebėkite pokyčius Kaip pasikeistų jūsų santykis, jei nebereikalautumėte iš savo artimo žmogaus to, ko jis negali duoti? Jeigu nebereikalautumėte, kad jus padarytų laimingu? Nuimtumėte nuo jo šią prievolę, įsipareigojimą, kurio jis negali išpildyti? Kiek tada turėtumėte pretenzijų – žinodami, kad galite rinkis? Ir eksperimentuodami, bandydami, žaisdami su mano minėtais žingsniais bei klausimais?  Visa tai yra ne tam, kad patikėtumėte, bet kad pabandytumėte. Nes kol nepabandysite, niekas nesikeis.  Kol pats žinosite: aš esu atsakingas už savo savijautą santykyje ir žinau, ką daryti, kaip man jausti ir kaip elgtis, kai mane nuvilia, kai nutinka visai ne taip, kaip aš norėjau.  Tai nereiškia, kad jūs niekada nesupyksite, nenuliūsite – žinoma, kad visi tai patirsime. Bet žinosite, ką daryti, kai taip nutinka. Ir jei pasikeis įprotis, kaip reaguojate į savo jausmus, pasikeis ir jūsų savijauta bei tai, kaip ateinate į santykį.  Ar sakote: aš tave tiesiog myliu? Ar sakote: išmok vaikščioti ant rankų, tada aš tave mylėsiu? Ar būsite reikalaujantis ir tuo keliantis įtampą, skaudinantis kitą, ar su atjauta, meile, švelnumu sakysite, kad tikėjotės ne to – ir kalbėsitės, mylėdami, priimdami ir palaikydami, net jei neatitinkate vienas kito lūkesčių.  ### Bendravimas su emocijų užvaldytu žmogumi: trys pagalbos įrankiai Egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian Tęsdama emocinės įtampos valdymo temą, terapeutė ir mentorė Airina Nourian analizuoja situacijas, kai emocijų nebesuvaldo kitas šalia jūsų esantis žmogus – ir pataria, kokiais įrankiais pasinaudoti, kad padėtumėte sau ir tam žmogui vietoje emocinio fejerverkų sprogimo pasiekti konstruktyvaus pokalbio. Kai kalbame apie emocinės įtampos valdymą, dažnas klausimas: o ką daryti, kai emocingas yra kitas žmogus, ne aš? Iš pradžių pasiaiškinkime apie tas kito žmogaus emocijas. Pirma taisyklė: kito žmogaus emocijos valdyti negalite. Žmogus turi teisę jaustis taip, kaip jaučiasi, jam ta emocija kyla dėl kažkokios svarios priežasties, ji turi tam tikrą funkciją, ir jūs negalite jos pakeisti kita. Antra taisyklė: geriausia, ką galite padaryti – patys išlikti ramūs. Nes mes esame socialios būtybės, norime to, ar ne – todėl mus veikia kiti žmonės. Mes esame empatiški, o tai reiškia, kad jaučiame, kas vyksta su kitais žmonėmis, ir tai mus veikia. Tad kai esame šalia emocingo žmogaus, kuriam emocija užkilusi aukštai ir sproginėja saugikliai, pradėję taip pat emocingai reaguoti, sukelsime žibalo ir ugnies efektą: vienas kitą maitinsime tomis sukilusiomis emocijomis, jos dar labiau kais, kol iššaudys fejerverkais. Geriausia, ką galite padaryti – išlikti ramūs. Kai kito žmogaus emocija kyla, o jūs reaguojate kiek įmanoma ramiau, atėjusi iki jūsų toji pakilusi emocija nebeturi kuo pasimaitinti ir truputėlį nuslūgsta. Nes nelieka varomosios jėgos. Išlikti ramiam – uždavinys ne iš lengvųjų. Ypač jei pyksta, liūdi, verkia, kaltina jums artimas žmogus. Bet galime panaudoti įrankiais, kad „neužsikrėstume“ ta emocija – suprasdami, kad jeigu pasiduosime, abu ir nuvažiuosime nuo to kalno. Bet jei jums pavyks išlikti ramiam, jūs padėsite nusiraminti ir kitam žmogui.  Klausymasis ir klausimai Išlikdami ramesnės būsenos, nurimti kitam žmogui padėsite klausydamiesi, užduodami klausimus, norėdami suprasti, iš tikrųjų išgirsti, kur yra tikroji tos stiprios emocijos priežastis. Kai rodote, kad jums rūpi, kad jums svarbu, kai užduodate klausimus, kurie padeda racionaliosioms smegenims pargrįžti ir vėl veikti.  Pavyzdžiui, padės tokie klausimai, kurie įjungs racionalumą:  o kada tai įvyko?  O kas tau pasakė?  O kaip tai vyko?  Klauskite faktinių klausimų, susijusių su skaičiais ir pan. – kiek įmanoma toje situacijoje, kad žmogus iš emocijos truputį pargrįžtų į realybę.  Jei tiesiog sakysite „tu nusiramink“ „čia nėra ko pykti“ – tai tikrai nepadės, bet tik pablogins situaciją.  Norėjimas suprasti, kas su kitu vyksta, išklausymas, paklausimas – empatija – padeda žmogui nurimti. Kitas dalykas, padedantis nurimti – konkretumas, aiškumas. Kai pakviečiame žmogų konkrečiau papasakoti, kas su juo vyksta, ir kai iš savo pusės aiškiai paklausiame ir aiškiai sureaguojame. Nes kai visko daug ir kai viskas suvelta, tampa sunku suprasti ir jums, ir išsisakyti kitam žmogui. Galite padėti sukonkretinti: „Padėk man suprasti: tai kas įvyko? Kurioje vietoje tau kilo šita situacija? Kas tam turėjo įtakos?“  Toks konkretumas padeda išnarplioti informacinį chaosą ir abiem suprasti, kas iš tiesų vyksta.  Pauzės svarba Jei matau, kad žmogų emocija pagavusi per stipriai ir jis nebegali nurimti, nebepadeda nei išklausymas, nei klausimai, nei bandymas suprasti, turiu visišką teisę pokalbį stabdyti ir iš tos situacijos išeiti. Net jei tas žmogus nenori – galiu brėžti ribą, dėti pauzę ir sakyti: „Žiūrėk, mums nebepavyksta kalbėtis, jaučiu, kad jau ir mane pradeda kabinti tavo stipri emocija, tad jeigu ir toliau būsime čia, tai nesibaigs geruoju. Darom pauzę – pasikalbėsime vėliau“. Iš tiesų pauzę dažnai pamirštame. Bendraudama su žmonėmis, ypač individualiai, terapiniuose procesuose, susiduriu su tvirtinimu, kad „negalime mes padaryti tos pauzės, kaip čia dabar, juk yra situacijų, kuriose tai neįmanoma“.  Bet juk įmanoma. Mes visada galime sustabdyti, paprašyti pertraukėlės – nes čia galioja pagrindinis klausimas: kuriu ar griaunu? Jeigu jaučiu, kad griaunu – tai jau geriau pauzė, nei tęsti tą destrukciją, kuri mūsų santykiams pražūtinga.  Nesvarbu, kad žmogui tuo momentu tai gali nepatikti – jis pats gaus galimybę nusiraminti, sugrįžti į save. Ir kai po keliolikos minučių grįšime į pokalbį, tas žmogus bus jau šiek tiek kitoks – kiek aprimęs, kažką apgalvojęs. Tik primenu, kad geriausia pauzę daryti empatiškai, neįžeidžiant žmogaus – nerėžkite, kad „tu mane erzini, nervini, su tavim neįmanoma kalbėtis, aš išeinu“. Kiek įmanoma ramiau ir konstruktyviau pasakykite: „Jau jaučiu, kad mane kabina ši įtampą, nebelabai galiu išbūti šiame pokalbyje konstruktyviai – padarom pertraukėlę, abu nurimstam, o tada pasišnekėsime“. Tad reziumuojant šią temos dalį – pagrindiniai trys būdai, kaip galime pagelbėti kitam žmogui nurimti:  išlikti pačiam ramiam; užduoti klausimus ir empatiškai klausytis; brėžti ribą ir prašyti pauzės, kai kalbėtis nebepavyksta.  ### Kodėl nėra „gerų“ ir „blogų“ emocijų ir kam jos reikalingos Egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian Visos emocijos yra svarbios ir atsirado ne be reikalo – net jeigu jums kyla noras kai kurias jų „išjungti“ ir niekada nebejausti. Terapeutė ir mentorė Airina Nourina sako, kad tai ne tik nėra įmanoma, bet ir būtų neteisinga – o užuot kovoję su savo emocijomis, turėtume išmokti jas valdyti. Šioje dalyje ji pasakoja apie tai, kas yra emocijos, aptaria jų prigimtį, funkcijas ir reikalingumą. Pakalbėkime apie emocijų valdymą. Tai labai svarbi tema bet kokiems santykiams: nes jeigu aš negebu emocijų pažinti, užfiksuoti ir turėti įrankių, kaip tas emocijas sumažinti, tai apie konstruktyvų bendravimą, santykį, ryšių palaikymą negali būti ir kalbos. Ši tema yra stipriai besikeičianti: kažkada apie emocijas iš viso nekalbėta, vėliau pokalbiai apie jas labai išpopuliarėjo – ypač asmeniniame kontekste. Profesiniame kontekste dar kurį laiką buvo siūloma „palikti emocijas už durų“. Paskui psichologai, ieškodami atsakymų, parodė, kad emocijos iš tiesų nėra tai, ką galime kažkur „palikti“. Ateiname tokie, kokie esame – ir emocijos yra mūsų sistemos dalis. Tad pradedant šią emocinės įtampos valdymo temą, aptarkime: kas yra emocijos,  kokia jų prigimtis, kokios jų funkcijos, kam jos apskritai reikalingos. Emocijos – automatinė reakcija, kylanti tiek mums esant vieniems, tiek santykyje, pokalbyje su kažkuo. Svarbu suprasti, kad jos kyla ir mus veikia automatiškai. Tad kam jų reikia? Juk tam tikros emocijos – kurias mėgstame pavadinti „neigiamomis“ – trukdo ir susikalbėti, ir išgirsti, ir atrasti susitarimą. Kodėl jos apskritai atsirado? Emocijos yra svarbios, jos mums padeda ir, susiformavusios evoliucijos procese, neatsirado be reikalo.  Emocijas mūsų protėviai pradėjo jausti jau labai seniai, jos atsirado mūsų sistemoje, kaip pagalba, atnešanti žinutę ir paveikianti visą organizmą taip, kad būtų lengviau susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais.  Na, pavyzdžiui: jei einant mišku ir sušlamėjus krūmams mūsų protėviams kildavo baimė, tai toji baimė išskirdavo tam tikrus hormonus, sumobilizuodavo visą organizmą tam, kad žmogus galėtų arba kovoti su tuo, ką ten sutiko, arba pabėgti nuo pavojaus.  Taigi, bendriausia prasme emocijų funkcija yra padėti išgyventi. Pasakysite: bet juk gyvename civilizuotame pasaulyje, kur mūsų netyko žvėrys!  Vis dėlto reikėtų prisiminti, kad evoliucijos procesas yra labai ilgas, o mūsų modernus gyvenimas, lyginant su evoliucijos laikotarpiu, tėra kruopelytė. Tad smegenys vis dar veikia panašiais principais, kaip veikdavo prieš tūkstantmečius. Štai kodėl tos emocijos vis dar kyla ir, kaip anksčiau, atneša kažkokią žinutę – praneša apie tai, kas vyksta, įspėja, padeda išgyventi ar susitvarkyti su tam tikrais iššūkiais.  Emocijos ir jų funkcijos Pagalvokite: kokia yra pykčio funkcija? Pamėginkite sau atsakyti į šitą klausimą: kam reikalingas pyktis? Atsakymas: iš tiesų pyktis reikalingas tam, kad mes apgintume savo ribas. Jei man pradeda kilti pyktis – vadinasi, galbūt mano ribos buvo peržengtos. Ir galbūt turiu padaryti kažką, kad tas ribas atkurčiau.  Kam reikalingas liūdesys? Jei pyktis yra karšta, aktyvinanti emocija, tai liūdesys – šaltas ir kviečiantis atsitraukti. Jo funkcija yra susitaikyti ir adaptuotis prie kažko, kas vyksta. Nes liūdesys dažnai kyla tuomet, kai kažko netenkame – gali būti kažko didelio ar kažko mažyčio. Kam reikalingas džiaugsmas? Jis praneša mūsų organizmui, kad kažkas mums labai tinka, labai gerai. Ir kviečia kartoti: taip džiaugsmo emocija rūpinasi, kad gautume, ko mums reikia, patenkintumėte savo poreikį ir rūpintumėmės savo savijauta. Kai džiaugiamės, atmintyje tarsi įsirašome „tą reikia kartoti – tai buvo gerai“.  Kam reikalingas nerimas? Atrodytų, jis mus veikia labai stipriai ir trukdo padaryti kai kuriuos dalykus, trukdo mąstyti, kažkam pasiruošti ar paprasčiausiai konstruktyviai pasikalbėti. Bet jis irgi turi savo funkciją: tai yra pavojaus nuojauta.  Tai labai reikalinga funkcija: jei išėjus iš namų man kyla nerimas, ar išjungiau lygintuvą – tai jau geriau grįžti ir pasitikrinti, negu sulaukti gaisro. Arba jei nerimaujate prieš kažkokį įvykį – tai signalas, kad galbūt nesate gerai pasiruošę, nelabai žinote, kas ir kaip bus, ir tai jus paskatina dar geriau pasiruošti, geriau apgalvoti, pasiaiškinti – kad organizmas pasiruoštų, prisitaikytų ir sklandžiau įsilietų į tą nepažintą situaciją.  Nerimas tarsi praneša, kad „čia gali būti pavojinga – stabtelk ir pagalvok“. Negalite išjungti nepageidaujamų emocijų Tai tik kelios emocijos iš didelės jų puokštės. Tačiau mes visi norime jausti tik kai kurias emocijas – o kitų ne. Vienos „pozityvios“, „geros“, mums patinka jas jausti, kitos – „negatyvios“, atrodytų, mums trukdančios.  Šioje vietoje turiu blogų žinių: mokslininkai daugybę metų tiria emocijas ir vis kartoja, kad negalime selektyviai išsirinkti emocijų, kurios mums patinka. Ir net jeigu labai kryptingai norime jausti tik džiaugsmą, meilę, artumą, pasitikėjimą, drąsą, o pykčio, nerimo, nusivylimo, susierzinimo – nenorime, neleidžiame sau jausti, tai mūsų organizmas, veikdamas švytuoklės principu, apribos ne tik neigiamų, bet ir teigiamų emocijų pojūčius. Tai reiškia: jeigu sau leisiu jausti „tik tiek“ pykčio – tai „tik tiek“ jausiu ir džiaugsmo, pasitenkinimo ar meilės. Jei noriu jausti tam tikras emocijas visu ryškumu – teks pajusti ir ryškų, tarkime, pyktį ar nusivylimą. Intensyvumas persiduoda į abi puses. O emocijos – tai gyvenimo spalvos, suteikiančios išgyvenimų, intensyvumo. Be emocijų viskas būtų labai drungna. Todėl pagrindinis klausimas turėtų būti ne „kaip išsioperuoti tam tikras emocijas ir jų nejausti“, bet kaip įgyti įrankių, padedančių suvaldyti įtampas. Stresas ir yra emocinė įtampa – kai emocija užkyla tarsi banga taip aukštai, veikia taip stipriai, kad nebegalite konstruktyviai dalyvauti kažkokioje situacijoje ir nutinka bėda. Tačiau jei gebate tą emociją pagauti už uodegos ir padaryti kažką, kad jūsų neužlietų – tai yra vertingas gebėjimas.  Tad kiekvienam reikia turėti įrankių, kurie padėtų sumažinti emocinę įtampą, bet ne eliminuotų emocijas, nes tai neįmanoma. Trys smegenų dalys Kai mes žinome ir suprantame, kaip dalykai veikia – lengviau juos prisitaikyti ir nusiteikti tikslingai padirbėti.  Smegenys sudarytos iš trijų pagrindinių dalių.  1. Reptilinės smegenys – seniausia smegenų dalis, kuri atsakinga už instinktus ir kur gyvena visos prigimtinės reakcijos „pulti“, „bėgti“, „sustingti“. Ji reguliuoja visus mūsų organizme vykstančius procesus.  2. Vėliau ant jos formavosi limbinė sistema – čia gyvena mūsų emocijos. 3. Ir tik modernus žmogus jau turi susiformavusią trečią smegenų dalį – prefrontalinę žievę, kurioje gyvena sprendimų priėmimas, kūrybiškumas, o kartu ir gebėjimas valdyti emocijas. Bėda ta, kad kai emocija užkyla aukštai, mūsų prefrontalinė žievė išeina paatostogauti, o limbinė sistema duoda signalą reptilinėms smegenims – ir visam paradui ima vadovauja būtent jos. Kai mūsų psichika interpretuoja, kad esame pavojuje, atitinkamus sprendimus priima mūsų prigimtinės reakcijos „pulti“, „bėgti“, „sustingti“. Mes pradedame kovoti, tarsi būtume pavojuje, arba bėgame, tarsi mums kiltų grėsmė, ir racionalumui čia vietos nebėra.  Tik tada, kai nurimstame, emocijos nuslūgsta, racionalios smegenys pargrįžta, ir susimąstome: kas čia buvo? Prišnekėjau, pridirbau... Gal nereikėjo taip garsiai, taip aštriai...  Tad pagrindinis uždavinys emocijų valdyme yra ne išsirinkti emocijas, kurias noriu jausti, ne palikti „blogąsias“ už durų – bet atrasti ir taikyti įrankius, kurie padeda sumažinti emocinę įtampą, ją išsklaidyti, kad racionalios smegenys vis dar veiktų. Leisdami sau jausti tą emociją, kartu liekame racionalūs, gebame priimti sprendimus ir matyti plačiau. Apie tokius įrankius papasakosiu kitoje dalyje ir pasidalinsiu, ką daryti, kad emocija ne užgožtų ir ne nuneštų, o būtų valdoma.  ### Kada į santykius ateiname „paelgetauti“ ir kaip nustoti tą darius? Emocijų paleidimo treneris Rytis Lukoševičius SANTRAUKA Emocijų paleidimo treneris Rytis Lukoševičius sako, kad kalbai pasisukus apie santykius, pagrindinis dalykas, kurį jis nuolat kartoja savo klientams: tik jūs patys, kiekvienas individualiai, esate šimtu procentų atsakingi už savo santykius. Šiame epizode jis analizuoja tai, kodėl verta prisiimti atsakomybę už santykius ir asmeninius pojūčius bei kaip pažadinti savyje suvokimą, kad galia rinktis yra jūsų rankose. Neretai žaidžiame žaidimą su savo partneriais, kuris vadinasi „50 x 50“: šitaI bus mano, o ana tai – tavo. Tačiau pas mane į konsultacijas atvykusioms poroms tenka priminti, kad kiekvienas jų už santykius yra atsakingas visu šimtu procentų.  Tai išgirdę žmonės nustemba: kaip čia taip? Juk mes dviese! Viskas paprasta: tu turi santykį su ja. Ji turi santykį su tavimi. Ir akivaizdu, kad tie du santykiai mūsų galvose, mūsų įsivaizdavimuose, mūsų potyriuose – skiriasi.  Paklausę vieno sutuoktinio, koks yra jo santykis – išgirsime vieną istoriją. Paklausę kito – kitą istoriją. Gali pradėti ginčytis ir įrodinėti, kad neįmanoma būti už viską atsakingam. Taip, tu negali visko kontroliuoti. Bet jei galvoji, kad esi atsakingas tik už 50 procentų, tai iš kur žinai, kad tavo antroji pusė pasiėmė visus likusius 50 ir nepaliko kokių 20 proc. tiesiog ore, niekam?  Štai kodėl lūkestis ir mąstymas „aš jau kažką padariau, dabar tavo eilė daryti“ – veda prie nusivylimo, pykčio, nepasitenkinimo.  Kaip sužinoti, kad mūsų istorijos tikrai skiriasi? Tai tampa akivaizdu, kai susipykstame. Kai pagauname save galvojant apie kitą „kokią čia nesąmonę darai?“, „savaime suprantama, kad nereikia taip elgtis“.  Bet iš tiesų santykiuose nėra nieko „savaime suprantama“. Kaip ir nėra „normalių dalykų“. Yra tik mano istorija ir mano santykis bei mano pasirinkimas.  Ateikime su nusiteikimu duoti ir dalintis Tad jei noriu ramybės ir taikos, prisiimu atsakomybę už savo santykį ir savo reakciją bei savo savijautą tame santykyje. Antraip į santykius ateiname paelgetauti: „Žinai, gyvenime man trūksta meilės – tad tu dabar man jos duosi“. „O tu duosi man saugumo“. „Tu suteiksi man ramybę ir padarysi mane laimingą“.  Ir nieko neišeina.  Nes jei aš atėjau imti, ir kitas ateina imti – tai nei vienas nesame nusiteikę duoti ir dalintis. Todėl tam, kad santykiai klestėtų ir kad juose žinotum, kad kas bebūtų, turi galimybę atleisti, atsiverti, pasitikėti, būti nuoširdus, būti tikras ir neapsimetinėti – būtina prisiimti šimtaprocentinę atsakomybę už save bei savo savijautą.  Kaip tai atrodo? Paimkime elementarią situaciją,  kurią patys tikrai esame patyrę ir gal net taip elgęsi: „Matai, lauke lyja, apsiniaukę, man nėra nuotaikos. Va būtų saulė, būtų taip smagu“.  Tada ateina vasara, lauke saulė, karštis: tie patys žmonės skundžiasi, kad per karšta, nesinori nieko daryti.  Klausimas: kas atsako už jų savijautą ir jų gyvenimą? Oras? Tai jeigu oras keisis per dieną tris kartus, tai ir jausena keisis iš paskos?  Ar tikrai norėtumėte būti nuolat valdomi oro ir apskritai aplinkos? Lygiai taip pat perkeliame tą atsakomybę žmonėms. Ir įsivaizduojame, kad jie mums kažką privalo, kad turi kažką daryti – nes tik tada mes jausimės gerai.  Pamenu, kartą pradėjau kalbėtis su žmona, pasakodamas jai kažką, kas mane labai įkvėpė. O ši atsakė užduodama klausimus, kurie man visai nepatiko ir suerzino. Pajutau pradedantis pykti už tai, kad ji manęs nepalaiko: kaip čia taip, juk mes šeima, tu turi palaikyti mane, mano idėjas!  O tada sustojau: palauk, kas dabar atsako už tai, kaip aš jaučiuosi? Ji? Už tai, kad nepalaikė?  O gal aš galiu rinktis, kaip jaustis?  Taip, tikėjausi palaikymo – nes turėjau įsivaizdavimą, kaip turi atrodyti teisingi santykiai, teisinga šeima, nes tada žmona darys tą ir aną, palaikys, žavėsis, dar kažkaip bus. Bet staiga matau tikrovę tokią, kokia ji yra: kad mano antroji pusė turi kitą idėją ir kitą matymą, kitą įsivaizdavimą ir kitą istoriją. Taip, šioje vietoje galima labai lengvai susipykti. Nusivilti, pradėti zyzti, ginčytis.  Bet kadangi pats šioje situacijoje atsipeikėjau, tapo akivaizdu: aš galiu rinktis.  Pirmas variantas: aš išreikšiu jai pretenziją ir sakysiu, kad ji bloga žmona, manęs nepalaiko; gera žmona turėtų palaikyti – o tu nesutampi su mano gražia istorija! (Beje, apie įsivaizduojamas gražias istorijas, žmonas, vaikus ir kitus žmones papasakosiu kitame epizode.) Antras variantas: suvokti, kad pasirinkimas yra mano. Tuomet nuo kito žmogaus nuimu krūvą lūkesčių ir reikalavimų. Ir kas bebūtų – mano jausmai ir mano reakcijos tampa mano atsakomybe.  Patariu suabejoti kai kuriais dalykais savo gyvenime. Ir užduoti sau klausimą: o ką, jei tikrai galiu rinktis, kaip jausiuosi? Ne nesupykti ir ne visada gerai jaustis – nes šito greičiausiai nesukontroliuosime, juk nežinome, kas kada nutiks, bet rinktis tai, kaip reaguoju? Koks mano santykis su šia akimirka ir tuo, kas dabar vyksta? Ar aš atsiveriu tam, ar aš tai atstumiu? Ar aš reikalauju, kad būtų kažkaip kitaip, ar aš matau tik norą? Mes neturime galios priversti pasaulyje visada visko vykti taip, kaip mes įsivaizduojame. Bet turime laisvę rinktis, koks yra santykis su tuo, kas įvyko, ir kokią savijautą patirsiu.  Žaidimas: noriu jums įtikti Mūsų gyvenimo patirtis tokia, kad pirmus 10 metų ir daugiau buvome visiškai priklausomi nuo aplinkos ir pripratome, kad reikėtų stengtis atitikti tėvų, draugų, mokytojų lūkesčius. „Tik tada, kai aš juos atitiksiu, jie man duos tai, ko aš noriu. Tada jie man suteiks galimybę, leidimą jaustis.“  Ir juokingiausia, kad tai veikdavo. O pats procesas prasideda dar tada, kai nieko tebuvome kūdikiai.  Tiesa, dabar jau tikriausiai pastebėjote, kad tas žaidimas nebeveikia: nes kai perkeliame atsakomybę aplinkai, mūsų tikslas pasikeičia iš „einu ir kuriu, ką noriu“ į „o ko jūs tikitės ir laukiate iš manęs? Ką turiu padaryti, kad mane mylėtumėt, manimi pasirūpintumėte ir man duotumėte tai, ko noriu?“  Nes šiame žaidime yra du neišvengiami dalykai. Pirmas – jūs visada jausite nerimą ir baimę. Trūks pasitikėjimo savimi ir savivertės. Nes aš nesu atsakingas, neturiu savarankiško priėjimo prie tokios savijautos kaip laimė, meilė, saugumas, pasitenkinimas. Nebent išpildysiu aplinkos lūkesčius. Ir jeigu labai stengiausi ir viską išpildžiau – ar turiu garantijas gauti tai, ko noriu? Nuspręs kiti. Todėl kažkur visada bus nerimas. O iš to nerimo kyla perfekcionizmas – noras viską padaryti tobulai. Nes tai atrodo vienintelė sąlyga, padedanti išvengti skausmo, atstūmimo, kritikos, nemeilės, kitų nusivylimo.  Ir net kai jausitės ypač pasistengę ir viską padarę gerai, bet vis tiek negausite to, ko jausitės nusipelnęs – iš savo antrosios pusės, savo vaikų, savo darbdavio, savo draugų, tuomet imsite pykti: kol jūs neduosite, ko noriu – aš laimingas nebūsiu. (Vaikystėje juk tai padėdavo.) Bet jūs turite pasirinkimą eiti tiesiai į tą norimą jausmą – net jei dabar jis atrodo neprieinamas. O ką, jeigu jūs išties turite priėjimą prie ramybės arba pasitenkinimo? Dabar, nieko dėl to nenuveikę, neužlipę į kalną, neišpildę visų savo nesibaigiančių užduočių, nepatenkinę visų visų lūkesčių?  O ką, jeigu tai priklauso tik nuo jūsų pasirinkimų?  Tada santykyje ir bendravime galite būti 100 procentų atsakingi už savo savijautą.  Tai reiškia: jei kažkas elgiasi taip, kaip tau nepatinka, esi laisvas pasakyti – arba nesakyti – bet nuo to, ką tas kitas daro, žinai esąs nepriklausomas. Tuomet nutinka labai keistas dalykas: nebereikia tiek daug kontroliuoti, ką daro aplinkiniai. Kaip suteikti sau galią rinktis Ir dar: šalia esantis žmogus yra laisvas – ir aš esu laisvas. Tai reiškia, kad žmogus turi pasirinkimą, kaip jaustis, kaip reaguoti, ką galvoti apie mane.  Jis yra laisvas manęs nemėgti. Ir laisvas mane mėgti.  Tuomet ir aš esu laisvas: man nebereikia vaidinti ir būtinai patikti, įtikti, kad mane žūtbūt pamėgtų. Juk tokiu atveju pamėgstamas tik įvaizdis, apgaulė – tai, kuo apsimetu, o ne tai, kas esu, kai būnu tikras. Atsakomybės prisiėmimas reiškia, kad aš turiu pasirinkimą, kaip jausiuosi, kas bevyktų santykiuose. Ir turiu pasirinkimą – mylėti, ar atstumti. Mylėti, ar reikalauti, kad kitas žmogus būtų toks, koks aš noriu.  Suprasti, kad tai, ko laukiau ir tikėjausi – galbūt galiu jausti čia ir dabar.  Visa tai neturi prasmės, jei neperžvelgsite, kur perkeliate atsakomybę, ką įgalinate, kas valdo jūsų savijautą – žmogus, situacija, pinigai, kažkieno elgesys, naujienos? Kas gadina jūsų nuotaiką?  O jeigu pasiimtumėte pasirinkimą kažkaip jaustis sau ir rinktumėtės tai, ko norėjote – ramybę, pasitenkinimą, laisvę, saugumą – sąmoningai patys? Tuomet gali būti, kad dažniau sakysite „ne“ ten, kur iš tiesų nenorite. Ir dažniau sakysite „taip“ ten, kur iš tiesų norite. Nes kai esi laisvas ir atsakai už savo pasirinkimus, tuomet visas žaidimas, norint įtikti kitiems, tampa nebereikalingas.  Ir tai leidžia mylėti kitą ir leisti jam būti tokiu, koks jis yra. ### Sudėtingiausias ir įdomiausias gyvenimo tarpsnis: paauglystė Psichologė, psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė Didžiulio fizinio ir psichologinio virsmo metu – paauglystėje – sutrinka ne tik vaikai, bet ir tėvai: kur dingo mano mažas, mielas, šiltas vaikutis, virtęs į piktą, duris trankantį ir NE kartojantį paauglį? Psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė padeda sudėlioti reikiamus akcentus šioje temoje ir primena, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį bei paaiškina, kodėl nereikia bijoti paauglystės, nes ji – labai svarbi jauno žmogaus savęs kūrimo proceso dalis. Vienas sudėtingiausių – ir kartu įdomiausių – gyvenimo tarpsnių yra paauglystė. Anksčiau ji būdavo gan aiškiai apibrėžta: prasideda 11-12 metų ir tęsiasi iki 16-17 metų. Tačiau dabar sutinkama, kad paauglystės laikotarpis gali būti labai įvairus. Matome daug ankstyvosios paauglystės atvejų ir net tokių, kai vaikai apskritai paauglystės neišgyvena. Arba pas psichologus ateina 30 ar 40 metų suaugę žmonės, kurie išgyvena paauglystę – nes to neišgyveno praeityje. Tad kas yra paauglystė, kuo ji „baisi“ ir kaip galėtume padėti savo vaikams, išgyvenantiems šį sudėtingą amžių? Labai dažnai išsigandę tėvai skuba pas psichologą klausdami, kas vyksta su mano vaiku? Buvo toks geras, mielas, gražus, malonus, o dabar nutiko kažkas iš esmės nesuvokiamo. Visų pirma – tai fiziniai vaiko pokyčiai: matome vaiką, kuris staiga per vasarą paauga 10 centimetrų, jį išberia spuogai. Dažnai su fiziniu pokyčiu atsiranda ir stiprios emocinės bangos. Tai lemia besikeičiantys hormonai ir šioje vietoje mums, tėvams, svarbu žinoti, kad vaikas to negali valdyti. Hormonai suteikia stipresnį jausmo išgyvenimą. Įsivaizduokite, jei kažkokioje situacijoje jums kilo pyktis, tai hormonų poveikyje tą pyktį reikėtų padauginti iš penkių. Štai čia ir susiduriame su situacija, kiek vaikas moka sveikai ventiliuoti pyktį ir ką jis su tuo daro. Dažniausiai paauglystė yra etapas, kai iš mūsų gražaus, mielo, šilto, malonaus vaikelio atsiranda piktas, duris trankantis, spuoguotas ir atsikalbinėjantis vaikas. Ką mums su tuo daryti? Ką mums, tėvams, svarbu žinoti? Visų pirma: kad tai, ką vaikas išgyvena, yra gerai. Maištas yra požymis, kad vaikas patiria asmenybinį keitimąsi. Jei iki paauglystės įsivaizduotumėme vaiką kaip priimantį tėvų, šeimos vertybes kaip nedalomą tiesą, tai dabar atsiranda neigimas viso to, su kuo pas jį ateina suaugę žmonės. Ir pasigirsta: ne, ne taip, aš žinau, kaip viskas turi būti, tai, ką jūs sakote, netiesa! Kodėl to reikia? Nes taip formuojasi vidinis savęs pajautimas, arba vidinis AŠ.  Tai labai sudėtingas procesas: tam, kad pajausčiau, kas AŠ esu, reikia pajausti, ko AŠ noriu, ko nenoriu, su kuo sutinku, su kuo nesutinku. Net ir nemaža dalis suaugusių žmonių šito nemoka ir nežino.  Dažniausiai eiti per šį psichologinį procesą paaugliams padeda neigimas tų tiesų ar taisyklių, kurios iki jo ateina. Nes visada lengviau pasakyti NE kažkam nei kažką kurti ar teigti.  Ir, aišku, taisykles šeimoje nustato tėvai. Tad maištas, pyktis ir neigimas būna nukreipiamas į tėvus. O šioje vietoje jau nuo mūsų, tėvų, psichologinės brandos priklausys, kiek sugebėsime tą atlaikyti nesulaužydami naujos bebundančios asmenybės. Kiek sugebėsime išbūti su žmogeliu, kuris filosofuoja, aiškina, kaip viskas turi būti, neigia viską, ką mes sakome, ir kiek mes jį priimsime su šiluma, o ne bandysime spausti, reikalaudami, kad viskas ir toliau būtų pagal mus. Vaikas sakydamas, kad „aš – nesu tu“, „aš – nesu šeima“, „aš – nesu šeimos normos“, tokiu būdu kuria save. Pas mane, kaip pas psichologę, ateina daug suaugusių žmonių. Ir vienas iš raudonų taškų jų gyvenime būna paauglystės išgyvenimas. Jeigu žmonės, pasakodami apie savo paauglystę, sako, kad buvo labai geri paaugliai, netrukdė tėvams, viską darė, kaip reikia – kartu sako, kad neišgyveno paauglystės. Dažnai tokiems žmonėms būdingas didelis perfekcionizmas, savęs kritikavimas arba neurotinė asmenybinė struktūra – noras viską gerai daryti, pritapti, vedanti prie didelio nerimo.  Tad paauglystė reikalinga. Ir kartais ją išgyvename daug vyresniame amžiuje (net ir 60 metų!) – ir tai taip pat yra gerai, gal tik atrodo keistokai.  Priimti paauglį su jo bangomis, jo pasaulio matymu, ir duoti šilumos – tai mūsų, tėvų, vienas pagrindinių tikslų.  Labai svarbu, kad iki paauglystės jau turėtume ryšį su vaiku – vadinamąjį takelį tarp širdžių. Nes paauglystėje sunku jį kurti iš naujo. Įmanoma, bet sunku. Bet jeigu šį ryšį turime – svarbu tą pasitikėjimo santykį išsaugoti ir tokiu būdu padėti savo vaikams, išgyvenantiems paauglystę. Kuri yra didžiulis virsmas tiek fizine, tiek psichologine prasme.  Jeigu mes išliksime paramos šaltiniu savo vaikams – tai bus geriausia, ką jiems galime duoti. ### Santykis su jūsų vaiku: tarp meilės ir ribų Psichologė, psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė Mūsų santykį su vaiku sudaro dvi dalys: meilė ir ribos. Psichologė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė šiame straipsnyje analizuoja, kodėl tėvai sako, kad myli savo vaikus – bet jų vaikai nesijaučia mylimi, ir ką reiškia sveikos ribos, jų kraštutinumai ir kokias problemas tai sukelia mūsų vaikams. Mūsų santykis su vaiku daro tiesioginę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Kiekvienas santykis susideda iš dviejų stambių dalių: meilės / šilumos (arba jos nebuvimo) ir ribų (sveikų arba nesveikų). Ir tai galioja visiems santykiams: tiek tarp suaugusių žmonių, tiek tarp tėvų ir vaiko. Šios dvi dalys tiesiogiai veikia jūsų vaiką. Meilė Kas santykyje yra šiluma ar meilė? Ir kodėl kartoju žodį „šiluma“? Nes žodis „meilė“ yra labai nuvalkiotas ir daugelis žmonių jį supranta labai siaurai.  O iš tiesų tiek meilė, tiek šiluma reiškia bendrą kito žmogaus priėmimą su pagarba, su šiluma – vien dėl to, kad jis yra žmogus. Atrodytų, tai taip paprasta. Ir jei paklaustume, ar mylite savo vaikus, visi tėvai nedvejodami atsakys: taip, žinoma, mylime! Todėl neįtikėtina, kiek daug vaikų, atėjusių pas psichologą į konsultaciją, sako, kad nesijaučia mylimi.  Kaip čia išeina, kad tėvai tvirtina mylintys savo vaikus, širdį galintys atiduoti – o jų vaikai to nejaučia? Iš tiesų dažnai meilę suprantame pagal save. Ką tai reiškia? Jei prisimintume savo tėvų kartą, tai matytume, kad didžioji dalis sovietinės kartos mokėjo mylėti per daiktus. Tad daug kas iš mūsų, prisiminę apsilankymus pas mamą, močiutę, tetą, pastebėsite, kad jiems meilės parodymas yra cepelinų pagaminimas arba uogienės davimas, paklausimas, ar padangas pasikeitei?  Taigi, žmonės turi skirtingą supratimą, kas yra meilė ir šiluma. Gal kažkam gauti stiklainį uogienės iš tiesų reiškia pajusti meilę, bet daugeliui šiuolaikinių vaikų tai yra visai kas kita.  Santykiai, gebėjimas matyti ir giliai išgirsti kitą žmogų – tai ir yra tikroji meilė arba tikrasis giluminis santykis. Ir tai nėra lengva: gebėti pajausti kito žmogaus vidų, atliepti ir jį priimti yra didelis iššūkis mums visiems. Psichologai skiria 2 meilės rūšis:  sąlyginę, besąlyginę.  Sąlyginė meilė – tai meilė už sąlygas: myliu tave, nes tu gražiai atrodai. Myliu, nes tu gauni dešimtukus iš matematikos. Arba gražiai groji gitara. Myliu tave už kažką. Ir jeigu to kažko nelieka – tada tave myliu mažiau. Pamenu, vienoje konsultacijoje dalyvavo mama su dviem berniukais, turėjusiais rimtų elgesio problemų. Ir vieną, ir kitą norėjo išmesti jau kažkelinta mokykla, nes nebeatlaikė mokytojai, sakydami „arba šitas vaikas išmetamas, arba mes išeiname iš darbo“.  Kai mamos paklausiau, ką jūs veikiate namie šilto, gero, paprasto su vaikais, jai tas klausimas atrodė tiesiog neatsakomas. Ji valandą laiko pasakojo, kokie blogi jos vaikai. Ir išties buvo sunku jos klausytis. Paklausiau: „Bet juk vis tiek kažkokiu būdu jiems rodote savo šilumą?“ O ji sako: „Kaip aš rodysiu jiems šilumą, jeigu jie tokie blogi?“ Tada paklausiau, kokia jos istorija. Ir išgirdau atsakymą: „Užaugau internate ir žinau, koks pasaulis žiaurus. Kaip man reikėjo kovoti už save, taip ir mano vaikai turi išmokti kovoti ir šitame pasaulyje išgyventi“.  Bet didžiausias absurdas yra tas, kad kuo daugiau mokome savo vaikus kovoti pasaulyje, tuo mažiau jie moka tą daryti.  Mes, žmonės, esame socialinės būtybės, todėl mums reikalinga šiluma ir giluminis santykis, palaikymas. Kai to negauname, mūsų viduje kyla didelis skausmas, ant jo uždedamas pyktis – tuomet ir matome stipriai piktus, agresyvius vaikus, kurie nieko nenori ar nori daryti tik blogus dalykus. Mums reikalingas ryšys, kuriame jaustumėme, kad mus priima, girdi, palaiko. Besąlyginė meilė – tai gebėjimas priimti kitą tokį, koks jis yra.  Kartais tėvai sako: kaip tai įmanoma, juk tada bus palaida bala! Bet nebus, jei meilę papildo ribos.  Besąlyginė meilė yra gebėjimas priimti savo vaiką vien dėl to, kad jis yra. Tai nėra bet kokio jo elgesio palaikymas – bet bendras žmogaus, kaip asmens, priėmimas: „Myliu tave ir esu su tavimi“.  Kai vaikas patiria besąlyginę meilę ir įvidujina – iš išorės perima į savo vidų – jos pagrindu formuojasi savivertė ar meilė sau. Tai viena svarbiausių kiekvieno iš mūsų, žmonių, asmenybinių dalių.  Kaip tai vyksta?  Jei esu vaikas ir jaučiu, kad mane myli, aš suprantu, kad esu geras, esu mylimas, esu vertas. Todėl ir aš myliu save.  Manau, kad didelė dalis žmonių vaikystėje yra patyrę tik sąlyginės meilės, o per jos įvidujinimą susiformuoja įvairios problemos. Pavyzdžiui, perfekcionizmas – kai vaikai viską nori atlikti tobulai. Nes jei tik padarysiu netobulai, būsiu niekas. Arba susiformuoja išsigandę, atsitraukę vaikai, arba, priešingai, gynybiški, agresyvūs, pikti – nes tokiu būdu jie gina ir saugo savo širdį. Ribos Sveikos ribos yra didžiulė vertybė ir dar vienas didelis iššūkis. Kai nesame patyrę sveikų ribų savo vaikystės šeimose, tą kurti su vaikais ar su savo pora būna nelengva, nes to automatiškai nėra mumyse. Matau daug žmonių su skirtingomis ribomis ir dažnai tai kelia daug problemų ir jiems, ir jų vaikams. Ribos būna tam tikroje skalėje nuo...iki. Vienas kraštutinumas – kai jos labai griežtos ir tėvai nuolat transliuoja „negalima“, „privaloma“, „aš pasakiau ir vykdyk“. Prisiminus sovietinę sistemą ir mūsų kartą, užaugintą joje, dauguma tą patyrėme: tiksliai vykdyk tai, kas pasakyta – tu nesi svarbus. Kitas kraštutinumas, kai ribų iš viso nėra. Įdomu tai, kad nemaža dalis mano kartos žmonių, užaugintų griežtose ribose, savo vaikus augina kitame kraštutinume arba neuždeda sveikų ribų savo vaikams. Tad dabar matome daug vaikų, turinčių rimtų elgesio problemų – nes vaikai įvidujina ribas ir jų pagrindu formuoja valią, savo vidines ribas ir vidinę struktūrą: gebėjimą palaukti, išbūti, klasėje matyti kitus ir mokytoją. Jei vaikai nėra patyrę sveikų ribų, matome labai kraštutinius vaikų elgesio variantus. Pavyzdžiui, atvyksta pas mane ir sako: „Nežinome, ką daryti, mūsų 4 metų dukra mus kandžioja!“ Klausiu: o ką jūs tuo metu darote?  „Mes ją glostome per nugarytę ir sakome „nelabai galima taip daryti“.  Vėl klausiu: „O jums nekilo noro bent jau padėti ją ant žemės, atsitraukti? Mama sako: „Bet juk tada mes nerodysime jai meilės!“ Tokiu būdų meilė ir ribos išsikreipia. O išmintingas ir sveikas vaiko auklėjimas reikalauja abiejų. Jei nukrypsime per daug į vieną ar kitą pusę, gausime iškreiptą auklėjimą, kuris lems vaiko asmenybės problemas. Dar kita istorija: teismas pas mane nukreipia mamą su sūnumi, kuris nenori eiti į mokyklą. Kalbuosi su jaunuoliu: „Kodėl tu neini į mokyklą?“ „Nes nenoriu.“ „Kodėl, kas ten nutiko blogo?“ „Nieko, mokykloje viskas gerai. Aš tiesiog nenoriu ryte keltis.“ Kalbuosi su mama, kuri aiškina: „Aš jaučiuosi kalta prieš šitą vaiką, auginu jį viena, tėčio nėra. Negi aš jį dar skriausiu keldama iš ryto į mokyklą?“ Ir taip auga penkiolikmetis, kuriam kažkada reikės atsikelti į darbą arba prie savo vaiko, verkiančio naktį – ir jis neturės tam valios. Nes mama laiku neuždėjo sveikų ribų, jam nėra ką įvidujinti, tad turime susiformavusią isterinę asmenybinę struktūrą. Arba, paprasčiau sakant, vaikus, kurie nesugeba savęs surinkti, suvaldyti savo elgesio – ir tai tampa labai didele problema. ### Atsparumas ir jį palaikanti resursų taurė Egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian Tai, kaip gebame dorotis su stresu ir emocingomis situacijomis, didele dalimi priklauso nuo mūsų atsparumo. O jam didžiausios įtakos turi resursų taurė: kuo ji labiau pripildyta, tuo atsparesni išbandymams esame. O kuo tuštesnė – tuo lengviau „sprogstame“ dėl niekų ar net pasineriame į ilgalaikius neigiamus procesus – perdegimą, pervargimą. Apie atsparumą ir resursų taurės pildymą šiame tekste pasakoja egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian.  Dar viena neišvengiama tema, kai kalbame apie stresą ir emocijas – atsparumas. Tai gebėjimas sugrįžti į ramią būseną, neišsimušti iš jos, kai aplink vyksta emocingi dalykai, galėjimas ramiau reaguoti į pokyčius ir netikėtumus. Tai vidinė būsena, kuri padeda mums sklandžiau ir ramiau eiti per kasdienius malonumus ir nemalonumus. Pažvelgus į atsparumą giliau, man patinka taurės palyginimas: tai tarsi mano vidinis indas. Jei esu atspari, taurė yra pilna: tai reiškia, kad esu pasirūpinusi savimi, savo resursais, todėl manęs taip lengvai nebepaveikia kažkoks stresorius, aš aštriai nesureaguoju įvykus pokyčiams, lengviau per juos pereinu, sudėtingose situacijose man būna lengviau sugrįžti į racionalią būseną. Nes yra iš ko.  Bet kai indas tuščias, bet koks dirgiklis mums išmuša saugiklius. Kai mano taurė tuščia, resursų nebėra, tai stipriau susinervinus, tampa sunkiau sugrįžti iš pakilusios emocijos į realybę.  Kaip tą taurę pildyti? Pagrindinis principas: tą daryti nuolatos. Kai išnaudojame savo resursus, tai yra tiesiausias kelias į pervargimą, perdegimą. O resursų neatkursime per vieną naktį. Todėl tenka jais nuolat rūpintis: tegul ta taurė ir nebus sklidina, tačiau privalo būti bent jau apypilnė.  Mes negalime duoti kitam to, ko patys neturime. Ir jei mano resursų taurėje belikę ant dugno – esu pervargusi, nepasirūpinusi savo poreikiais  – kaip galiu kažką duoti santykiui, kokių gražių dalykų? Kaip galiu išklausyti, pagelbėti, suprasti, palaikyti? Tai mane tik dar labiau sekins, ir tai nebus tas kokybiškas davimas, buvimas ir palaikymas.  Tad jei norite kurti gražų, tvirtą, kokybišką santykį, pirmiausia turite pasirūpinti savimi. Pirmiausia išvardysiu, kokie resursai yra, o jūs skaitydami pagalvokite – kas jums yra pagrindiniai resursai, atsakydami sau į klausimus: kas mane energizuoja, kas mane nuramina, kas mane pripildo, kas man leidžia pailsėti ir t. t. Resursai jūsų taurėje Pirmiausia – fiziologiniai resursai. Nuo to nepabėgsime: miegas, maistas, poilsis, fizinis aktyvumas. Jei esate kelias naktis nemiegoję, valgote bet ką, nekvėpuojate grynu oru ir fiziškai nejudate – neliks ir gebėjimo suvaldyti stresą ar konstruktyviai su kažkuo pasikalbėti, psichika bus pavargusi.  Kita kategorija – protiniai resursai. Tai, kas sukasi tarsi atidarytos programėlės mūsų smegenyse. Pavyzdžiui, prisiminimai gali būti ir labai resursiniai, ir labai sekinantys.  Atkreipkite dėmesį, kas sukasi jūsų smegenyse. Galbūt turėjote nemalonų pokalbį, ir paskui visą parą sukate tą prisiminimą galvoje – taip sekindami savo resursus? Nesakau, kad nereikia reflektuoti, bet svarbu, kaip mes tą darome: ar sukame tą pačią juostelę ir grimztame į įsiskaudinimo liūną, ar pakreipiame fokusą į „ką aš galiu padaryti“ ir ieškome sprendimo.  Kokios nuostatos sukasi jūsų galvoje? Ar mums pavyks? Ar aš noriu, kad pavyktų? Ar darysiu kažką, kad gražiai praleistume savaitgalį? O gal važiuoju namo ir galvoju: ir vėl rasiu ten apverstus kambarius... Mokslininkai sako, kad per dieną mūsų smegenyse prasisuka dešimtys tūkstančių minčių – tai kokios jos? Jeigu tarsi užburtas ratas nuolatos veda jus žemyn, tai bus sekinančios mintys. O jei orientuotos į sprendimą, kažko darymą, atsakomybės prisiėmimą, pasirūpinimą savimi ir kitais – jos bus resursinės. Tai, kas dedasi mūsų mintyse, gali būti stiprus resursas arba stipriai mus sekinti.  Emocijos: vienos mus pripildo, energizuoja, kitos slegia, ypač jei tai ilgalaikiai jausmai – įsisenėjęs nerimas, liūdesys, nerimas, nuoskaudos.  Galime sakyti, kad „tiesiog jau taip yra“, arba galime ieškoti būdų, kaip emocijas pasukti sveikesne linkme: kaip eiti į vietas, kurios emociškai naudingos, bendrauti su tais žmonėmis, kurie įkvepia, o ne žlugdo, kaip daryti tas veiklas ir skirti laiko tam, kas pamaitina, įkvepia, kelia pasitikėjimą savimi – o ne tai, kas verčia nerimauti. Jei grįžau namo po darbo ir jaučiu, kad sunku atsikratyti rūpesčių, tai galiu arba įsijungti žinias ir pasižiūrėti, kaip pasaulis ritasi į prarają, arba specialiai įsijungti juokingą šou, kuris leis man pasijuokti – ir taip gauti juoko resurso, kuris padės tą vakarą pakreipti lengvesne linkme.  Išoriniai resursai. Norime to ar ne, išorė mus veikia. Netgi tvarka namuose yra resursas: didelė betvarkė ir struktūros nebuvimas aplinkoje mus sekina, nes tai papildomi nuolatiniai dirgikliai. Taip pat saugumas namuose – ar jaučiuosi ten saugiai, jaukiai. O jeigu ne – ką galiu padaryti, kad jausčiausi saugiau ir jaukiau?  Taip pat visa tai, kas mums svarbūs ir mieli išorėje: vaikai, augintiniai, augalai – visa tai taip pat yra mūsų resursai.  Norėdami suvaldyti stresą ir sumažinti emocinę įtampą, padėti kitam emocingoje situacijoje, turime pasirūpinti savo atsparumu. Antraip nebus iš ko to padaryti, net mažiausi dirgikliai šaudys saugiklius, nebegalėsime atsistatyti, kuo toliau, tuo labiau resursai seks ir ateisime į ilgalaikes būsenas – pervargimą, perdegimą, kurios pavojingos ne tik emocinei, bet ir mentalinei, fizinei sveikatai. Ir daro realų poveikį smegenims – jose vyksta pakitimai, o mums gali prireikti specialistų pagalbos, jei iš tiesų save išsekinsime tiek, kad perdegsime.  Kad taip neatsitiktų, turime nuolatos rūpintis savo resursais. Pakviesiu padaryti namų darbą: baigę skaityti šį tekstą, parašykite laišką sau. Geriausia – trečiuoju asmeniu. Pavyzdžiui, jei rašyčiau sau, tai skambėtų maždaug taip: „Labas, Airina, noriu priminti tau, kad kiekvieną dieną rūpintumeisi savimi ir darytum tokius dalykus: ...“ Punktais susirašykite, kokiais resursais svarbu pasirūpinti kasdien. Kas jus pripildo? Kokie resursai jums svarbiausi? Kas energizuoja? Parašę šį laišką – ką svarbu daryti kasdien, kad tas indas pilnėtų, o ne sektų – pasidėkite kažkur netoliese, kad jį vis pamatytumėte, kad vis iškristų iš kokios užrašinės. Kad prisimintumėte ir kasdien pasirūpintumėte savimi. Neseniai skaičiau vieną tyrimą, kurio metu buvo gilinamasi į atsparumo temą. Mokslininkai sako, kad 5 minutės savo resursų pildymui kasdien yra šimtąkart geriau nei nieko. Tai neapgaudinėkime savęs su „nėra laiko“ – jo yra, laiko visi turime tiek pat, nepriklausomai nuo savo profesijos, statuso ir padėties – 24  valandas per parą. Klausimas, kaip tą laiką paskirstome. Ir tikrai galime rasti 5 ar 10 minučių kasdien padaryti kažką, kas padės mums pasipildyti savo resursu indą – ir taip sutaupyti daugybę laiko, kurį iššvaistome stresui, nesutarimams, klaidoms ir savęs gailėjimui.  ### Jūsų šeima – tai jūsų vaiko mokymosi laukas Psichologė, psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė „Kodėl mūsų vaikas ištisai rėkia?“ – stebisi tėvai, patys nuolat kalbantys pakeltu tonu. Apie tai, kaip ir iš ko vaikas mokosi buvimo, bendravimo, kaip formuojasi jo asmenybė, pasakoja psichologė, psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė, siūlanti labiau atsigręžti į save ir suprasti, kad vaiko sunkumus paprastai nulemiame mes patys ir jį supanti aplinka.  Kas yra vaikų auklėjimas? Tai mes, būdami su savo vaikais, darome jiems įtaką ir juos formuojame.  Kartais būna gan sudėtinga tai suvokti ir pamatyti, tačiau visada vaikai atspindi tą lauką, kuriame gyvena. Kai pas psichologą ateina šeima su vaiku, kuris turi vienokių ar kitokių sunkumų, tai būna visos šeimos sunkumų veidrodėlis. Kodėl? Nes suaugę žmonės pripranta prie savo gyvenimo stiliaus: gyvena tam tikru būdu ir jiems atrodo, kad tai yra norma, kad taip gyvena visi, kad taip reikia gyventi. Dažniausiai pirmas, kuris neatlaiko gyvenimo stiliaus, būna vaikas. Ir tuomet prasideda problemos: pavyzdžiui, susiduriame su agresyviu, piktu vaiku arba atsitraukusiu, išgąstingu, patiriančiu vienokių ar kitokių sunkumų. Neretai tėvams atrodo, kad pakaks paimti vaiką už rankos, atsivesti pas psichologą, ir šis vaiką „sutvarkys“ ir „atiduos“ gražų, gerą, nekeliantį problemų.  Bet taip nebūna. Vaikas yra visos šeimos mikroklimato atspindys. Arba tos erdvės, kurią aplink jį kuria suaugę žmonės. Tad kai vaikas patiria vienokių ar kitokių sunkumų, keistis tenka ne tik jam, bet ir visai tai erdvei, kurioje jis gyvena.  Šią tiesą supranta ir priima vis daugiau žmonių. Nors anksčiau, prieš kokius 7 metus, šeimoms būdavo sunku tai išgirsti. Visiškai suprantama: išties nelengva sužinoti, kad problemos susijusios su manimi, su mano sunkumais. Kad tai ne tik „šitas vaikas manęs neklauso“, bet reikia kur kas daugiau, kad viskas būtų gerai.  Mes darome įtaką savo vaikams ir mūsų vaikų problemos nėra tik šiaip sau – jos yra atspindys mūsų problemų, kurias tiesiog mokame geriau paslėpti nei mūsų vaikai.  Kaip tai vyksta? Kuo vaikas mažesnis, tuo mūsų įtaka jam yra didesnė. Paaugusiam, paaugliui mūsų įtaka mažėja, vaikas pamažu atsitraukia. Vis dėlto tėvų įtaka vaiko asmenybės formavimuisi yra esminė, o mūsų santykis su vaiku formuoja jo asmenybę.  Tai ir be galo įdomu, ir atsakinga. Mūsų vaikai – tai mūsų asmenybių atspindžiai. Mūsų šeimos mikroklimato, emocinio lauko atspindžiai. Jautriausias vaiko amžius yra nuo gimimo iki 6 metų. Tuo metu jis būna tarsi aplinkos sugertukas. Pagal savo mąstymo gebėjimus vaikas negeba atmesti arba įvertinti to, kas yra jo aplinkoje. Pavyzdžiui, ketverių metų vaikas nesugebės pasakyti, kad tėtis šaukė ant manęs dėl to, kad jis pats turi kažkokių sunkumų. Vaikas tai priims kaip realybę: aš esu blogas, ant manęs šaukia, toks yra bendravimo būdas. Vaikas sugeria tai, ką mato, ir iš to formuojasi jo savęs ir pasaulio matymas. Šis amžius yra be galo jautrus: iki 6 metų vaikai yra pilnai santykyje. Dar mažesnis vaikas yra netgi susiliejančioje savastyje –  pilnai išgyvena ir mato pasaulį per artimiausius žmones. Susiliejanti savastis yra iki 2-3 metų, vadinamosios „3 metų krizės“, kai vaikas pirmą kartą pasako „nesidėsiu šitos kepurės“ ar „nenoriu eiti į lauką“. Tačiau ir toliau vaikas yra emociškai pilnai mūsų lauke. Jis mato daugybę dalykų, kuriuos įvidujina. Man labai patinka šitas žodis: iš išorės matomų / girdimų tiesų perėmimas į savo vidų. Labai ryškiai įvidujinimo procesą galima matyti, kai vaikas šneka pats su savimi: jis pats sau pasako tam tikras tiesas, ir tuo pagrindu formuojasi vidinė kalba. Vaikas daugybę dalykų įvidujina stebėdamas savo artimiausią aplinką ir reaguodamas, matydamas, kaip kiti į ją reaguoja. Tokiu būdu jis kuria suvokimą, kas tai yra. Tarkime, jei vaikas išpylė stiklinę pieno, mažylis visada žiūrės, kaip reaguoja suaugę žmonės. Ir jei mama sako „nieko tokio, išvalysime“ – vaikas supranta, kad stiklinės išpylimas yra nedidelė bėda. Kitas variantas: mama pavargusi, nerimastinga, turi psichologinių problemų – ir jos reakcija yra „katastrofa, kaip tu galėjai“. Įsivaizduokite, jei tai yra ne vienas įvykis, o jų seka: vaikui susiformuoja žinojimas, kad pieno išpylimas, arba nesėkmė, yra neįmanoma, neatlaikoma, aš esu visiškai blogas, katastrofa ir t. t. Vaikas mokosi, matydamas mūsų reakcija į vienus ar kitus įvykius – ir tai tampa jo vidine realybe. Šitai galima matyti įvairiose situacijose ir savo vaikuose. Įdomu tai, kad suaugusiems žmonėms daugelis jų reakcijų atrodo kaip realybė – kad taip reikia reaguoti. Nes mes reaguojame pagal savo vidinę realybę. Tačiau į įvykius galima reaguoti skirtingai, ir vaikas mūsų reakcijas perima į save. Ne tik reakcijas, bet ir elgesį, emocijas, bendravimą, žodžius, pajuokavimus. Net santykį kalbant – kokiu atstumu būname nuo kito žmogaus. Tai tampa jūsų vaiko vidine realybe. O kaip yra su tėčiu ir mama – juk jie skirtingi, kurio realybę vaikas įvidujins?  Laimė, jis gali pasiremti ir viena, ir kita realybe – o tai jau yra tam tikras pasirinkimų variantų meniu. Jei vaiko aplinkoje yra daugiau artimų žmonių, kurie turi gilų ryšį su vaiku (pavyzdžiui, senelių) – vaikas gali mokytis ir iš jų bei įvidujinti santykius, buvimo būdą, bendravimą ir t. t. Kartais neįtikėtina, kai pas mane atvyksta į konsultaciją žmonės ir sako: mano vaikas darželyje mušasi, ką daryti? Paklausiu, o jūs? Sako: aš kai labai supykstu, mėtau daiktus namie. Štai ir tampa aišku, iš kur tas vaikas mušasi.  Vaikai viską mato. Ir kartais net mes patys savyje nematome tam tikrų dalykų – pavyzdžiui, pakelto tono kalbant – o stebimės, kad mūsų vaikas visada rėkia ar garsiai kalba. Visa tai ateina iš šeimos lauko, kuriame vaikas mokosi ir iš kurio perima daugybę dalykų.  ### Kaip treniruoti emocijų STOP mygtuką? Egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian Kad emocijos neužkiltų ir nenuneštų mūsų į destruktyvius veiksmus, verta išmokti nuspausti emocijų STOP mygtuką, o tą padaryti padės nesudėtingi, bet veiksmingi įrankiai, kuriais dalijasi egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian.  Kalbant apie emocijas, svarbu treniruoti STOP mygtuką – tą, kuris leidžia mums iš automatizmo pereiti į sąmoningą pasirinkimą. Kur šis mygtukas glūdi? Viskas vyksta paprastos grandininės reakcijos principu: stimulas, kuris paveikia; poveikis – tai, kas įvyksta organizme, kai mus paveikia; reakcija – ką tuomet sakome ir darome. Stimulų neišvengsime: jie į mus skrieja tiek iš išorės, per jusles, tiek iš vidaus, iš mūsų minčių, prisiminimų, įtampų. Visi jie paveikia mūsų organizmą, todėl pasikeičia hormoninė pusiausvyra, įvyksta tam tikros reakcijos, ir čia mes nieko negalime padaryti. Jei grįžote namo ir pamatę nešvariais indais nukrautą stalviršį susinervinote – visa tai įvyko automatiškai.  Bet tarp poveikio ir reakcijos kai ką padaryti galima – ir tai priklausys nuo to, kiek sąmoningai eisime ta darymo kryptimi. Nes dažniausiai viskas vyksta automatiškai: stimulas mane paveikė, ir aš bariausi, supykau, reikalavau. Tokių automatinių reakcijų turime labai daug. Pavyzdžiui, kaip reaguojame vairuodami: kažkas „užkišo“, pasikeitė jūsų būsena, hormoninė pusiausvyra – ir jūs automatiškai arba imate šaukti, signalizuoti, bartis „kur mokeisi vairuoti“, arba išsigąstate, sumažinate greitį ir pan. Tačiau būtent šioje vietoje galime kurti pokytį – nes ČIA gyvena mūsų STOP mygtukas: tarp poveikio ir reakcijos. Spaudžiate STOP mygtuką ir leidžiate sau pagalvoti: kokia mano reakcija dabar būtų konstruktyvesnė? Ar kažką apšaukti dėl neplautų indų, o gal pirmiau nurimti ir eiti pasikalbėti? O gal pačiam suplauti indus? O gal inicijuoti kažkokį pokalbį? O gal pajuokauti apie tai? STOP mygtukas mums duoda pasirinkimą, nes kai emocija jau užkyla, pasirinkimo turime labai mažai arba visai nebeturime – pereiname į automatizmą, į tai, kaip esame įpratę reaguoti, ir dažniausiai tai nieko neduoda. Tik sukamės kaip žiurkėnas ratelyje, kartodami „jau šimtą kartų sakiau“, „kiek galima apie tą patį kalbėti“ ir t. t.  Tai gal verta spausti STOP mygtuką ir nurimus pagalvoti – o kas čia būtų konstruktyviau? Nes jei su tuo pačiu plaktuku niekaip nepavyksta įkalti į sieną vinies, tai gal kažkas ne taip: gal reikia ne vinies? O gal ne plaktuko? O gal ne ta siena? Kaip tą daryti? Didysis klausimas: ką daryti ir kaip paspausti tą STOP mygtuką, kad iš automatizmo pereitume į pasirinkimą? Ir čia turime įvairiausių praktinių įrankių, kurie padeda suvaldyti emocinę įtampą. Neabejoju, kad jų žinote ne vieną ir patys – klausimas, kiek jų naudojate.  Prastesnė žinia, kad nėra vieno recepto. Jeigu jis būtų, seniausiai jį visi naudotume, o emocinės įtampos mažinimas būtų praeities tema. Tačiau mes visi labai skirtingi, žmogaus psichika kompleksinė, todėl vieniems tinka vieni dalykai, kitiems kiti. Net tam pačiam žmogui kažkas veikia viename gyvenimo etape, o kitame – jau nebe.  Svarbu atrasi, kas tinka jums, ir tada naudoti – kartoti, kartoti, kartoti, kad tas įrankis iš tiesų pradėtų veikti. Pasidalinsiu keliais skirtingais įrankiais, kad pamąstytumėte, pasimatuotumėte, pagalvotumėte ir pasiimtumėte sau „į kišenę“ kokį vieną ar du, kurie jums atrodo tinkami, bei juos išsibandytumėte.  Pakaks kelių įrankių, nereikia jų gausos – nes tada patys pasimesite. Be to, svarbesnė ne kiekybė, o kokybė – kartoti, naudoti, tikrintis, reflektuoti, kad tas įrankis įsėstų į smegenis kaip įprotis. Emocinis raštingumas Klasikinis ir vienas paprasčiausių įrankių yra emocinis raštingumas. Tai reiškia paprasčiausią gebėjimą įsivardyti, kas su manimi dabar vyksta ir ką dabar jaučiu. Tai yra emocinės kompetencijos pirmas ir pagrindinis laiptelis. Tyrimai rodo, kad vien įvardijus savo emociją, dalis įtampos jau pasišalina, racionaliosios smegenys pradeda veikti, ir mes galime daug lengviau susitvarkyti su situacija.  Įvardykite kuo tiksliau: ar tai pyktis, ar susierzinimas, ar įtūžis, ar nerimas – ką aš dabar jaučiu? Galima įsivardyti tyliai, bet dar geriau, jei garsiai pasakome kažkam kitam.  Kvėpavimas Kūnas ir jo fiziologiniai procesai taip pat gali mums padėti. Vienas paprasčiausių dalykų – kvėpavimas. Čia net nekalbu apie meditacijas ar įmantrias kvėpavimo technikas, bet apie paprasčiausią savireguliaciją. Nes kvėpavimas tiesiogiai susijęs su mūsų nervine sistema: įkvėpę aktyvuojame simpatinę nervų sistemą, atsakingą už veiksmą, darymą, krūvį, o iškvėpę – parasimpatinę, atsakingą už poilsį, pauzę.  Du kvėpavimo paprasti būdai, kuriuos siūlau jums išbandyti: gilinkite iškvėpimą įkvėpdami trumpiau ir iškvėpdami ilgiau; vadinamasis kvadratas – išlyginkite savo kvėpavimą, normalizuodami, subalansuodami savo nervų sistemą: per keturis (arba tris) įkvepiu, tiek pat užlaikau, tada per keturis iškvepiu ir tiek pat užlaikau (4/4/4/4).  Sugrįžimas į jusles Tai dar vienas fiziologinis įrankis, kurį turbūt dauguma puikiai žinote. Labai stiprių patyrimų metu vienas dalykų, kuris mus pargrąžina, yra juslės. Nes būdami emocijoje, esame chaose, ir per emocijos filtrą viską matome sutirštintomis spalvomis. Emocija praneša mūsų smegenims apie pavojų, ir jau tikrai gali atrodyti, kad artėja pasaulio pabaiga, o sugrįžę į jusles, kartu sugrįžtame ir į realybę. Tuo tikslu pirmiausia galime pažvelgti per langą, ką matome – į medžius, ar vėjas, pučia, koks oras.  Paklausyti, ką girdime: ar supa tyla, ar girdimi kažkokie garsai. Galime paimti kažką pačiupinėti į rankas – ne atsitiktinai yra sukurti įvairūs streso kamuoliukai ir pan., kurie pargrąžina jusles, bet tam tiks bet koks daiktas.  Galime gurkštelėti šalto vandens – jausti, kaip jis teka žemyn. Kartais to užtenka, kad emocija nekiltų kaip banga, bet nuslūgtų.  Mentaliniai įrankiai Tai, ką darau savo mintyse, kad sustabdyčiau kylančią įtampą. Pavyzdžiui, galite užduoti sau klausimus. Vienas efektyviausių: ar mano gyvybei dabar gresia pavojus? Grįžtame vėl prie emocijų esmės – jos įjungia seniausią smegenų dalį, kuri nori kovoti/bėgti/sustingti. Tad kartais vien tokio klausimo uždavimas padeda neinterpretuoti situacijos kaip pavojaus.  Dar vienas būdas – įsivaizduoti. Pavyzdžiui, kaip aš tvirtai stoviu ant kojų, kaip mano pėdos remiasi į žemę. Arba galiu įsivaizduoti, kad visos mintys, kurios dabar supa, yra kaip tamsus debesis, kuris sklaidosi, atsiranda giedro dangaus properša.  Trečias būdas: disasocijuotis. Nes emocija mus apgaubia kaip burbulas, kurio viduje esame ir viską matome per to burbulo prizmę, tarsi per filtrą.  Pavyzdžiui, galite pagalvoti: jeigu ši situacija vyktų mano draugei – ką aš jai pasakyčiau? Arba koks nors autoritetas – žmogus, kuriuo žaviuosi, kuriuo tikiu, kuris man vertybiškai svarbus – tiek gyvas, realus, tiek tas, kurio niekada nebuvome sutikę? Šis įrankis padeda išeiti iš savo burbulo ir pažvelgti iš kito kampo, plačiau. Vienas svarbiausių įrankių – pauzė. Jeigu jaučiate, kad esate ypač didelėje įtampoje, visada geras sprendimas yra dėti tašką, padaryti pauzę ir sugrįžti prie pokalbio ar situacijos vėliau – nesvarbu, ar po 5 minučių, ar kitą dieną, ar po trijų dienų. Bet likti tame pokalbyje, kai emocijos – mano arba partnerio – užkilo labai aukštai, yra destruktyvu. Nes tuo metu racionalios smegenys nebeveikia – tai ką mes galime išsiaiškinti, susitarti, jei neveikia sprendimų priėmimas ir viską darome iš emocijos, nuoskaudos, pykčio? Kai jaučiu, kad emocijos ima viršų – spaudžiu STOP. Einame pasivaikščioti atskirai, susitiksime po valandos – ar pabūname skirtinguose kambariuose. Nereikia išlikti destruktyvioje atmosferoje, kuri neduos jokios naudos ir jokio sprendimo.  O pagrindinis klausimas, kuri būtina sau užduoti, paspaudus STOP mygtuką – ar aš dabar kuriu, ar griaunu? Nes sugriauti galime greitai – per sekundę sugriaunami dalykai, kuriuos statėme mėnesiais ir metais, o atkurti užtruks daug ilgiau.  Tad ar verta? Geriau išsirinkite sau tinkamus įrankius, dėkitės į kišenę ir nuolatos juos prisiminkite, naudokite ir praktikuokite, nes kitaip jie paprasčiausiai neveiks.  ### 5 perdegimo etapai ir kaip juos atpažinti Ugnė Juodytė, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė Tam, kad geriau suprastumėte perdegimą bei jo veikimo mechanizmus, kognityvinės elgesio terapijos specialistė Ugnė Juodytė aptaria penkis pervargimo etapus, jų požymius ir galimas pasekmes laiku nesustojant ir einant vis tolyn perdegimo keliu. Perdegimas – kai net turėję galimybę pailsėti, pavyzdžiui, per savaitgalį, jam pasibaigus, vis tiek jaučiate, kad energijos nėra. Ir tai kartojasi mėnesis iš mėnesio, gal net pusmetį ar metus. Tėvystėje tokie gali būti ir dveji, treji metai. Šie pojūčiai jau gali signalizuoti apie perdegimą, kuris turi keletą etapų. Juos aptarsiu ir papasakosiu, kas slepiasi po kiekvienu iš jų giliau. Pirmasis etapas Pirmasis perdegimo etapas, pagal tyrėjus Veningą ir Spradley, vadinamas „medaus mėnesiu“. Jeigu šiame etape sau padėsime, į kitus neperžengsime. Šiuo metu turite daug energijos ir noro veikti, daryti, esate kupini entuziazmo, iššūkiai šeimoje negąsdina, net jei kažkas nesiseka ar kyla konfliktai, jūs turite vidinių jėgų ir tikėjimo, kad viską galima išspręsti.  Ieškote resursų, pagalbos, jaučiate, kad kiekvieną rytą norite keltis, padėti savo vaikams, vyrui / žmonai, dalintis savo resursais.  Tad pirmasis etapas kupinas energijos, gerų emocijų. Žmonės pajaučia, kad gali versti kalnus. Ir pradeda tai daryti: įsijungia perfekcionizmas. Pavyzdžiui, tėvystėje tai išvirsta į keliolika būrelių sau ir savo vaikams, norisi ir verslą kurti, ir šeimą kurstyti, ir viską vienu metu nuveikti. Nebelieka laiko miegui, hobiams, laisvalaikiui. Pradedame pamesti save.  Iš pradžių tai nieko nekeičia, gyvenimas tiesiog teka. Antrasis etapas Bet netrukus papuolame į antrąjį etapą: vadinamą streso pliūpsniu. Jame kyla nerimas. Gal nebeišlaikote fokuso, o gal prabundate naktimis. Tokiu būdu pradedate eiti perdegimo keliu. Dar vienas šio etapo ženklas – nuovargis: kai net atsikėlę ryte, jaučiatės nepailsėję. Tai ypač gerai jaučia mažus vaikus auginantys tėvai: daug nemigo naktų, darbų, rutinos. Tuomet nebepavyksta visiškai išeiti į poilsio režimą – mes nuolat jaučiamės pavargę; ne tik po pirmų metų, bet ir antrus, trečius ar ilgiau.  Dar vienas šio etapo momentas – dirglumas. Pakanka partneriui pridėti švelniai ranką – o jūs įjungiate kovos režimą. Kūnas signalizuoja, kad esate nuolatinėje įtampoje.  Tai keli ženklai, kurie būtų tarsi raudonas šauktukas, kviečiantis atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta. Trečiasis etapas  Jis vadinamas lėtiniu stresu. Pirmas požymis – apatija. Šeimoje jis pasireiškia, kai matydami, kad žmonai / vyrui nėra gerai, pradedate mąstyti „koks skirtumas“. Įsijungia ir kitas balsas „bet man turi rūpėti“, „aš turiu pasiklausti, kažką daryti“. Bet jį nutraukia dar stipresnis balsas: „Koks skirtumas, susitvarkys pats/pati“!  Arba su vaiku: santykis yra, bet nebėra energijos investuoti į tą santykį savęs. Gali kilti ciniškumas, pyktis.  Šiame etape dažnai mamos, tėčiai sako, kad iki tol nešaukę, dabar pradeda agresyviai kelti balsą ant savo vaiko. Ir žmonės dažnai to išsigąsta – bet tai yra dar vienas ženklas, kad einame perdegimo kelionėje tolyn. Šie trys etapai – medaus mėnuo, streso pliūpsnis ir lėtinis stresas – yra tie, kurių metu jūs dar galite sau padėti. Jei nieko nedarote, einame tolyn – ir čia jau prireikia pagalbos iš išorės: psichiatro, šeimos gydytojo, psichoterapeuto, psichologo.  Ketvirtasis etapas  Tai jau pats perdegimas: kai nebenorime nei bendrauti su šeima, nei su draugais, vidinis noras tėra susisukti į kažką šilto ir nieko nedaryti. Šio etapo metu atsiranda visiškas savo poreikių nepaisymas bei koncentracija į problemas – nuo globalaus masto (valdžios, santvarkos ir „visi kalti“) iki šeimos (mano vyras / žmona manęs negirdi, mano vaikais patys blogiausi) – žmogus mato jau tik juodus atspalvius. Penktasis etapas Jei ketvirtojo etapo stadijoje niekas nepadeda, pereinama į penktąjį etapą, kai net pakelti vandens stiklinę ir atsigerti tampa per sunku. Tai lėtinis psichinis, fizinis nuovargis ir labai dažnai šalia jo eina depresija.  Iš ketvirtojo ir penktojo etapų išeinama ne per pusmetį ir ne per metus – kartais prireikia trejų, ketverių ir daugiau metų. Labai linkiu į juos neiti ir kuo greičiau grįžti į savo pirmąjį, antrąjį, trečiąjį etapus. O jeigu jau įsmukote į pervargimą, labai kviečiu atidžiai pasiklausyti, apie ką kalbėsime kitose temose, ir pasikviesti kvalifikuotos pagalbos, kuri jums galėtų padėti iš šios būsenos išeiti.  ### Patarimai įtampai ir nerimui mažinti: nuo miego kokybės iki judesio terapijos Ugnė Juodytė, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė Tam, kad apsisaugotumėte nuo perdegimo, pirmiausia turite kokybiškai pailsėti – greitai užmigti ir gerai išsimiegoti. Apie tai, kokiais paprastais pratimais galite pagerinti savo miego kokybę, kaip greičiau ir lengviau užmigti, ar verta miegoti pietų bei kaip nerimą įveikti sąmoningu judėjimu, konkrečiais patarimais dalijasi kognityvinės elgesio terapijos specialistė Ugnė Juodytė. Pirmiausia kalbėdama apie pervargimo prevenciją, noriu pasidalinti konkrečiais patarimais, ką daryti, kad jūsų ir jūsų šeimos miegas būtų kokybiškas. Pirmasis dalykas, nuo kurio rekomenduoju pradėti – reguliarumas. Jei vaikai kiek paaugę, tą reguliarumą išlaikyti yra lengviau. Tai reiškia, kad miegoti einame ir keliamės tuo pačiu metu. Skamba paprastai – tereikia įgyvendinti. Antrasis: judesys. Atlikta daug tyrumų, kurie patvirtina, kad jei dvi valandas iki miego pajudėsime, tai padės ir greičiau užmigti, ir miego kokybė bus geresnė. Koks tai gali būti judesys? Tai, kas jums patinka: lėtas prasiėjimas, mankšta, joga. Trečias: prieš miegą venkite mėlynos šviesos, kurią skleidžia išmanieji prietaisai, televizoriai, kompiuteriai. 2-3 valandos iki miego jos neturėtų būti. Daug įtakos turi ir tai, ką žiūrite: jei vakare nusprendžiate pažiūrėti įtemptą veiksmo filmą, tai tikrai nebus į naudą jūsų miegui.  Kodėl?  Padarykime eksperimentą – kad tai būtų ne tik teorija, bet ir iš karto patyrinėtume praktiškai. Ištieskite ranką prieš save ir įsivaizduokite, kad laikote citrina. Mintyse ją padalinkite į dvi dalis – matykite geltoną, prinokusį, sodų vaisių ir leiskite sau įsivaizduoti, kaip jis kvepia. Dar įsivaizduokite, kad lašelis citrinos sulčių patenka ant jūsų liežuvio galiuko ir pamėginkite pajausti, kas vyksta su jūsų kūnu. Paaktyvėja saulėtekis, kažkam atsiranda rūgštumo jausmas, netgi skrandis, žarnynas pradeda reaguoti. Bet juk jokios citrinos nėra – tai tik mūsų vaizduotė, į kurią kūnas iš karto sureagavo. Tas pats vyksta ir su televizija. Arba knygomis. Jei skaitome ar žiūrime kažką įtempto siužeto – mūsų organizme gali pasigaminti kortizolio, adrenalino, medžiagų, kurios žadina, budina – ir paskui neleidžia kokybiškai ir greitai užmigti bei pailsėti. Todėl stenkitės to nedaryti 2-3 valandas iki miego laiko. Kontrastas. Atlikta daug eksperimentų, rodančių, kad miegoti geriausia 18-19 laipsnių temperatūros kambaryje. Mūsų biologija lemia, kad migdantis kūno temperatūra krenta – taigi, tiesiog atvėsindami kambarį, galime sau padėti fiziškai. Puikiai suveikia ir kontrastas: kai vakare nueiname į šiltą vonią ar po karštu dušu, o tada sugrįžtame į labai gerai išvėdintą kambarį. Prisiminkite lovos paskirtį. Ji turėtų būti skirta tik miegui ir intymiems santykiams. Visa kita turėtų būti daroma kitur. Pandemijos periodu daug kas savo darbus persinešdavo į lovos erdvę – bet tai kenkė miego kokybei.   Geram miegui reikia tamsos ir tylos. Galite pasidaryti puikų eksperimentą: įsijunkite diktofoną nakčiai ir greituoju būdu paklausykite, kas vyksta. Pati tai išbandžiusi įsitikinau, kad nakties metu vyksta daug dalykų, kurių sąmoningai negirdime: kažkas kalba, kažkas knarkia, atsklinda garsai iš gatvės. Ir visa tai tam tikrose miego fazėse mus sutrikdo, neleidžia kokybiškai išsimiegoti. Kai kuriuos šių garsų galime eliminuoti ir sau padėti. Pietų miegas Kol vaikai yra mažamečiai, vienareikšmiškai esu už pietų miegą. Vaikams paaugus, pietų miegas nekenkia, jei yra iki pusės valandos – tuomet jis padeda „restartuotis“. Bet ilgesnio miego metu įžengiame į ilgojo miego fazę ir tikriausiai esate patyrę, kad atsikėlę po 45 minučių, jaučiamės „kaip bulvių maišu trenkti“. Tai reiškia, kad turime trumpinti miego laiką – tuomet nespėsime pasinerti į giliojo miego fazę ir atsikelsime daug žvalesni.  Iš patirties sakau, kad pietų miegui puikiai užtenka ir 5-15 minučių. Nerimo kėdė Jeigu jaučiate nerimą, kuris neleidžia užmigti, išbandykite „nerimo kėdės“ pratimą. Galite vakare, prieš miegą, pasistatyti priešais save kėdę ir išsakyti „jai“ visa tai, dėl ko nerimaujate. Galbūt rytoj laukia rimtas susitikimas, gal vaikas pradeda naują veiklą, gal jaučiate, kad reikės daug kur važiuoti ir nespėsite – viską ir susakykite. O pabaigoje ištarkite labai svarbią frazę: viską susakiau, prie to grįšiu rytoj. Ir palikite tas nerimo mintis. Arba galite surašyti visa tai, dėl ko nerimaujate, ant lapo, įdėti į kokį stalčių ir pasakyti tą patį sakinį: viską surašiau, prie to grįšiu rytoj.  Treniruotės ir judėjimas Miego kokybę gerina autogeninės ir mindfulness treniruotės. Autogeninė treniruotė – tai viso kūno atpalaidavimas. Jis vyksta segmentais: pavyzdžiui, įteigiame sau „dabar mano rankos yra sunkios ir šiltos“ – daug kartų pakartodami šį sakinį.  Mindfulness pratimas: kūno skenavimas, kurio metu eidami nuo kojų apačios iki viršugalvio su kiekviena dalimi pabūname. Mano klientai kartais sako: „pradėjau tyrinėti pilvo sritį, o toliau nebepamenu“ – tai reiškia, kad žmogus tiesiog užmigo. Ir nors tai nėra šio pratimo tikslas, bet jis gali duoti ir tokį efektą.  Dar vienas pratimas – kvėpavimo: jeigu jaučiate nerimą, įtampą, jis padės atsipalaiduoti. Tai populiarus daktaro Veilo pratimas, apie kurį atlikta daug mokslinių tyrimų, vienareikšmiškai patvirtinusių, kad jis iš tiesų veikia. Tad netikėti nėra pagrindo – reikia tik imti ir pabandyti.  Per nosį įkvepiame skaičiuodami iki 4, tada sulaikome kvėpavimą, skaičiuodami iki 7, per burną iškvepiame, skaičiuodami iki 8.  Ir taip pakartojame 2-3 kartus. Dar vieną pratimą galite naudoti naktį: tarkime, jei vaikas sukrutėjo, jūs prabudote, bet galėtumėte dar užmigti, tik reikia kažkokio būdo, kaip sau padėti tai padaryti.  Tokiu atveju: įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą, papildomai dar įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą, labai lėtai iškvėpkite. Paprastai kartodami šį pratimą antrą kartą, jo jau nebeprisimenate – tai reiškia, kad panyrate į miegą. Pamėginkite, galbūt padės ir jums. Tam, kad pagerintumėte miego kokybę, galite įsivaizduoti ir miegančius, žiovaujančius, gulinčius, sapnuojančius žmones.  Gali padėti 20 minučių taisyklė: pabudote vidury nakties, nebegalite užmigti, ką darote? Keliatės. Nesivartote, nesikankinate, bet keliatės. Gal tvarkote kambarius, gal skaitote knygas – raskite kažką, kas labai nuobodu, ir tokiu būdu padėsite sau užmigti.  Sąmoningas judesys Sąmoningas, dėmesingas judesys taip pat prisideda prie perdegimo rizikos mažinimo.  Atlikus eksperimentą su mokytojais, paaiškėjo, kad apjungus jogos pratimus su sąmoningumu ir dėmesingumu, mūsų smegenys ir kūnas gali labai greitai „restartuotis“ – ir net tokio judesio mums gali pakakti mažinant nerimą bei perdegimo riziką. Eksperimento metu buvo paprašyta žmonių, dirbančių su vaikais, tam tikrą laiko tarpą tiesiog eiti į jogos ir dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimus. Vos po mėnesio buvo pastebėti kardinalūs pokyčiai: tie žmonės mokėsi įvairių tempimo pratimų, savo kūno pažinimo ir kartu mokėsi buvimo čia ir dabar, dėmesio sutelkimo į dabartį. Kaip jūs galite patys tai išbandyti? Pavyzdžiui, jei mėgstate bėgioti, užuot per ausines klausęsi muzikos ar knygų, verčiau pamėginkite, perdegimo prevencijos vardan, bėgioti kitaip: bėkite ir užuoskite tai, kas jus supa. Klausykitės, girdėkite, kokie garsai aplink. Bandykite tyrinėti skonį. Nustebsite, kaip jis gali kisti, priklausomai nuo to, kokį kvapą užuodžiate. Tyrinėkite lytėjimą. Galbūt jaučiate, kaip kūnas liečiasi su apranga, pėda amortizuoja nuo žemės – visus kūno patyrimus sąmoningai įsidėmėkite. Kokį pratimą bedarytumėte, galite tą daryti išbūdami sąmoningai per visus savo jutimus.  Norėdami išbandyti įvairias meditacijas, judesio praktikas ir jas apjungti su dėmesingu įsisąmoninimu bei kitomis praktikomis, galite pasinaudoti įvairiomis programėlėmis arba atsisiųsti šių mokymų treniruočių įrašus.  ### 4 būdai pakeisti savo savijautą Rita Kievišienė, gydytoja, sveikatos psichologė Gyvenimas kupinas ne vien laimės, malonumų, bet ir sunkių, nemalonių pojūčių, kuriuos palengvinti galite pasinaudodami keturiais savijautos keitimo būdais. Apie tai, kaip valdydami mintis, emocijas ir pojūčius galite valdyti ir savo savijautą, dalijasi gydytoja, sveikatos psichologė Rita Kievišienė. Ar kada nors norėjote pakeisti savo savijautą? Greičiausiai – taip. Nes nėra paprasta visada išlikti tik laimingam ir džiugiam – gyvenimas kupinas visko, tenka būti ir nuliūdusiems, ir nusivylusiems, ir po konfliktų išsekusiems.   Pagal kognityvinę elgesio terapiją, savijautą galime pakeisti, pakeitę vieną iš keturių momentų.  Savijautą lemia: mūsų mintys,  mūsų emocijos,  kūno pojūčiai  impulsas veikti, arba elgesys.  Taigi, pakeisti savijautą mes galime pakeitę bent vieną iš šių keturių dalykų.  Mintys Įsivaizduokite: jeigu jūsų mintys yra labiau neigiamos, keliančios nemalonių jausmų. Neprivalote jose būti – galite savo juodoms mintims pasakyti STOP.  Nes jūsų mintys – tarsi augalas: jeigu jį auginsite, laistysite, puoselėsite – jis užaugs vešlus ir didelis.  Dar daugiau: jeigu puoselėsite ttam tikras mintis, kiek įmanoma galvosite apie tą patį, tai nebūtinai reikš, kad taip ir yra iš tiesų – nes mūsų mintys yra tik mintys, bet ne faktai.  Prisiminti, kad tai tik mano mintys, nebūtinai atspindinčios tikrovę, verta ir tam, kad nenuklystumėte į vadinamąjį „ruminavimą“: jei daugiau kaip 2 minutes galvojate apie tą patį neefektyviai arba su savikritišku požiūriu į save, tai vadinama „ruminavimu“. Toks per ilgas, niekur nevedantis galvojimas kelia įtampą mūsų smegenims ir reiškia, kad jūsų kūnas patiria daugiau įtampos nei norėtumėte. O įtampa, arba stresas, reiškia, kad greičiausiai bus įsitempę sprando ar nugaros raumenys, tankiau plaks širdis, nusilps kojos ar dvejinsis akyse. Gyvendami šeimoje mes vienas su kitu daug bendraujame, reaguojame, duodame patarimus, o dažnai reaguojame ir automatiškai – tai reiškia, kad būna automatinių minčių, apie kurias daug galvojame, jų net sąmoningai nepastebėdami. Dar daugiau: kai turite daug automatinių minčių, prie kurių prisideda vengimas, tokiu būdu užsukate depresijos atsiradimo mechanizmą.  Todėl dažniau pastebėkite savo mintis ir galvojimą – ypač kai tą darote neefektyviai.  Emocijos Jei norite pagerinti savo savijautą, taip pat pamėginkite patyrinėti savo emocijas. O tuomet jas įvardykite.  Galbūt dar nepažįstate savo emocijų, gal teks kažkur interneto platybėse paieškoti, kokios jos yra. Bet jei mokėsite sau pasakyti: taip, aš esu sumišęs, taip, man liūdna – tai reikš, kad jūs priimate tai, kas su jumis vyksta. Ir dar daugiau: netrukus pradėsite galvoti, o ką galėčiau daryti kitaip? Stebėkite ne tik savo,  bet ir kito žmogaus jausmus – ir juos įvardykite. Jeigu pastebite, kad jūsų vaikas šaukia, pyksta, suspaudęs kumščius ar suraukęs kaktą – užuot tai neigę, raginę nustoti pykti, galite sakyti: matau, esi supykęs. Ir jūsų vaikas pasijus labiau suprastas. Kūno pojūčiai ir elgesio keitimas Dar vienas savijautos keitimo būdų – pakeisti kūno pojūčius.  Pamėginkite pasirąžyti, išeiti, bėgti. Galbūt, kai supykstate, jums reikia trenkti durimis, o gal jas praverti ir apibėgti aplink namą – taip išliejant savo pykčio energiją.  Čia jau kalbame ir apie elgesio keitimą – kuris taip pat padeda keisti savijautą. Jeigu jūs pradedate šaukti konflikto metu – gal vertėtų tuo metu išeiti ir pabūti vienam, o grįžus pasakyti „buvau supykęs“. Arba atvirkščiai. Mėginkite įvairius elgesio eksperimentus, negalvodami, kas iš to bus – tiesiog pamėginkite, patyrinėkite, šią naują patirtį, ir pastebėsite, kad jūsų savijauta keičiasi. Linkiu, kiek įmanoma, geros savijautos, daugiau sąmoningumo jūsų gyvenime ir pokyčių, jeigu jų reikia. ### Dėmesingas įsisąmoninimas: nuo naudos iki pratimų Rita Kievišienė, gydytoja, sveikatos psichologė Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos gali padėti ne tik jums, bet ir jūsų šeimos gerovei. Sertifikuota dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįsto streso valdymo mokytoja, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė Rita Kievišienė pristato pačią sąvoką, paaiškina jos įvairiapuses naudas ir dalijasi pratimu, leisiančiu jums praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą kiekvieną dieną. Dažniausiai mes visi būname ne dabartyje: tai lemia sparčiai besikeičiantis gyvenimas, daugybė iššūkių tiek šeimoje, tiek versle, darbuose, priverčiančių nuolat mintims suktis apie ateitį. O apie ją galvodami, dažnai nerimaujame.  Dar blogiau, jei mėgstate kurti katastrofinius scenarijus: susipykę su sutuoktiniu pradedate galvoti apie skyrybas, turto dalijimąsi ir pan. Tokios mintys jus neša tolyn ir tolyn, toli gražu neatspindėdamos tiesos. Tad nerimavimas, buvimas ateityje mums nepadeda.  Ne ką geriau išvien galvojant apie praeitį – nes jos būta visokios, tad dažniausiai sugrįždami mintimis į praeitį, jaučiame liūdesį dėl visko, ko kažkada netekome.  Tai kaip gyventi?  Dėmesingas įsisąmoninimas, arba mindfulness, buvo sukurtas JAV Streso institute ir mus moko gyventi dabartyje bei remtis visais pojūčiais: tai reiškia – labiau pastebėti savo mintis, savo emocijas, kūno pojūčius, elgesį. Jeigu gyvenate šeimoje, kur būti pakankamai gera ir komfortiška, jums pasisekė. Tačiau jeigu jūsų šeimoje yra nesutarimų, įtampų, nuolatinio streso, tai mūsų smegenys situaciją pradeda suvokti savaip ir reaguoja trejopai: norisi arba pulti, arba sustingti, arba pabėgti.  Tai natūralios senovinės reakcijos: kai prieš tūkstančius metų medžiotojas norėdavo užmušti žvėrį, jam per kelias milisekundes tekdavo priimti sprendimą, ką daryti, kad išgyventų – tokios mūsų smegenys likusios ir šiandien. Tad patyrus įtampą ar stresą, mūsų kūnas akimirksniu sureaguoja: įsitempia nugaros raumenys, organizmas pasirengia bėgti nuo pavojaus. Gali sustoti skrandis, prakaituoti rankos ar visas kūnas, pradėti sparčiau plakti širdis, mirgėti ar dvejintis akyse – taip mūsų nervų sistema reaguoja menamo pavojaus akivaizdoje.  Net kai pavojus praeina ir nurimstame, mūsų kūnas pajaučia gerokai daugiau nei spėjame pastebėti. Todėl į pagalbą ateina dėmesingumas – gebėjimas pastebėti, kas su manimi darosi dabar. Ir galbūt stabtelėti. Pagalvoti, ką darysiu – ir ko nedarysiu.  Kokios naudos iš dėmesingo įsisąmoninimo? Pirmoji ir pati didžiausia – sugebėjimas išbūti dabartyje: taip, aš dabar galbūt nerimauju, jaučiuosi ne taip, kaip norėčiau, bet žinau, kad tai praeis.  Ypač tai svarbu, jei turite nerimo sutrikimą ir įvykstą kažkas naujo – galbūt atėjote į darbo pokalbį, o gal prisistatyti būsimiems uošviams, ar atsidūrėte bet kurioje kitoje stresinėje situacijoje. Tuo metu svarbu suprasti ir sau pripažinti: taip, aš dabar nerimauju. Nes tokiose situacijose žmonėms, turintiems nerimo sutrikimų, labai sustiprėja visi kūno pojūčiai. Tą žinant, galima tiesiog išbūti akimirkoje – o to mus moko ir išbuvimą palengvina dėmesingas įsisąmoninimas.  Atliekant dėmesingo įsisąmoninimo pratimus, mes šiek tiek nurimstame, bet tai nėra jų pagrindinė paskirtis.  Pagrindinė paskirtis – priimti ir išbūti su sunkiomis emocijomis. Išvardinsiu, kokios yra dėmesingo įsisąmoninimo naudos: sugebėti išbūti dabartyje; saugiai išgyventi nemalonias mintis, jausmus bei kūno pojūčius; padeda suprasti, ko vengiame ar ko norime išvengti – pavyzdžiui, norėdami išvengti nemalonių kūno pojūčių, bėgame nuo tam tikrų situacijų, užuot ieškoję sprendimo; padeda stipriau susijungti su savimi pačiu ir su aplinkiniais bei pasauliu; padidina savęs supratimo galimybes; įgauname daugiau atsparumo reaguoti į nemalonias patirtis, tampame mažiau pažeidžiami; įgauname daugiau emocinės pusiausvyros, patiriame ramybę ir stabilumą; išplečiame savęs priėmimą, atjautą,  pageriname santykius su svarbiais žmonėmis; efektyviau naudojame savo protinius, emocinius, fizinius organizmo resursus – nes kai smegenys yra „įsitempusios“ strese, jos perkraunamos informacija, pereina į išgyvenimo režimą ir mato tik vienintelį sprendimo būdą, nors iš tiesų sprendimų gali būti daug; suvokiame skirtumą tarp savęs ir savo minčių; formuojame stipresnį tiesioginį kontaktą su pasauliu, o ne tarpininkaujant mintims; išmokstame suprasti, kad viskas keičiasi – taip pat ir mintys, emocijos, kūno pojūčiai. Svarbi žinutė, kurią noriu jums perduoti:  mūsų mintys yra tik mintys, bet ne faktai.  Tai, ką jūs įsivaizduojate mintyse, galbūt kartais darydami ir mąstymo klaidas, nebūtinai yra tiesa. Tad dėmesingo įsisąmoninimo veiklomis ne tik galima įveikti stresą, lavinti kūrybingumą, gerinti santykius, bet ir patirti daug kitų naudų.  Dėmesingo įsisąmoninimo pratimas Įsitaisykite patogiai.  Atsiremkite, išsitieskite, nesusmukite, nekryžiuokite kojų – tegul jos bus tiesiai padėtos ant žemės.  Ir minutėlei užsimerkite – kad jaustumėtės saugūs, arba nukreipkite žvilgsnį žemyn.  Pamėginkite trumpam sutelkti dėmesį į savo kūną, kaip visumą.  Galbūt jaučiate kažkur įtampą – sprande, kakle, o gal visoje nugaroje.  Pasitikrinkite, kokį jaučiate impulsą – ar pasitaisyti, ar išbūti. Jei galite, dabar nukreipkite dėmesį į kvėpavimą.  Galite pasirinkti vietą, kur stebėsite savo kvėpavimą – galbūt nosies šnervės, viena ar abi, galbūt gerklė, krūtinė ar pilvas.  Mes šiuo metu nieko nesiekiame – tiesiog mėginame ugdyti savo dėmesingumą, stebėdami savo kvėpavimą pasirinktoje vietoje.  Ir galbūt jums pavyks pastebėti keturias kvėpavimo ciklo dalis:  kaip įkvepiate,  trumpa pauzė, iškvepiate, trumpa pauzė. Kvėpuokite taisyklingai, savo ritmu. Greičiausiai pastebėsite, kad atsirado mintys, kad dėmesys nuklydo į jas. Taip yra, tai normalu. Padėkokite, kad tai pastebėjote, ir vėl švelniai grąžinkite dėmesį į kvėpavimo stebėjimą – tą vietą, kur stebite savo kvėpavimą.  Ir taip, nieko nesiekdami, mes tiesiog stebime savo kvėpavimą, jo ciklo dalis. Tyrinėkite kvėpavimo ciklą – jei mintys ateina, nesmerkite savęs, nepykite. Tiesiog pasakykite sau, kad pastebėjau nuklydusį dėmesį į mintis. Ir vėl švelniai grąžinkite dėmesį į pasirinktą kvėpavimo stebėjimo vietą.  Pastebėsite, kad vėl pereinate į galvojimą, į ateitį, kurioje daug nerimo minčių; arba į praeitį. Pamėginkite stabtelėti dabartyje ir suprasti, kad kvėpavimo stebėjimas yra tarsi inkaras, leidžiantis išbūti dabartyje.  Dar kartą pamėginkite stebėti savo kvėpavimą. Kad ir kiek dėmesys bėgiotų nuo kvėpavimo stebėjimo prie minčių, švelniai jį grąžinkite į kvėpavimą, į pasirinktą vietą. Atlikdami šį pratimą, būkite kiek įmanoma geranoriški sau. Jam einant į pabaigą, galite padėkoti, kad skyrėte tam dėmesio, kad rūpinatės savimi. Tada sutelkite dėmesį trumpai į kūną, kaip į visumą.  Ir, kai būsite pasirengę, atsimerkite. Veikimo mechanizmas Kodėl šie pratimai, mokantys sutelkti dėmesį į kvėpavimą ar žiūrėjimą, gamtos vaizdų stebėjimą, mums padeda? Pasirodo, kai mes nerimaujame, mūsų smegenyse labai aktyvuojasi migdolinis kūnas, atsakingas už emocijas, todėl patiriame nerimą dažniau, nei to norime. O dėmesio sutelkimas – kad ir į kvėpavimą – aktyvuoja kaktines smegenų skiltis, todėl didėja kūrybiškumas ir patiriame visas kitas jau suminėtas naudas.  Labai kviečiu kiekvieną iš jūsų, kiek įmanoma, būti dabartyje ir elgtis, mokytis jausti, kontroliuoti savo mintis, pažinti savo kūno pojūčius – kad sukurtumėte geresnį rytojų. Stabtelėkite, pagalvokite apie meilę, pasirūpinimą savimi ir kitais – ir gyvenkite. ### Kaip susiję perdegimas ir miegas? Ugnė Juodytė, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė Perdegimas yra neatsiejamai susijęs su miegu: tai, kiek laiko miegate ir kokia to miego kokybė, gali tapti vienu stipriausių faktorių, atvedančių jus į perdegimą. Terapeutė Ugnė Juodytė paaiškina, kokie mechanizmai veikia smegenyse ir kodėl miego kokybė yra tokia svarbi Atlikti tyrimai rodo, kad jei miegame mažiau nei 6 valandas per parą, didelė tikimybė, kad tai gali baigtis perdegimu. O jeigu esame perdegę, tikėtina, kad miegosime daug mažiau arba miego kokybė bus prastesnė. Dar 1964 metais buvo atliktas eksperimentas su jaunuoliu Randy Gardner, kuris nemiegojo 264 valandas. (Tėvai, kurie turi mažamečių vaikų, gali juokauti nemiegantys dar daugiau valandų – nors tai ir nebus tiesa). Ką jis darė? Išbuvo nepertraukiamo būdravimo būklėje. Iš pradžių pastebėti dėmesio, koncentracijos sutrikimai, pasirodė vaizdiniai, haliucinacijos, pradėjo reaguoti kūnas. Bet didžiausias iššūkis nutiko po šio eksperimento, kurį prižiūrėjo gydytojai ir įvairūs mokslininkai: jaunuoliui išsivystė ilgai kankinusi lėtinė nemiga.  Panašiai nutinka ir su mažamečių tėvais: dėl nuolatinio neišsimiegojimo sutrinka atmintis, dėmesys, susitelkimas, suprastėja mokymosi galimybės. Labai noriu palaikyti ir paguosti visas mamas ir tėčius: šis tarpsnis praeina. O kalbant apie perdegimą, labai svarbu padėti vienas kitam ar paprašyti aplinkinių pagalbos – kad šie leistų kuo daugiau pamiegoti.  Mūsų miegas formuojasi, kai ateina jo poreikis. Jį veikia cirkadiniai signalai. Mes dažniausiai gyvename 24 valandų ritmu ir mūsų miego kokybei didelę įtaką turi melatoninas. Piktnaudžiauti juo nereikia, bet jei kankina nemiga, svarbu išsitirti, ar nėra sutrikusi melatonino gamyba.  Žinau, kad tėčiai ir mamos vaikams sumigus dar nori „laiko sau“ ir eina žiūrėti vakare filmo ar tvarkyti namus. Bet! Išgirskite, ką noriu jums pasakyti: nerekomenduoju to daryti. Kai ilsisi vaikai – privalote pailsėti ir jūs. Kas vyksta mums miegant? Kai miegame, vyksta svarbūs dalykai, kuriuos pamėginsiu išvardinti. Atlaisvinama atminties talpykla – todėl gerai išsimiegodami, ryte galite įsisavinti daug daugiau informacijos. Per dieną gauta informacija perkeliama iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį. Buvo atliktas įdomus eksperimentas su pianistais: dieną ir vakare vis klydę ir negebėję kūrinio sugroti tinkamai, ryte atsikėlę jie jau pagrodavo be klaidų. Priežastis: miego metu mūsų smegenys visą informaciją sudėlioja į lentynėles, taip, kaip reikia. Tad jei norite darbe atsikėlę būti žvalūs ir efektyvūs, privalote kokybiškai miegoti.  Kokybiškai miegant, sutrumpėja reakcijos laikas – kuris svarbus ir auginant vaikus, ir darbuose. Buvo atliktas tyrimas su vairuotojais: įrodyta, kad jei miegame mažiau nei 4 valandas, tikimybė sukelti avariją ar joje atsidurti padidėja 11 proc. JAV buvo darytas eksperimentas, parodęs, kad ne alkoholis, o nemiga ir nekokybiškas miegas lemia didelį avarijų skaičių. Tad jei norite būti saugūs jūs ir jūsų vaikai, miegokite – ir tą darykite kokybiškai bei pakankamai.  Miego metu apdorojamos emocijos ir jausmai. Pavyzdžiui, jei vaikas serga ir 4-5 paros nemiegotos – jūs būsite parengtyje kautis, nes emocinė pusiausvyra nespėja susireguliuoti. Be to, kraujyje knibždės streso hormonų, kurie sureguliuojami tik miego metu.  Jeigu miegosite kokybiškai, tikėtina, kad su savo vaikais ir šeima gyvensite ilgiau ir sveikiau. Neseniai atrasta, kad miego metu smegenyse padaugėja vietos – o smegenų skystis išplauna nereikalingas susikaupusias medžiagas. Tai reiškia, kad mes tampame sveikesni.  Jeigu jums reikia jėgos, energijos, prisiminkite, kad raumenys, kaulai, visos sistemos atsikuria miegant. Atsikuria ir reguliuojasi įvairūs hormonai, tarp jų – ir lytiniai hormonai, suteikiantys energijos ir jėgos.  Tikiuosi, pavyko įtikinti, kad miegoti reikia, ir nepamirškite perskaityti mano teksto bei patarimų, ką daryti, kad miegas būtų kokybiškas, ilgas, palankus jums ir atneštų sveikatą.  ### Perdegimas: ne tik darbe, bet ir šeimoje Ugnė Juodytė, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė Ilgą laiką manyta, kad perdegimą žmogus gali patirti tik savo profesiniame gyvenime. Tačiau pastaruoju metu įrodyta, kad perdegimas pakerta ir šeimose – auginančius mažus vaikus, prižiūrinčius sunkia liga sergančius artimuosius. Tad U. Juodytė dalijasi žiniomis, kas provokuoja perdegimą ir kaip sau padėti neiti keliu, vedančiu į perdegimą. Kodėl Lietuvoje šeimose taip retai kalbame apie perdegimą? Tikriausiai esate atkreipę dėmesį, kad, paminėjus perdegimą, dažniausiai jo šaltiniu automatiškai laikomas darbas. Tačiau gyvenimas rodo, kad situacija yra kiek kitokia. Apie perdegimą pradėta kalbėti apie 1960 metus: viskas prasidėjo nuo romano, kuriame pasakota apie vyrą, jautusį nepasitenkinimą savo darbu, o knygoje apibūdinti simptomai visiškai atitiko perdegimo simptomus. Tačiau tai vis dėlto buvo romanas, grožinė literatūra.  Į mokslo sritį terminą atnešė ir tyrinėti perdegimą pradėjo psichologas H. Freudenberger. Tai, kas buvo pradėta tyrinėti ir nuo ko prasidėjo paties perdegimo apibrėžimas, greičiausiai ir lėmė, kodėl apie perdegimą šeimoje paprastai nekalbama: tyrimams buvo pasirinkti žmonės – „davėjai“ įvairiose savo darbinėse srityse. Pavyzdžiui, mokytojai, ugniagesiai, gydytojai. Buvo sakoma, kad būtent šių sričių žmonės yra imliausi perdegimui.  Šiuo metu perdegimo sąvoka jau praplečiama, pripažįstant, kad resursų netenkame ne tik darbe, bet ir šeimoje, pavyzdžiui, augindami mažus vaikus, kuriems atsiduodame visu šimtu procentų, arba kai slaugome negalią turinčius artimuosius ir pan.  Kas pastūmėja mus perdegimo link?  Vienas pagrindinių dalykų – ilgalaikis stresas.  Ilgalaikį stresą patiria ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Tai reikalingas, gamtos mums duotas mechanizmas. Tačiau jis susiformavo ir buvo naudingas, kai ištikus pavojui stresas mus mobilizuodavo ir padėdavo, pavyzdžiui, apsiginti nuo žvėries, kitaip sakant, išgyventi. O dabar stresą kelia ir paprasčiausios buitinės mikro situacijos, į kurias mūsų kūnas reaguoja ir imame gyventi nuolatinio streso režime. Kadangi stresas – biologinė reakcija, tad turime pirmiausia sau padėti biologiškai. Noriu jums parekomenduoti nuostabią tinklalaidę – „Hubermano laboratorija“. Vienoje iš jos epizodų sakoma, kad šimtas minučių streso yra gerai, bet tai, kas viršija šias minutes – jau mums per daug. Dar viena į perdegimą pastūmėjanti sąlyga – žemesnis emocinis intelektas. Pagalvokite apie savo artimuosius, grįžkite į mokyklos, universiteto laikus, ir pamąstykite: kiek jus mokė apie tai, kas tai yra emocija, jausmas, poreikiai, kaip juos atpažinti, ką su jais daryti? Atsakymą puikiai žinau: daugumos mūsų niekas nemokė – tad ir aukšto emocinio intelekto nebuvo kam ugdyti. Mes patys turime jį auginti ir daryti tai sąmoningai. Kodėl tai yra svarbu? Nes nemažai tyrimų pagrindžia, kad emocinis intelektas yra tiesiogiai susijęs su perdegimu. Kokie jūsų poreikiai yra šiuo metu? Pamėginkite juos apčiuopti. O ką jaučiate, kai skaitote šį tekstą? Dažniausiai mano klientai atsako: jaučiuosi gerai arba blogai, ką dar apie tai kalbėti? Bet taip atsakydami, mes nežinome, kaip sau padėti.  Taigi, turime rasti šaltinį – tarsi jūsų jaučiamų emocijų ir jausmų žodyną. Turite jį praplėsti. Rekomenduoju atsispausdinti mano pateiktą emocijų lapą ir prisiklijuoti ant šaldytuvo ar kažkur kitur – kad visa šeima matytų ir visi lygiagrečiai galėtumėte augti ir mokytis. Jeigu aš atpažįstu, kad esu suirzęs, galiu atkreipti į tai dėmesį ir užduoti sau klausimą: kokį poreikį ši emocija ir būsena slepia? Galbūt norą pamiegoti, atsigerti, pavalgyti, atsitraukti?  Su vyru kartu gyvename jau du dešimtmečius ir atradome stebuklingą receptą, kaip nesipykti: jei abu esame pavalgę, atsigėrę, pamiegoję ir turėję prasmingą pokalbį bent kartą per dieną, jokie konfliktai nebaisūs. Bet tam, kad šiuos dalykus atpažintumėte, turite atpažinti emociją, kuri yra tars signalas, kad kažkas vyksta – ir per ją nueitumėte į savo poreikį, į tai, ko jums reikia. Ir, kaip sveikas suaugęs žmogus, leistumėte sau tą poreikį kažkiek atliepti. Įsivaizduokite, kad vairuojate mašiną ir joje užsidegė kuro ženkliukas. Tad emocija arba jausmas ir yra tas kuro ženkliukas, kuris sako – atkreipk dėmesį, kažkas vyksta. Lygiai tas pats vyksta su mūsų kūnu. Emocijų užkratas ir sveikas jų išventiliavimas Dar vienas svarbus aspektas – kokia yra mūsų aplinka. Užfiksuotas įdomus fenomenas, pavadintas „emociniu užkratu“. Tai reiškia, kad mes vieni nuo kitų dėl veidrodinių neuronų perimame emocijas ir jausmus – jais „užsikrečiame“. Galime užsikrėsti tiek juoku, tiek nerimu, pykčiu ar kitomis emocijomis.  Kartais sakote „kažkas vyksta viduje, bet nesuprantu, iš kur tas pyktis – nėra jam priežasčių“. O šalia, pakalbėjus su antrąja puse, paaiškėja, kad jis / ji pastarąsias savaites patiria daug streso, pykčio, kurį namuose gniaužia, nerodo, bet viduje pyksta. Ir taip vyksta mūsų emocijų apykaita – nebūtinai išsakome tai, ką jaučiame, bet aplinkiniai pradeda jausti tą patį, nors ir mažesniu intensyvumu.  Jei vyras ar moteris leistų sau tą pyktį sveikais būdais išventiliuoti, ši situacija spręstųsi: pasakydami sau ir aplinkiniams, kad jaučia pyktį, suprasdami, kad jiems reikia atsitraukti ir atrasdami būdų, kaip tą pyktį sumažinti.  Apskritai pyktis yra dažna tema šeimose ir kartais neaišku, kur jį „padėti“. Nuostabus autorius A. Lowen (Lietuvoje išleista tik viena jo knyga – „Depresija ir kūnas“) pats patyrė nemažai pykčio, agresijos, ir dalijasi, kaip su tuo dorodavosi – smūgiuodamas į namuose buvusią sofutę. Daug kas esame mokyti, kad privalome savo agresiją valdyti ir kontroliuoti, bet iš tiesų, atvirkščiai, turime išmokti šias emocijas išleisti ekologišku, saugiu būdu. Pavyzdžiui, neretai tai galima padaryti leidžiant veikti savo viršutinei kūno daliai. Tarkime, jeigu jaučiate, kad kyla pyktis su vaikais – sėskite visi prie būgnų ir daužykite juos, taip atiduodami visą susikaupusią agresiją. Tokiu būdu mokysite ir savo vaikus – kartu padėdami jų emocinei sveikatai. Kitas būdas yra bėgimas. Tai ypač padeda, kai patiriate daug nerimo – pavyzdžiui, kai serga vaikai arba kai liekame vieni.  Nerimas jaučiamas tada, kai biologiškai kūne kyla adrenalino kiekis. Taigi, tą adrenaliną mes turime išdeginti – o jis deginamas fiziniais pratimais. Tad judėkite, bėkite, sportuokite – ir mažiau nerimausite. Net ir tie, kurie patiria panikos atakas, gali sau padėti fiziniais pratimais, kardio treniruotėmis.  Kodėl žmonės to nedaro? Sako: kilus nerimui, širdis ir taip plaka, kvėpavimas pasidaro nestabilus, visi signalai tarsi sakytų, kad turime raminti save. Tačiau iš tiesų yra atvirkščiai: turite duoti pratimų sau.  Mokykitės valdyti nerimą, saugiai išlieti pyktį, atpažinti ilgalaikį stresą ir kitus perdegimą skatinančius  dalykus – ir būkite sveiki bei kurkite sveikus santykius. ### Pareigos šeimoje: trys pagrindinės vyro pareigų dalys Anantara das, bhakti jogas, vedų žinovas, pamokslininkas Kaip vyro ir moters pareigas šeimoje brėžia vedos ir kokius akcentus deda bhakti jogas, pamokslininkas Anantara das, neabejojantis, kad nuo šių pareigų atlikimo priklauso šeimyninio gyvenimo sėkmė ir pasigilinantis į tris esmines vyro pareigų dalis. Apie pareigas šeimoje dažnai kalbama, o ir pats terminas labai gražiai skamba, tačiau atliekamos jos ne taip lengvai. Šįkart panagrinėsiu tai, kiek svarbu šeimoje atlikti pareigas ir kokios jos. Nes šeimyninio gyvenimo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip vyras ir žmona atlieka savo pareigas. Šventraščiai tai pat kalba apie vyro ir moters pareigas, kurios prasideda vos jiems susituokus ir kurias privalome atlikti, kad kita pusė būtų laiminga. Jei kažkuris jų neatlieka ar atlieka tik iš dalies, tai kita pusė bus nepatenkinta, kils konfliktai ir sklandus šeimyninis gyvenimas nebus įmanomas. Vyro pareigos  Jos susideda iš trijų dalių: materialiosios, psichologinės ir dvasinės. Per savo nugyventus metus, kiek teko skaityti paskaitų, keliauti po pasaulį, pažinti įvairiausių tautybių, religijų, amžiaus žmonių ir šeimų, susidūriau su tuo, kad vyrai praktiškai nežino, kokios yra materialios pareigos ir kaip jas atlikti, kad žmona būtų laiminga. Materialių pareigų yra daug, bet penkios iš jų – pagrindinės. Materialiosios vyro pareigos Pirmoji: būstas. Jei vyras veda žmoną – ją turi kažkur ją „parvesti“. Vadinasi, reikia būsto. Gal pas tėvus, gal į įsigytą ar išsinuomotą būstą. Kaip ten bebūtų, vyras turi rodyti iniciatyvą, kur savo žmoną ves ir kur jie abu gyvens. Antroji: finansai. Parnešti pragyvenimo lėšų į namus. Kartais vyrai susipainioja ir darydami verslą galvoja, kad verslo pinigai – tai šeimos pinigai. Bet žmona to nejaučia. Ar yra namuose pinigų? Ar ji gali jais disponuoti ir aprūpinti šeimą būtinomis prekėmis? Moteris paprastai yra ta, kuri galvoja apie visą šeimą ir buitį. Trečioji: maistas. Vyro pareiga pasirūpinti, kad šeimoje netrūktų maisto. Todėl nuo senų senovės jie eidavo medžioti, rinkti – kažką parnešti, aprūpinti, nupirkti, sunešti, padėti kaupti atsargų. Ketvirta: apranga. Vyras turi žinoti, kad moteriai reikia daugiau drabužių nei jam. Penktoji: vaikų auklėjimas. Vyras turi suprasti, kad vaikai taip pat yra jo ir jis privalo prisidėti prie jų auklėjimo. Vaikai auga ne auklėjami motinos, bet tarpusavio bendravimo erdvėje – todėl turi matyti, kaip tėvai sutaria. O vyras privalo būti nedaloma vaiko augimo erdvės dalis – tiek pasirūpinti jų baziniais poreikiais, tiek ugdyti. Psichologinės ir dvasinės vyro pareigos Bet kodėl net vyrui išpildžius visas šias tris materialinio aprūpinimo sąlygas, moteris vis tiek būna nepatenkinta? Ko jai vis dar trūksta? Paprastai – psichologinės pagalbos. Tai antroji pareigų dalis. Vyro pareiga išklausyti savo žmoną kasdien – kad ji išsipasakotų, atsivertų, parodytų, ko trokšta, ką galvoja. Svarbu įsigyventi į jos jausmą. O jai svarbu jausti, kad vyras dėmesingas, klausosi, kad jam rūpi. Kaip žmona išklauso vaikus – taip jos išklauso vyras. O šis visą krūvį perduoda tam, kuris gali atlaikyti tokią naštą – savo dvasiniam mokytojui. Antraip vyras sudegs ir neištvers jį užkrovusių idėjų ir problemų. Trečioji pareigų dalis – ir plačiausia platforma – yra dvasinės pareigos. Vyras turi užsiimti dvasine praktika: ieškoti, suprasti, surasti, kas jis yra. Jis turi pažinti save, kaip dvasinę būtybę – per maldą, tikėjimą, kelią, vedantį į tobulėjimą, stiprėjimą, sąmoningumą. O tai reiškia, kad matote ne tik save, šeimą, miestą, valstybę, bet ir visą kosmosą, egzistenciją, Dievą. Vyras turi eiti tuo keliu, mokytis, pažinti save. Jeigu to nesieks, vyras taps banalus, neįdomus. Ir jei moteris eis toliau, tobulės, o vyras ne, jis ir liks menkysta, savo žmonai nebeįdomus. Tuo tarpu jei vyras sugeba visas šias pareigas atlikti tinkamai – žmona nieko kito nebenorės ir į jokį kitą vyrą nebežiūrės. O moters pareigos? Viena pagrindinė – kad vyras nepabėgtų iš namų. Nes kai vyrams sunku, jei tiesiog pabėga – palikdami ir daiktus, ir žmones. Pabėga tiek tiesiogiai (skirdamiesi, pakeldami prieš save ranką), tiek perkeltine prasme (pasinerdami į svaigalus ar kitokį savęs naikinimą). O plačiau ir rimčiau apie moters pareigas ir vaidmenis šeimoje papasakosiu kitame tekste. ### Šeimyninio gyvenimo etapai Anantara das, bhakti jogas, vedų žinovas, pamokslininkas Septyni šeimyninio gyvenimo etapai – tai tarsi santykių žemėlapis, kuriuo vedini galite eiti per savo santuokos metus, tobulindami save ir vienas kitą. Anantara das dalijasi kiekvieno etapo ypatumais bei ženklais, padedančiais identifikuoti jūsų santuokos etapą bei tolimesnį siektiną laiptelį. Šeimyninio gyvenimo etapai – labai svarbi tema, apie kurią turėtume žinoti kiekvienas iš mūsų. Antraip nugyvename gyvenimą klaidžiodami, tarsi automobilis be žemėlapio. Kaip važiuodami turite tikslą ir naviguojate jo link, taip ir šeimyninio gyvenimo raidoje turi būti aišku, kurioje stadijoje gyvename šiuo metu ir kur link einame. Vedos sako, kad žmogus, norėdamas tapti laimingu arba amžinai būti su turima pora, turi praeiti 7 gyvenimo etapus. Pirmasis gyvenimo etapas prasideda nuo susipažinimo. Susipažįstame, nes traukiame vienas kitą. Moteris traukia savo išvaizda, savo vidumi – ji išsiskiria iš visų kitų ir jūs norite ją turėti. Moteris žiūri į išsirinktą vyrą kaip kažkuo ypatingą, vienintelį, jai be galo įdomų. Pirmasis gyvenimo etapas – susipažinimas ir trauka. Taip bedraugaudami susitariame, suprantame, kad norime būti kartu, kad turime kažką bendro, planuojame, kalbamės – ir sukuriame šeimą. Tai pirmas ir pats įdomiausias, tyriausias akimirksnis – kai susitinkate ir vienas apie kitą galvojate: čia mano žmogus, su kuriuo gyvensiu ir būsiu laimingas. Toks pirmasis susižavėjimas gali trukti ir metus, ir pusmetį.  Antrasis gyvenimo etapas – jau šeimoje, santuokoje. Tai pripratimo stadija. Jūs jau žinote savo artimo žmogaus dienotvarkę – kada jis keliasi, išeina į darbą, pusryčiauja, vakarieniauja. Žinote ir trūkumus. Pradedate jausti tą žmogų, artėjate vienas prie kito. Ši stadija trunka apie porą metų. Pripratimas atveda prie nuogumo ir pamatymo, ką tavo žmogus gali ir negali – taip ateina šeimyninių santykių trečioji stadija. Apsidairę aplink pamatysite, kad būtent šioje stadijoje dauguma šeimų sustoja ir nebeauga. Nes būtent joje pamatote savo artimo žmogaus trūkumus – tai, ko jis/ji nepadaro arba nenori daryti. Viskas atsiveria, nes niekur nesame tokie perkeltine prasme nuogi, kaip savo buityje ir šeimoje. Žmona mato, koks yra vyras: kokie jo higienos įpročiai, kiek jis dėmesingas jai, vaikams, kaip susigaudo buities dalykuose, filosofijoje, hobiuose. Ir vyras taip pat mato: kokia yra jo žmona – nuo draugų, pomėgių, iki gabumų. Todėl šioje trečioje stadijoje prasideda konfliktai. Juk eidami į santuoką tikimės, kad vyras/žmona bus dėmesingas, geras visą gyvenimą – kaip draugavome, taip ir draugausime susituokę ir gyvendami kartu. Bet draugystės periode visi būname su kaukėmis, norime patikti, būname pasitempę. O gyvenant kartu buityje kaukė nukrenta ir abiem ateina išbandymai – tenka įvairios pareigos, kurias sunku atlikti, užgriūna rūpesčiai. Sakoma, kad vyras, vesdamas žmoną, pasiima jos karmą – tai reiškia, kad tarsi neša ją ant sprando. Turi nešti, nes jei neneša, tai žmona bus nelaiminga, o jei neša – jaučia visą svorį ir sunkumą. Ką reiškia priimti karmą? Priimti žmonos problemas. Tad sustojus trečiojoje stadijoje, prasideda konfliktai: mes reiškiame pretenzijas, ginamės, reikalaujame, verkiame, einame į konsultacijas, geriame vaistus, tampame neištikimi, pasineriame beatodairiškai į medžioklę, žūklę, sportą – ką tik nori, kad tik būtų galimybė pabėgti. Nes viena ar kita pusė – arba abi pusės – kažko nepadaro ir kažko tikisi. Ketvirtoji stadija – būtina, jei norime nueiti toli ir būti šeimoje amžinai laimingi bei švarūs. Ši stadija prasideda nuo kantrybės. Tai reiškia: pakęsti. Kaip darbe ant klientų nešūkaujame, taip šeimoje neturėtume elgtis vienas su kitu kaip su daiktu, nuosavybe, be pagarbos. Kantrybės tenka mokytis abiem – ir vyrui, ir žmonai. Penktoji stadija harmoningo gyvenimo link – pareigų atlikimas. Jis prasideda nuo pat pirmų gyvenimo kartu dienų. Jei abu – ir vyras, ir moteris – atlieka savo pareigas, šeima išgyvens. Bet jeigu nors viena pusė savo pareigų neatliks, kitam trūks kantrybė, ir jis/ji nebenorės tokios žmonos ar tokio vyro. Šeštoji stadija – gan reta. Ji vadinama platoniškais santykiais. Tai reiškia, kad esame labai artimi – žmona ir vyras tampa geriausiais draugais. Aukščiausias laipsnis: tie, kurie viskuo dalijasi, laukia vienas kito, supranta. Mums nebereikia net lytinių santykių, mes labai artimi, jaučiame vienas kitą, supanašėjame – ir fiziškai, ir psichologiškai. Dažniausiai tokie santykiai pasiekiami sulaukus brandaus amžiaus, senatvėje. Vyras žmonai ir žmona vyrui yra viskas – ir tėvas, ir mama, ir brolis, ir sesuo, ir draugas/draugė. Jiems nieko daugiau nebereikia: „Man su juo/ja gera“. Tokius santykius pasiekusi pora neretai ir miršta panašiu metu – išėjus vienam, neilgai trukus išeina ir kitas. Bet ir tai ne pabaiga. Septintoji šeimyninių santykių stadija – ypač reta: kai vyras ir žmona į centrą pastato Dievą. O jie patys tampa tarsi dvasininkais. Tam nereikia būti kunigais ar baigti ypatingų mokslų – jie tiesiog abu mokosi tarnauti Dievui. Jie supranta, kad yra Dievo vaikai ir mokosi tarnauti, siūlydami jam savo gyvenimą, savo pojūčius, aukodami viską, ką daro. Ir už viską dėkodami. Tad šiandien jums papasakojau apie šeimyninių santykių stadijas ir linkiu sklandžiai praeiti pirmą, susipažinti, tuomet priprasti vienam prie kito, o pripratus, mažiau koncentruotis į trūkumus ir nepamiršti pareigų. Linkiu kantrybės ir geriausių draugų stadijos, kai nesmerkiate, bet galite viską išsipasakoti, apkabinti, paguosti, palaikyti. Pagaliau, linkiu pasiekti ir tą stadiją, kai tarnausite Dievui, pas kurį abu ir sugrįšite. ### Šeimos prasmė ir paskirtis Anantara das, bhakti jogas, vedų žinovas, pamokslininkas Kiek jaunų žmonių susimąsto, kam ir kodėl apskritai reikalinga šeima? Ir kiek į ją ateina sąmoningai, suvokdami savo atsakomybę ir šios sąjungos paskirtį? Vedų filosofijos praktikas, brahmanas Anantara das pradeda pasakojimų ciklą, skirta pristatyti šeimos sąvoką vedų filosofijoje, kokie etapai ją sudaro, kaip pereiti tuos etapus, tobulinantis šeimoje ir būnant joje laimingiems. Kadangi šio projekto uždavinys – pasakoti apie šeimą, aš norėčiau pradėti nuo šeimos kūrimo ir klausimo: kodėl verta sukurti šeimą ir ką ji duoda? Jei žiūrėsime pagal pasaulio statistiką, vienišų žmonių nėra daug: visi stengiasi rasti antrąją pusę, su kuria lengviau gyventi. Žvelgiant gamtoje – augalams, gyvūnams reikia poros. Žmogus taip pat yra gamtos dalis, kurianti šeimas. Tačiau jas kurdami dažnai neturime supratimo, kam ta šeima reikalinga. Visų mūsų, ieškančių antros pusės, nenorinčių būti vienišiems, problema yra įsivaizdavimas, kad mes ta antra puse tenkinsimės, būsime laimingi. Moteriai atrodo, kad ištekėjus už vyro, šis ją globos, pasirūpins, bus dėmesingas. Vyrui atrodo, kad su atrastąja antra puse galės turėti lytinių santykių, kiek širdis geidžia, žmona gamins maistą, skalbs – kažkas panašaus kaip mama, tik dar geriau. Ir tai – pirmoji klaida. Bet ji natūrali – juk mes neturime patirties, esame jauni. Gal kažkiek patirties turi mūsų tėvai, seneliai, bet mes jais mažai tikime – sakome, kad tai buvo individualu, tai buvo kiti laikai, kurie praėjo. Pradėję ieškoti antrosios pusės, toli gražu ne visi būname jai pasiruošę. O pirmiausia – nesame pasiruošę pasirūpinti. Nes šeima tai pirmiausia reiškia, kad turėsime vienas kitu rūpintis. Vyras turės vesti žmoną per gyvenimą. Lietuvių kalboje vartojame žodį „vesti“ – galvodami, kad vedybos tai yra sąjunga, valstybinėje institucijoje pasižadant, kad būsime šeima, saugosime vienas kitą. Ta ceremonija, kaip žinote, trunka labai trumpai. Dar būna religinė sąjunga (bet ir tai jau ne visada), kai prisiekiame prieš Dievą, nors, būdami gan jauni, nesuprantame, kas tas Dievas, ką čia prisiekėme, kas mūsų laukia. Ir kai tenka pradėti gyventi, mes nemokame, nes nežinome, kas ta šeima. Čia tas pats, kaip ateiti į naują darbo vietą ir patirti sunkumų, kol susigaudote, kas ir kaip vyksta. Arba kaip vaikui, atėjusiam į darželį, tenka adaptuotis ir priprasti. Šeimoje – tas pats: viskas nauja tiek vyrui, tiek moteriai. Tad prieš kurdami šeimą turėtume susimąstyti: kas yra šeima? Juk su tuo žmogumi, kurį vesime ar už kurio ištekėsime, turėsime būti visą likusį gyvenimą. Net ir tai, kad vyras turėtų vesti žmoną per gyvenimą, toli gražu nereiškia, kad vyrai žino, kur turėtų ją vesti. Vestuvių ceremonijoje vyras moterį veda į santuokų rūmus, veda nusifotografuoti ir prie vestuvių stalo. Trys vedimai – kurie kitą dieną tuo ir baigiasi. O juk iš tiesų vesti – tai reiškia būti pavyzdžiu. Aš esu seniausios, nuo Visatos gimimo pradžios kalbančios vedų filosofijos atstovas. O vedos – tai „žinios“, kurios mums duotos iš aukščiau, apreikštos. Ir jos nurodo, dėl ko reikia kurti šeimą ir kaip tą daryti, kad būtume laimingi. Tad tuo ir norėčiau pasidalinti. Išaukštinta sąjunga. Iš tiesų šeima – tai daug labiau išaukštinta sąjunga, nei mes paprastai suprantame. Tai antros būtybės sutikimas, su kuria būsiu visada kartu ir mokysiuosi pasitarnauti tai antrajai pusei. Tai reiškia – mylėti. Dažnai meilė mums reiškia tik bučinius, lytinį aktą, meilius žodžius, bet iš tiesų meilė yra gebėjimas būti dėmesingam, priimti savo žmogų, su kuriuo gyvensiu visą gyvenimą. Tai reiškia tarnystę, gyvenimą dėl to kito žmogaus. Vedos nurodo visus šeiminių santykių etapus, apie kuriuos dar papasakosiu. Aukščiausias šeimos gyvenimo tikslas – kartu sugrįžti pas Dievą. Šeima – tai būdas apsivalyti, atidirbti karmą. Žmona, būdama su vyru, jame atras visas savo paslėptas charakterio savybes. Nes ką moteris turi užrakinusi viduje – tą išorėje matys savo vyre, kuris tarsi pakels tas drumzles. Tad ateidami į šeimą, „atidirbame“ savo likimus, kas sudėta praeityje – turime pakelti viską ir išvalyti, kad mūsų širdis būtų švari. O vyras turi nuvesti žmoną pas Dievą. Daugelis žmonių apie tai net negalvoja, gyvena šį gyvenimą taip, tarsi viskas tuo ir baigtųsi – antkapiu ir pelenais. Tačiau vedinėje filosofijoje sakoma, kad vyras su žmona gali keliauti toliau, į kitą gyvenimą, susirasti vienas kitą ir vėl kurti santykius, o tada dar kartą susitikti, ir dar atidirbti, kad taptų dar švaresni. Ir taip net 7 kartus. Aš esu vedinės filosofijos dvasininkas, brahmanas, kuriam teko ir tenka tuokti daug šeimų. Ceremonijų metu pagal vedų tradiciją būna 7 apėjimai aplink laužą. Lygiai taip sutuoktiniai gali susitikti 7 gyvenimus kartu. Šiose paskaitose ir pamėginsiu papasakoti, kaip pereiti šiuos etapus, kaip tobulintis šeimoje ir būti joje laimingu. ### Apie santykius su savo tėvais Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas   Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas, aptaria mūsų, suaugusių žmonių, santykį su savo tėvais: kodėl neturėtume stengtis jų keisti ir apie pagrindinį vaikus-tėvus apibrėžiantį bei santykius gydantį dėmenį – besąlygišką dėkingumą už dovanotą gyvybę. Kaip kiekvienas medis turi šaknis, taip kiekvienas žmogus turi savo pradžią. Toji pradžia – tai mūsų tėvai, kurie suteikė mums gyvybę ir galimybę būti čia ir dabar.  Ar galime tikėtis, kad santykiai su tėvais visada bus tobuli? Vargu. Žmogus iš savo prigimties nėra tobulas. Visada esame virsme, nuolat keičiamės. Ir nors virsme yra tobulumo, tačiau kartu tai ir neišbaigtumas, nuolatinio pokyčio būsena. Ar galime tikėtis, kad tėvai turėtų būti tik be galo mylintys, palaikantys ir sutikti su viskuo, ko norime, su visais mūsų pasirinkimais? Anaiptol.  Kiekvienas žmogus nusipelno turėti savo požiūrį – tai yra mūsų laisvė.  Lygiai taip ir mūsų tėvai: jie laisvi turėti savo požiūrį į gyvenimą ir į mus.  Besąlygiškas dėkingumas Vienas dalykas, kurį mes galime nulemti santykyje su savo tėvais ir tą santykį pagerinti – tai būti dėkingi už tai, kad jie mums davė gyvybę. Kad ir kas praeityje būtų atsitikę, kad ir kaip būtume susipykę ar nesutartume kokiu nors klausimu. Vienas dalykas, kuris išgydys šitą santykį – tai besąlygiškas dėkingumas už tai, kad esame gyvi.  Ir viskas: tėvai galėjo daugiau nieko dėl mūsų nepadaryti – užtenka, kad davė gyvybę. Visa kita – jau malonūs priedai: išsilavinimas, skanus maitinimas, gražūs drabužiai, dideli namai, praturtinantys būreliai.  Bet tai, kad tėvai davė gyvybę – yra šventa. Vien už tai verta būti dėkingiems. Mūsų santykiui su tėvais labiausiai atsiliepia tai, ką jie daro – jei rūpinasi, padeda, tai puiku. Bet svarbiausia visgi yra ne tai, ką jie daro, bet koks yra mūsų santykis su jais.  Mes savo tėvų negalime pakeisti. Tai jie mus sukūrė – tačiau ne mūsų pareiga juos keisti. Mūsų pareiga rūpintis, kad užaugtų mūsų vaikai.  Tikrai esate sutikę ne vieną žmogų – o gal ir pats toks esate – kurie konfliktuoja su savo tėvais norėdami, kad tėvai būtų kitokie: kažkaip naujoviškai mąstytų, įtikėtų kažkokiomis naujomis teorijomis, kažkaip kitaip elgtųsi. Ir vaikai pyksta ant savo tėvų: kodėl jie tokie užsispyrę, kodėl tokie nelankstūs, kodėl negali pasikeisti? Pasikartosiu: ne vaikų pareiga tėvus keisti – vaikų pareiga tėvams dėkoti ir pasirūpinti, kai jiems reikia pagalbos. Rūpestis Jeigu mes rūpinamės savo tėvais – mes rūpinamės medžio šaknimis. Į save galime žvelgti kaip į medžio kamieną, savo vaikus – kaip medžio šakas, bet tėvai yra to medžio šaknys. Rūpinamės jomis – geriau ir kamienui, ir šakoms bei lapams.  Visi esame žmonės ir turime savo privalumų bei trūkumų. Bet nepamirškite, kad tėvai – net kai suteikia skausmo, elgiasi geriausiai pagal savo gebėjimus – niekada nelinkėdami mums blogo.  Mes dažnai nežinome, ar elgiamės išvien su tiesa, bet elgiamės geriausiai pagal savo žinias ir gebėjimus.  Tad jeigu mūsų santykiai su tėvais visada buvo džiaugsmingi – puiku. Bet jeigu mūsų santykiai su tėvais nebuvo tokie – pasistenkime tiesiog atrasti savyje dėkingumą už tai, kad esame gyvi. Visa kita – jau mūsų atsakomybė, su kuria galėsime perduoti tinkamesnes žinias ateinančiai kartai. Nebus rami sąžinė, jei senstančius tėvus nugrūsime į senelių namus. Nebus laimingas žmogus, jei tėvai kankinasi – nesvarbu, kokie iki tol buvo santykiai.  Vis tiek mes atėjome iš jų kūno ir energetiškai esame susiję. Mama už tūkstančio kilometrų jaučia, kas nutiko jos vaikui – lygiai taip subrendęs žmogus, jo psichika iš dalies priklauso nuo to, kaip jaučiasi tėvai. Nepamirškite: net jei esate visiškai blogos nuomonės apie savo tėvus, jais pasirūpinti yra dovana. O jeigu jūsų kontaktas gražus, tai branginkite kiekvieną akimirką, kol dar galite su jais susitikti – tai yra gražiausia, ką galime padaryti – parodyti savo tėvams, kad juos mylime.   ### 6 vyro raidos stadijos: nuo GIMIMO iki ŠVENTOJO Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas   Šįkart Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas, kviečia pasikalbėti apie vyriškumą – per jo raidos stadijas. Suskirstęs vyro gyvenimo etapus į „gimimo, „berniuko“, „piemens“, „kario“, „karaliaus“ ir „šventojo“ stadijas, Tomas analizuoja kiekvienos iš jų raišką bei svarbą ir kviečia sąžiningai įsivertinti save kiekvienos iš jų aspektu – kuo jau galite pasidžiaugti, o ties kuo dar reikėtų padirbėti.  Vyriškumo sampratų yra įvairiausių. Kažkam tai – kovos pergalės, kažkam – didelis automobilis, kažkam – galimybė nurodinėti kitiems, kažkam asocijuojasi su gražuolių apsuptais alfa patinais. Šiandien pakalbėsiu apie vyriškumą, kokį jį mato įvairios tradicijos.  Žvelgiant paviršutiniškai – vyras yra biologinė lytis, kuri pagal tam tikrus lytinius požymius skiriasi nuo kitos lyties – moters. Tačiau jeigu žiūrėsime giliau, pamatysime, kad vyriškumas yra ne tik fiziniai-lytiniai požymiai, bet ir tam tikros psichinės savybės. Ir pats vyriškumas turi tam tikrą raidą. Vyrui augant, tos savybės keičiasi. Tad šiandien apie tai pakalbėsime – apie vyro raidą, kokia ji yra ir kokia galėtų būti. Pirma vyro raidos stadija – GIMIMAS Ją galime pavadinti kūdikyste – kol kūdikiai praktiškai savo elgesiu nesiskiria lyties pagrindu. Antroji vyro raidos stadija – BERNIUKAS  Pradinė vyro stadija, kai jis neturi jokių rūpesčių, atsakomybių, visas gyvenimas yra kaip žemėlapis, kurį reikia atrasti, ištyrinėti, patirti – visus skonius, visas spalvas; patirti savo kūną, judėjimo galimybes. Tai asocijuojama su vaikystės džiaugsmais. Jei vaikystėje sveikai išgyvename šią stadiją, išaugame pasitikėdami savimi.  Kad sveikai išgyventume „berniuko“ stadiją, labai svarbus palaikymas. Būdami vaikais mes dar nežinome, kaip apsirūpinti maistu, pastoge, drabužiais, saugumu, visa tai gauname iš savo tėvų. Tad norėdami išgyventi šią stadiją sveikai, turime klausytis savo tėvų – ir ypač savo tėvo, pozityvaus vyriško pavyzdžio. Jei tokio pavyzdžio šalia nėra, dažnai „berniukas“ įgyja įpročius ir savybes, kurios klasikiniame pasaulyje priklauso moterims arba nesubrendusiems vyrams.  „Berniuko“ gyvenimas labai džiaugsmingas: bėgiojimas, žaidimas, maivymasis, dūkimas. Visa tai – būtina sąlyga, kad vyras galėtų būti emociškai sveikas. Jei šito savo vaikystėje neturėjome, vaikas suauga anksčiau laiko ir praranda gebėjimą mėgautis. O juk kiekviena mūsų kūno ląstelė yra džiaugsmo gamykla – biochemiškai vadinamo „laimės hormonais“. Jie formuoja mūsų neuronų jungtis ir jeigu vaikystėje patyrėme pakankamai laimės, užaugę pasitikėsime savo jėgomis, būsime pozityvesni, lengviau komunikuosime, būsime labiau tolerantiški, lengviau patikėsime savo jėgomis ir užbaigsime pradėtus darbus. Trečioji vyro raidos stadija – PIEMUO Kai „berniukas“ išmoksta ne tik mėgautis, žaisti, bet ir būti naudingas savo šeimai, didesniam kolektyvui ar visuomenei. Į tai įeina įvairūs darbai, kuriuos jis gali atlikti. Jei praeityje tai buvo gyvulių ganymas ir žolelių rinkimas, namų ruoša, dabar tai gali būti bet kuris darbas, kuris suteikia mums sveiką gebėjimą rūpintis kitais.  Jei šios stadijos vaikas nepraeina, jame lieka infantilumas ir nuostata „visi turite manimi pasirūpinti, aš niekam nieko nesu skolingas“. Tokiam žmogui bus sunku santykiuose, jis nenorės rūpintis kita puse, jis bus diktatoriškas ar toksiškas lyderis, kuris išnaudoja ir nemoka rūpintis kitų gerove.  Mūsų, kaip tėvų, atsakomybė yra laiku atpažinti, kada „berniukas“ jau susikūrė saugumo pojūtį, palaikymo jausmą ir kada jį reikia privesti prie tarnystės – kada jis gali pradėti plauti indus ir grindis, tvarkyti savo kambarį, padėti gaminti maistą ir t. t. Visa tai formuos pozityvaus vyriškumo įpročius.  Ketvirtoji vyro raidos stadija – KARYS Kai jaunuolis išmoksta galvoti ne tik apie save, bet ir mato savo atsakomybę prieš tėvus, brolius, gimines, kaimynus, gyvūnus, tuomet jis palaipsniui iš „piemens“ išaugo į KARĮ.  Tai ankstyvoji vyriškumo stadija, kai vyras jau gali išeiti iš savo tėvų namų ir pradeda užkariauti pasaulį. Tai nereiškia ėjimo į konfliktus: „karys“ pradeda ieškoti savo vietos, savo erdvės, savo veiklos. Ir toje veikloje realizuotis, siekti savo tikslų. Tėvai jam nebesako, ką daryti – jis pats žino, ko nori.  Jei toks vyras nėra praėjęs „piemens“  stadijos, kurioje būtų atlikęs vyresnio žmogaus nurodymus, tuomet jis sutrinka, nežino, ko pats nori – neišmokęs tarnauti, jis neturi savo tikslų. Nes niekada nebuvo padėjęs kitiems žmonėms siekti jų tikslų. Toks vyras užstringa prie kompiuterio, prie lošimų, prie girtavimo ar kvaišalų. Jei pastebite, kad kyla panašių problemų, labai svarbu sugrįžti į „piemens“ stadiją – eiti savanoriauti, atlikti neatlygintiną veiklą kitiems žmonėms. Tai gali būti globos namai, gyvūnų prieglauda, miško tvarkymas – bet kas, ką darydami negauname jokio atlygio, bet darbuojamės širdingai. Tokia veikla mus brandina ir jos metu mes išsigryniname savo pomėgius, norus, tikslus. Tuomet atsiranda aiškumas, ką ir kaip daryti toliau. „Karys“ – tai jaunas vyras (nuo maždaug 16 iki 25-30 metų), kurio teritorija plečiasi: jis jau gali įgyti savo namus, transporto priemonę, rinktis savo darbą. Ateina galia ir atsakomybė. Ir visą šią galią maitina vaikystėje įgyti jausmai – atsinešti iš „berniuko“, „piemens“ stadijų: sveika komunikacija, palaikymas, tarnystės jausmas, visa tai duoda galios „kariui“. Jis žino, už ką kovoja, turi vertybes, į kurias gali atsiremti. Be vertybių „karys“, deja, tampa tik agresoriumi: užsiima finansinėmis machinacijomis, išnaudoja gamtą ir ją naikina, tampa toksišku vyru, kuris tiesiog nurodinėja savo žmonai, kad ji nieko verta ir pan. Be abejo, tokiam vyrui laimės gyvenime daug nebus – visur nuolat kils konfliktai. Penktoji vyro raidos stadija – KARALIUS Kai „karys“ supranta, kad kovoja ne tam, kad valdytų, bet tam, kad sukurtų gerovę – tuomet vyras bręsta ir tampa KARALIUMI, savo teritorijos valdovu. Nesvarbu, kokios teritorijos – namų, ūkio, verslo, projekto. Bet kokia fizinė, intelektualinė ar emocinė erdvė – tai „karaliaus“ valdos.  Jo funkcija daug didesnė nei „kario“ – jis rūpinasi jau nebe savo gerove, bet savo bendruomene, savo verslu, savo veiklos gerove. Tokio vyro gyvenime tikslas jau yra nebe jo norai – jų jis gali atsisakyti vardan to, kad bendruomenė klestėtų, kad žemė būtų sutvarkyta, kad visi, kas gyvena namuose, gyventų gerai.  Tai yra labai pakili vyriškumo padėtis. Jei galime ją pasiekti – be abejonės, tai jau yra žmogus su statusu. Toks, kurį gerbia, kurį kiti mato kaip pavyzdį.  Vėlgi visos „karaliaus“ savybės susideda iš to, ką jis susirinko savo ankstesnėse stadijose: ar jis atsižaidė vaikystėje, ar jis mokėjo tarnauti, ar mokėjo kovoti už tai, kas yra teisinga? Jei visa tai padarė – „karalius“ nuostabus, jo pavaldiniai džiaugiasi. Jei „karalius“ praleido kažkurią iš šių stadijų, jo bendruomenėje bus disbalanso, o gal niekas nemokės džiaugtis, o gal neturės gerovės. Jei matome, kad kažkuris aspektas gyvenimo kelyje stringa, mums reikia sugrįžti į savo vaikystę – nes nesvarbu, kiek mums metų, vis tiek išaugome iš to mažo berniuko ir jis tebėra gyvas mūsų viduje.  Šeštoji vyro raidos stadija – ŠVENTASIS Kai vyras gyvena savo vaidmenyje tinkamai, „karalius“ išpildo savo pareigas – jam ateina laikas tapti ŠVENTUOJU. „Karalius“ perduoda savo „turtą“ ir sukauptas žinias ateinančiai kartai, tapdamas mentoriumi. Jis pradeda duoti nurodymus jaunesniam „kariui“ ar „piemeniui“ apie tai, kaip palaikyti šio pasaulio tvarką. Tai jau yra aukščiausia vyro padėtis – kai jis dėl nieko nebekovoja, jam visko užtenka. Tai dvasingumo etapas – kai žmogus pradeda tyrinėti savo sąmonės paslaptis. Šiame etape turto valdymas jau trukdo: dėl to brandus žmogus, sukūręs savo šeimos gerovę, atėjus laikui viską paleidžia ir pereina į aukštesnės prasmės ieškojimą. Tai „šventojo“, „išminčiaus“ stadija. Kai vyras jau nebe lyderis, nebe vadovas, bet iš jo visada gausi širdingą patarimą, palaikymą, nurodymą.  -- Visi mes savyje turime šių stadijų pėdsakų – priklausomai nuo to, kuriai iš jų daugiausiai laiko skyrėme ir ką labiausiai auginome, ta stadija mūsų gyvenime labiausiai ir atsiskleidė. Subalansuotam, pilnaverčiam gyvenimui reikalingos visos stadijos: reikia mokėti juoktis, tarnauti, kovoti už tai, kas teisinga, rūpintis savo teritorija ir patirti pasaulį už fizinių vertybių ribų. Kai visa tai turime savo kelyje, jaučiame, kad mums nieko netrūksta, kad turiu viską, ko norėjau. Toks vyras pradeda kurti gerovę savo artimiesiems ir visiems kitiems žmonėms bei pačiai gamtai.  Tad pasižiūrėkite į save sąžiningai: kuo jau galite pasidžiaugti, ką jau atradote – o ties kuo dar reikėtų padirbėti. ### Konfliktai poroje – kaip mus formuojanti galimybė Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas   Ar turime teisę keisti kitą žmogų poroje pagal savo pageidavimus, ar vis dėlto turėtume suteikti sąlygas mūsų partneriui atsiskleisti? Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas, sako, kad trintis porų santykiuose yra neišvengiama, tačiau kiekvienas konfliktas turi potencialą atskleisti naują briauną mūsų asmenybės brangakmenyje. Pradėdami santykius tikimės, kad susitiks du tobuli žmonės ir jų santykiai bus automatiškai tobuli. Laukiame TO žmogaus, kuris visiškai atitiktų mūsų lūkesčius, poreikius, įsivaizdavimus. Bet realybėje viskas atrodo šiek tiek kitaip. Dažniausiai mums verta sutikti ne įsivaizduojamą tobulą žmogų, bet žmogų, su kuriuo galėsime nueiti visą kelionę. O tos kelionės metu jau atrasime savo talentus, atskleisime savo gražiausius būdo bruožus, atverti savo širdis ir kartu sukursime kažką nuostabaus. Tačiau turėdami išankstinį nusistatymą, kad mano antra pusė turi būti būtent tokia (jis – turtingas, sportiškas, ji – visada liekna, tvarkinga ir pan.) – kartais mes įspraudžiame savo partnerius į rėmus, kuriuose jie jaučiasi tarytum kalėjime. Ir kai vienas kitą bandome taip nuolat rėminti ir pagal tuos rėmus keisti, prasideda konfliktai. Klausimas: ar turime teisę keisti kitą žmogų poroje pagal savo pageidavimus, ar vis dėlto turėtume suteikti sąlygas mūsų partneriui atsiskleisti? Taigi šiame tekste apie tai ir pakalbėkime. Kai susitinka dvi skirtingos energijos Pradėkime nuo to, kad žmonijoje per visą istoriją egzistavo įvairūs santykių modeliai.  Kažkada buvo laikai, kai visuomenę valdė vyrai – patriarchatas.  Egzistavo laikai, kai visuomenę valdė moterys – matriarchatas.  Egzistavo laikai, kai bendruomenės gyveno gentimis.  Dabar egzistuoja laikai, kai gyvename šeimomis.  Kiekvienas iš tų laikų reikalauja skirtingų įpročių ir skirtingų elgesio normų. Tad pakalbėkime apie tai, kas yra aktualiausia šiais laikais – kai pagrindinis visuomenės vienetas yra šeima. Šeimoje klasikiniu požiūriu įmanomi santykiai tarp vyro ir moters, nes būtent tokie santykiai gali sukurti vaikus. Visų tautų tradicijose vyriška ir moteriška energija yra labai aiškiai įvardijama.  Vyriška energija – tokia jėga, kuri asocijuojama su saule: tai labai ryžtinga, skvarbi, intensyvi, pastovi jėga. Moteriška energija dažniau asocijuojama su švelnumu: pavyzdžiui, vedose moteriška energija asocijuojama su mėnuliu. Tai reiškia, kad moteris moka keisti savo fazę, atspindėti, priimti vyro šviesą ir padalinti ją visiems. Ji moka kurti savo grožį. Tai dvi labai skirtingos energijos. Jei žvelgtume į savo protėvius, didžiųjų žmonijos kultūrų palikimą, visur matytume, kad moters ir vyro archetipas buvo labai svarbus visuomenei. Šių energijų priešingybė traukia vyrą ir moterį vieną prie kito, o skirtumai mus papildo ir moko tų savybių, kurių kol kas savyje nemokame atskleisti. Tam ir reikalingi santykiai, kad galėtume susijungti su kažkuo, kas pasaulį mato šiek tiek kitaip, su kažkuo, kieno energija moka kurti pasaulį ir žaisti visai kitomis spalvomis ir kitomis formomis. Tai vyro ir moters sąjunga. Skirtumų trintis ir kam ji gali būti naudinga Kaskart, kai santykiuose susitinka dvi skirtingos energijos, jos tarytum ieško savo vietos. Ir ne visada santykiai visais aspektais savaime susiklijuoja: vyras ateina su savo šeimos istorija, moteris – su savo, su savais įpročiais, prisiminimais, lūkesčiais, poreikiais. Tad naivu būtų tikėtis, kad santykiai visada bus vien žiedlapiais kloti. Trinties neišvengsite. Tad pakalbėkime apie tą trintį: kam ji reikalinga ir kaip ją išnaudot mūsų šeimos kūrimui? Kai įvyksta trintis, abiejų šeimos narių pasąmonėje gali užvirti kova: čia mano įtakos zona, kažkas nori mane pastumti, keisti, kodėl turėčiau daryti tai, ko nenoriu?  Jeigu ir jūs išgyvenate šiuos jausmus – žinokite, kad, ko gero, per daug galvojate apie save. Nes ateinant į santykius reikia suprasti: savo individualumą teks pastumti į šalį. Dabar ateina gyvenimas „bendrabutyje“. Jei iki tol buvo tik „mano“ mintys, „mano“ tikslai – dabar šeimoje tampa viskas bendra: jūsų mintys yra jūsų poros mintys, jūsų jausmai yra jūsų antros pusės jausmai. Ir netgi jeigu neišsakote ir neparodote jausmų, vis tiek, tai, kas dedasi jūsų viduje, paveikia artimo žmogaus gyvenimą.  Tad sąmoningas požiūris ateinant į santykius prasidėtų nuo klausimo: ką galiu padaryti, kad mano antra pusė būtų laiminga? Kodėl to reikia? Todėl, kad kai mano antra pusė laiminga – tą laimę jaučiu ir aš. Nes mūsų bendri jausmai, mūsų bendros mintys, bendras turtas, bendri tikslai. Tai jokiu būdu neištrina mūsų laisvės ir unikalumo – mes vis tiek turime savo individualius gyvenimo poreikius. Tačiau, nori ar nenori, šeimos poreikius reikia statyti prieš savus. Lygiai kaip geras valstybės vadovas jos poreikius stato prieš savuosius.  Asmenybes šlifuojanti kova Net jei žmonės labai nuoširdūs, šilti, korektiški, mandagūs – vis tiek bendroje teritorijoje du individai susitikę kovos: kur yra „mūsų? Ką tu turi padaryti, koks tu turi būti – o koks aš? O ko aš noriu, o ko nenoriu? Ta kova yra skirta mus šlifuoti. Kaip kad šlifuojami brangakmeniai, kol virsta deimantais: kuo daugiau briaunų – tuo daugiau šviesos lūžių ir tuo daugiau jūsų spalvų atsiskleidžia.  Mūsų santykiuose kiekvienas konfliktas turi potencialą atskleisti naują briauną mūsų asmenybės brangakmenyje.  Būtent konfliktai – kai pykstatės, ginčijatės, ieškote tiesos – ir yra trintis. Skirtumas tik, ar ji tokia stipri, kad akmuo sulūš – ar jūs nupoliruosite paviršių ir atrasite sąlytį? O jo ieškoti visada tenka: buities klausimai, laisvalaikio, intymumo, sveikatos priežiūros, vaikų auklėjimo klausimais - neverta tikėtis, kad visur iškart sutapsite. Sprendžiant šiuos klausimus, ir prasideda santykių kelionė. Neturime abu ateiti į santykius tobuli ir tikėtis, kad kita pusė bus tobula. Mes turime trintis, kartu palaikydami vienas kitą, kad trintis neperkaitintų mūsų smegenų, kad nepatrūktume – ir atrasti tai, kas yra vertinga. Keisti ar keistis? Šioje trintyje gali kilti pagunda keisti kitą žmogų. Nes pačiam savęs „nutrinti“ nesinori, atrodo, kad kažką prarandu, atsisakau savęs, laisvo laiko. Bet tuomet prasideda kova, kuri šeimai nebėra naudinga: kai vienas partneris bando pakeisti kitą, sakydami „tu ne toks / ne tokia, koks turėtum būti“, „tikras vyras taip nepasielgtų, tikra moteris taip nekalbėtų“. Kai kiekvienas pagal savo sugedimą atranda piktų argumentų, kaip pažeminti savo partnerį – tuomet nebelieka vietos augimui. Vienas kitam žmonės tampa diktatoriais. Tad klausimas: jei mūsų santykiai sukurti mums atsiskleisti, keistis, tobulėti, ar mes turime teisę keisti kitą žmogų?  Šis klausimas neturi konkrečių ribų – nes kiekvieni santykiai situacijas gali matyti savaip. Tuo tarpu aš pasidalinsiu savo matymu. Dažnai matau, kaip vyrai pyksta, kai moterys nori, kad jie elgtųsi kitaip. Jiems tai atrodo kaip ataka prieš jų asmenybę.  Tačiau taip pat pastebėjau, kad moteris dažnai turi galią pamatyti vyro potencialą: ji mato ne tik, kas vyras yra dabar, bet ir kuo jis galėtų būti.  Kai vyras mato moterį, jis negalvoja, kuo ji galėtų būti – jam užtenka to, kuo ji yra dabar. O moteris yra tarsi vyro architektė, dažnai paskatinanti jį pakilti laipteliu aukščiau – ko vyras neretai nepadarytų savarankiškai. Bet mes gyvename visuomenėje, kur vyrai daug amžių galvojo, kad yra Visatos valdovai, tad jiems gali būti labai sunku sutikti su moters požiūriu ir pamėginti kažką daryti kitaip. Kas šioje situacijoje laimėtų, jei vyras išmoktų klausytis moters? Vyras ir laimėtų – nes moteris niekada savo vyrui nelinki blogo. Nes ji klesti, jei vyras klesti.  Kaip kad vyras klesti – kai klesti jo moteris. Kitas klausimas: ar vyrui reikėtų keisti savo moterį? Keisti – ne, bet kai kuriais atvejais galėtų auklėti švelnumu ir palaikymu – suteikdamas sąlygas atsiskleisti.  Esu linkęs manyti, kad mes neturime keisti vieni kitų, bet turime galimybę padėti vienas kitam augti. Ir tai dažniausiai nėra konfliktiškas procesas. Jis įgyvendinamas tik tada, kai išmokstame komunikuoti be smurto – ne nurodinėti, o lyg tarp kitko parodyti variantą, kuris abiem gali būti labai naudingas. Kas atsitinka tokiuose santykiuose? Vyras pradeda sparčiai kilti karjeros laiptais – nes jo moteris turi galią pakrauti vyrą jėgų, pasitikėjimo, suteikti jam jausmą, kuris veda į priekį. Jei žvelgsime į istoriją, kiekvienas didingas karžygys turėjo tokią moterį savo gyvenime – žmoną, draugę, mamą.  Ir dėl to tie vyrai, kurie galvojate, kad esate šeimos galva ir jūsų žodis paskutinis – prisiminkite, kad jūsų moters švelnumas gali padaryti daug daugiau nei vyro tvirtumas. O jūs, moterys, būkite išmintingos ir nebandykite vyriškai nugalėti savo vyro, jo kalba nurodydamos, koks jis turi būti. Verčiau kreipkitės į jo jausmus – kad jis pats norėtų augti ir keistis.  Tuomet abu vienas šalia kito augsite.  Linkiu, kad jūsų santykiai žibėtų naujomis spalvomis – nebijokite išbandymų. Priimkite kiekvieną išbandymą kaip galimybę atskleisti naujus jūsų talentus ir išmokti kažką naujo.  ### Kaip atskirti kritiką nuo grįžtamojo ryšio? Andrius Jarašiūnas, geštalto terapijos praktikas, NLP treneris, koučingo specialistas   NLP treneris, koučingo specialistas Andrius Jarašiūnas paaiškina, kodėl svarbu atskirti grįžtamojo ryšio ir kritikos atvejus ir pateikia trumpą algoritmą, kaip santykius griaunančią kritiką galite paversti konstruktyvių grįžtamuoju ryšiu: kad „neišplautų indų“ situacija virstų ne priekaištų lavina, o pokalbiu ir pokyčiu. Kai prieiname prie kalbėjimo, bendravimo, susikalbėjimo temos, neišvengsime ir potemės – apie kritiką bei grįžtamąjį ryšį. Kodėl tai svarbu? Nes žmonės turi išmokti atskirti, kada jie teikia grįžtamąjį ryšį, o kada kritikuoja. Sąvokų įsivardijimas ir atskyrimas GRĮŽTAMASIS RYŠIS: tai informacija kitam žmogui, kaip jo elgesys veikia mane: kas su manimi vyksta, kai tu kažką darai. KRITIKA: aš matau, kad tu kažką darai, ir klijuoju etiketę arba išleidžiu savo emocijas, paversdamas jas pretenzija ar kaltinimu.  Gyvenime grįžtamąjį ryšį gauname kasdien: išėjote ryte pasivaikščioti su šuniuku – praeidami pasisveikinote su kaimynu, jis atsakė – jau gavote grįžtamąjį ryšį. Jei kaimyno „labas rytas“ intonacija apsnūdusi, nelinksma, jūs automatiškai interpretuojate: aha, jis greičiausiai pavargęs, neišsimiegojęs.  Taigi, kai išsiuntę signalą gauname atsakymą – tai yra grįžtamasis ryšys. Būtų nuostabu, jei kiekvienas žmogus suvoktų, kad grįžtamasis ryšys yra nuolatinis procesas. Ir prieš vertindamas, išsakydamas savo nuomonę, pagalvotų: koks mano tikslas? Ką aš noriu pasakyti?  Taip išvengtume nekontroliuojamo kritikavimo, įžeidinėjimo.  Situacijos analizė: konfliktas dėl neplautų indų ir sprendimo algoritmas Įsivaizduokite situaciją: šeima ryte ruošiasi išeiti į darbus. Vienas šeimos narys paprašo kito: ar galėtum išplauti indus? Gerai, sako antrasis, galiu. Bet pamiršta. O vakare pirmasis antrajam priekaištauja: kiek tavęs galima prašyti, niekas nesikeičia, tau niekas nerūpi, tau nieko nereikia, tu neprisidedi prie buities darbų!  Aišku, kad taip kalbantis žmogus jaučia nuoskaudą, nusivylimą ir greičiausiai galvoja arba turi vidinį žinojimą, kad tokiu būdu įvardijus savo jausmus ir emocijas, jis bus išgirstas.  Ypač, jeigu tokia taktika pasiteisina: gali būti, kad šeimoje, poroje, bendruomenėje vienas kito negirdime tol, kol kažkas netvoja kumščiu į stalą, kol netvyksteli žaibas.  Jei šita strategija suvveikia, tie žmonės bus pasmerkti pasikartojimui – tai tęsis nuolat.  Labai svarbu nepamiršti, kad mes visi ne šventieji – visi klystame, visiems visko būna, užvaldo emocijos. Bet jeigu įmanoma susigaudyti, susiimti – labai rekomenduoju tą padaryti.  Tad kaip būtų galima spręsti tą neišplautų indų situaciją? TRUMPAS ALGORITMAS Kaip jau sakiau, grįžtamasis ryšys yra informacija kitam asmeniui apie tai, kokį poveikį man daro jo elgesys.  Tad grįžtamasis ryšys šioje situacijoje galėtų būti toks: „Ryte aš tavęs paprašiau išplauti indus. Tu pažadėjai tai padaryti. Matau, kad indai neišplauti – man dėl to liūdna / aš jaučiuosi neišgirstas“.  Ką šiuo atveju padarote?  Įvardijate faktą,  įvardijate elgesį,  įvardijate savo jausmą,  ir pridedate prašymą: „Ateityje, prašau, išgirsk mane – ir jeigu pažadi, tai padaryk. Ar galime taip susitarti?“  Geranorišku atveju, kai žmonės vienas kito klausosi – esu linkęs tikėti, kad jie vienas kitą išgirs. Atsiprašys už tai, ką pamiršo, prisiims atsakomybę ir galimai gal net nustebins kažkokiu maloniu siurprizu. Tokia bendravimo forma gal ir atrodo dirbtina, kol nepradedi to daryti nuolat. Pasakyti, kaip jaučiuosi, kai kitas kažkaip elgiasi, man asmeniškai jau tapo įprasta dėl labai elementarios priežasties: aš noriu būti išgirstas, bet nenoriu užpulti žmogaus. Labiau noriu, kad išliktų geras kontaktas, o ne pradėti emocinį karą.  Rekomenduoju ir jums pabandyti praktiškai taikyti šią nesudėtinga grįžtamojo ryšio formulę: situacija elgesys mano jausmas ir mano prašymas. Aš nekaltinu, nesakau, kad tu blogas – bet sakau, kaip jaučiuosi dėl to, kas atsitiko.  O mano prašymas – tai mano lūkestis, tikintis, kad kaskart mes abu progresuosime ir vienas kitą girdėsime.  Kai prireikia pokalbio apie gilesnius dalykus Dažnai žmonės klausia: o ką daryti, kai kita pusė vis žada, žada ir niekas nesikeičia? Kalbėk nekalbėjęs – pokyčiai nevyksta.  Tuomet darau prielaidą, kad laikas pradėti kalbėti apie kitokius dalykus: globalesnius, labiau vertybinius.  Jei tai pora – paieškoti atsakymo į klausimus:  kodėl mes kartu? kaip mes matome kartu bendrą ateitį?  ko aš noriu iš tavęs?  ką aš tau galiu duoti?  ko tu nori iš manęs?  ką tu man gali duoti?  Ir jeigu tame pokalbyje abi puses atsakymai tenkina, yra tikimybė, kad ir elgesys pasikeis, o abu poros nariai pasistengs vienas kitą atliepti.  Geros jums grįžtamojo ryšio praktikos! ### Emocijos ir jausmai: ne „blogi“ ir „geri“, bet MANO Andrius Jarašiūnas, geštalto terapijos praktikas, NLP treneris, koučingo specialistas   Nuo bazinių emocijų ir jausmų iki socialiai išmoktų – NLP treneris Andrius Jarašiūnas supažindina su plačiu emocijų pasauliu, kuriame iš tiesų visos emocijos yra geros ir reikalingos. Klausimas – ką ir kaip su jomis darome, kaip valdome, ko iš jų išmokstame. Pratimai, patarimai ir užduotys jums – pamokos, padedančios geriau suvokti savo emocijų pasaulį ir jame naviguoti. Pirmoji užduotis Pradėkime nuo užduoties: paklauskite savęs ir lenkdami pirštus išvardykite tiek emocijų ir jausmų, kiek žinote. Suskaičiavote? Įdomu, kokį skaičių gavote. Kai tokį klausimą užduodu dirbdamas su grupe ar individualiai, kiekvienas žmogus vidutiniškai priskaičiuoja po penkias-šešias emocijas, labiau pažengę – apie dešimtį.  O iš tiesų emocijų ir jausmų yra daugiau kaip šimtas. Kodėl svarbu kalbėti apie emocijas ir leisti jas sau jausti? Nes tai yra mūsų prigimtinė duotybė, padedanti adaptuotis prie aplinkos ir išgyventi.  Pavyzdžiui, baimė. Yra žmonių, manančių, kad baimė yra bloga emocija. Bet įsivaizduokite, jei žmonės būtų bebaimiai: pamėginkite išvažiuoti į gatvę, kurioje visi pėstieji tapę bebaimiais – tada vairuotoju geriau nebūti. Antroji užduotis Iš tiesų kiekviena emocija mums yra naudinga ir kažkam skirta. Tad jeigu dabar nuosekliai atliksite mano rekomenduojamą pratimą, jūsų „blogų“ ir „gerų“ emocijų sąrašas susijungs į vieną, kuris vadinsis MANO EMOCIJOS IR JAUSMAI. Aptarkime 7 bazines emocijas. BAIMĖS emocija. Klausimas: kuo ji man naudinga? Kuo man naudinga bijoti? DŽIAUGSMO emocija Kuo man naudinga mokėti džiaugtis? LIŪDESIO emocija Kuo man naudinga liūdėti, ką man duoda ši emocija? PASIBJAURĖJIMO emocija (Jei nežinote šios emocijos – tiesiog įsivaizduokite tvyrantį stiprų nemalonų kvapą, priverčiantį susiraukti.) Kuo naudinga ši emocija, ko mane moko? NUOSTABOS emocija (Jei nežinote ir šios emocijos – tai labiausiai nustebę žmonės pasaulyje yra vaikai.) Kuo man naudinga nuostabos emocija, ko mane moko? PANIEKOS emocija Kuo man ji naudinga, ko mane moko? PYKČIO emocija Kuo man naudingas pyktis, kodėl man verta mokėti pykti? Visos šios emocijos yra bazinės, prigimtinės, todėl jų persipynimas, transformacija padeda mums adaptuotis. Priminsiu: visos emocijos yra geros ir teisingos, nes jos padeda išgyventi. Klausimas: ką mes su jomis darome? Kur laikome? Ar valdome? Ar apsimetame, kad jų nėra, draudžiame jas sau? Rekomenduoju susirašyti emocijas ir tai, ką jos mums duoda bei kuo yra naudingos. Atsiras visai kitas santykis su bet kuria iš jų. Šalia emocijų yra jausmai. Jei emocijos trunka žaibiškai, tai jausmas yra nusistovėjusi, daugiau skirtingų emocijų įtraukianti būsena, jausena. Pavyzdžiui, meilė, ramybė, įkvėpimas.  Galite susirašyti ir šiuos jausmus – ką jums jie duoda. Išmoktos emocijos: gėda Norėčiau išskirti dvi emocijas, kurios lydi mus per gyvenimą ir turi neigiamą atspalvį, bet iš tiesų yra labai svarbios. Abi jos yra išmokti, socialiniai jausmai. Tačiau jeigu mes su jomis nemokame tvarkytis, jos gali gerokai mums trukdyti. Tai GĖDA ir KALTĖ. Gėda paprastai reiškia, kad esu nekokybiškas, kažkoks ne toks, neatitinku kažkokių kriterijų ar standartų. Tam tikra prasme gėda moko lygintis. Iš esmės lyginimasis, kai jis yra lygiavimasis į kažką (geresnį sportininką, geriau besimokantį, į autoritetą), nėra blogai. Bet lyginimasis pagal principą „jis geresnis, aš blogesnis“, kai save nuvertinu, nėra geras.  Gėdos mes išmokstame iš aplinkos. Kai mums sako: tu neatitinki kažkokio kriterijaus, tu ne toks kaip kiti, visi kažkokie, o tu ne toks. Gėdos jausmas žmogų stabo nuo kokybiško buvimo bendruomenėje, visuomenėje, su kitu žmogumi. Gėdos antonimas yra drąsa. Todėl norint dirbti su gėda ir su ja „susidraugauti“, reikia į pagalbą pasikviesti drąsą.  Vidinis gėdintojas vis tiek turi kažkokį pozityvų ketinimą, nori nuo kažko apsaugoti. Tad galite savęs paklausti: nuo ko mane saugo tas vidinis gėdintojas, ką tokio jis man nori pasakyti?  Ir galbūt gausite atsakymą: kad neapsijuoktumėte arba kad nejaustumėte įtampos ir pan. Tada tą atsakymą verskite į užduotį: ką galiu padaryti, kad man būtų gerai toje situacijoje – ir pasikliaukite savo drąsa.  Ar jūs turite drąsos? Žinoma! Juk jeigu šiandien skaitote šį tekstą, vadinasi, jūs išgyvenate daug gyvenimo įvykių ir tikrai turite drąsos juos analizuoti: skaitote, žymitės, konspektuojate, bendraujate su žmonėmis. Jeigu iki tol nežinojote – tai aš jums galiu pasakyti: jūs TURITE pakankamai DRĄSOS. Taigi, jei gėda yra skirta jus nuo kažko apsaugoti, tai jums reikia tą situaciją paversti užduotimi: ką turiu išmokti, padaryti, suvokti, kaip turiu elgtis, kad jausčiausi gerai.  Tokiu būdu išpildote gėdos užduotį – kad ši emocija jums būtų naudinga, o užduočiai atlikti į pagalbą pasikviečiate drąsą. Beje, drąsa nėra bebaimystė – tai ne šuolis pro langą iš penkto aukšto.  Drąsa yra atsakymas į klausimą: kiek aš galiu padaryti, kad jausčiausi gerai. Po truputėlį, žingsnis po žingsnio. Ir svarbiausia – save apdovanoti, po kiekvieno etapo sau pasakant: šaunu, padariau! Išmoktos emocijos: kaltė Ši emocija taip pat gali būti dvejopa. Viena – objektyvi kaltė: aš kažką padariau. Kita - subjektyvi kaltė: kai prisigalvoju, kad esu kaltas.  Šios emocijos taip pat išmokome augdami, iš visuomenės, iš aplinkos.   Tad ką daryti, kaip padėti sau, kad jaustumėte mažiau vidinės kaltės? Jei tai objektyvi kaltė, pats geriausias vaistas yra atsiprašyti – ir gauti atleidimą. O jei tai padės – gauti ir užduotį, kaltės išpirkimą.  Net jeigu žmogus jums neatleis ir pasiliks pyktyje – jums belieka suprasti, kad tai to žmogaus pasirinkimas, nebe jūsų.  O jeigu nebėra galimybės gauti atleidimą – nes pavėlavote su atsiprašymu? Tuomet jums lieka užduotis: ką galiu padaryti, kad toliau ramiai ir kokybiškai gyvenčiau, kokia galėtų būti mano kaltės išpirka? Su subjektyvia kalte kiek sudėtingiau. Nes žmogus pradeda kaltinti save netiesiogiai, pavyzdžiui, „jeigu aš būčiau paskambinęs/parašęs, nebūtų įvykę to ar ano“. Mus valdo gilus vidinių įsitikinimų rinkinys, kuris kelia įtampą ir su tokia kalte tampa sudėtingiau pačiam susitvarkyti. Bet įmanoma. Tokios kaltės atveju pratimas būtų toks – užduokite sau klausimus: kas tiksliai atsitiko? koks mano vaidmuo, už ką aš kaltas, ką tiksliai aš padariau? ar tai, ką padariau / nepadariau tiesiogiai lėmė tai, kas atsitiko? Jei tai subjektyvi kaltė, tai reiškia, kad aš kažkodėl prisiimu atsakomybę už tai, kas atsitiko. Tokia kaltė gali būti jums naudinga, suteikdama vadinamų antrinių naudų: pavyzdžiui, kažko išmokstate, jaučiatės reikalingu ar turite objektą, dėl kurio galite gedėti arba liūdėti ir pan. Vis dėlto, užduodant minėtus klausimus, esu tikras, esant subjektyviai kaltei, paaiškės, kad jūsų veiksmų ryšys su tuo, kas atsitiko, yra minimalus.  Ir tada klausimas sau pačiam: kaip man paleisti tą situaciją?  Aš suprantu, kad yra įvykis, mano vaidmuo tame įvykyje minimalus, tad pagrindinė užduotis: kaip man visa tai paleisti?  Galite netgi sau duoti subjektyvios kaltės išpirkimo užduotį: gal kažko išmokti, o gal tiesiog 10 kartų sau pakartoti „čia – ne mano, aš prisiimu per daug atsakomybės už kitų žmonių gyvenimus“.  ### Algoritmas: kaip ginčą paversti diskusija Andrius Jarašiūnas, geštalto terapijos praktikas, NLP treneris, koučingo specialistas     SANTRAUKA NLP treneris Andrius Jarašiūnas netiki, kad ginčuose gimsta tiesa: naujos idėjos gimsta diskusijose ir pokalbiuose. Todėl verta aistringus ginčus paversti struktūruotais pokalbiais – juolab kad gali praversti specialisto parengtas trijų žingsnių algoritmas, kurį pradėti taikyti Andrius pataria nuo tų žmonių, su kuriais santykis yra labiausiai įtemptas. Įsivaizduokite situaciją, kaip du žmonės susipyksta: kažkas kažką ne taip pasakė, kažkas kažką ne taip padarė. Susikalbėjimas – nėra paprastas dalykas: mes galime kažkiek susikalbėti, susikalibruoti savo matymus, bet kad susikalbėjimas būtų 100 proc., tai greičiau jau mitas nei tiesa.  Pozityvūs ketinimai ginče Tačiau už šios nesusikalbėjimo idėjos glūdi kita – pavadinkime ją „pozityviais ketinimais“. Ką tai reiškia? Kad dviem žmonėms nesusikalbant, net ir aršiai pykstantis, nei vienas jų iš tikrųjų nenori nuskriausti kito.  Prisiminkite save, kai jums gyvenime buvo taip nutikę (tikrai žinau, kad buvo – nėra žmogaus, kuris nebūtų to patyręs!): jūs gana atkakliai ir energingai įrodinėjate savo tiesą, ginate savo nuomonę – o jūsų oponentas daro tą patį.  Ar tuo metu turėjote norą sumalti tą žmogų į miltus, sunaikinti?  Ne: greičiausiai jūs norėjote, kad oponentas išgirstų tai, kuo jūs tikite. Kad priimtų, kad pamatytų pasaulį ar tą situaciją jūsų akimis. Tai žinokite, kad jūsų oponentas darė tą patį: lygiai taip pat buvo įsitikinęs savo tiesa, labai norėjo jaustis išgirstas, priimtas ir kad jūs pamatytumėte situaciją jo akimis. Kiekvieno iš mūsų viduje gyvenantis „konkurencinis genas“ neleidžia nusileisti, šnibždėdamas „taigi aš teisesnis, taigi aš žinau“.  Tačiau tam, kad kažkiek greičiau, lengviau susitartumėte ir rastumėte bendrą kalbą, vienai iš dviejų konfliktuojančių ar nesusikalbančių pusių verta būti šiek tiek lankstesnei. Išėjimo iš ginčo žingsniai Štai keli žingsneliai, kurie jums gali būti naudingi, jei atsidursite tokioje situacijoje – o anksčiau ar vėliau jose atsiduriame visi. PIRMAS žingsnis: kaip bereaguotų kitas žmogus, kokios emocijos iš jo besklistų, pasakyti sau, kad jis turi pozityvų ketinimą. Ir tas ketinimas, priklausomai nuo situacijos, gali būti, pavyzdžiui, kad jis nori būti išgirstas, nori būti priimtas, galbūt nori parodyti, kaip viskas atrodo jo akimis. Tačiau tai, bet kokiu atveju, yra pozityvu. ANTRAS žingsnis: klausimas, kuri turi būti labai asmeniškas, adresuotas tam žmogui.  Ko tu tiksliai nori?  Ką tu tiksliai man nori pasakyti?  Kaip tu matai tą situaciją?  Duokite pašnekovui erdvę pasipasakoti, išsikalbėti. O duoti žmogui išsikalbėti ir gebėti jį išklausyti nepertraukinėjant, nebandant įkišti savo matymo, taisymo, yra labai vertingas įgūdis; jeigu jo neturite – labai verta patreniruoti kad ir užduodant konfliktuose mano minėtus klausimus.  Žmogus papasakoja, jūs padėkojate. „Ok, supratau. Aš matau, kaip situacija atrodo tavo akimis.“  Kad komunikacija būtų efektyvesnė, galite reziumuoti: „Tai, anot tavęs, šitoje situacijoje yra taip, anaip ir trečiaip..., tiesa?“ Tokiu būdu jūs grąžinate išgirstą informaciją. O tuomet keliate ranką (mintyse) ir sakote: „Žinai, o aš šitą situaciją matau kitaip. Ar galiu tau papasakoti?“ Toks paklausimas ir įvedimas naujo kriterijaus – kad galima ir kita nuomonė, kitas matymas – ir iš oponento gautas patvirtinimas, kad galite pasakoti – nuo konkurencijos ir varžymosi, kuris gi iš jūsų drąsesnis, greitesnis, veiklesnis, perveda prie lygiavertiškumo. Jei pašnekovas adekvatus ir elgiasi adekvačiai, turite galimybę papasakoti, kaip jūs matote tą situaciją. TREČIAS žingsnis: turime dvi nuomones. Kuri iš jų teisingesnė?  Šiame etape gali padėti klausimai ir eiga: ką darom? Ko norėtum tu? Paklausyk, ko noriu aš.  Tada ieškome, kaip susitarti, kas ką atliepia, į ką atkreipti dėmesį. Ir štai, jau pradedame ne šiaip ginčytis, o kalbėtis orientuodamiesi į sprendimą – pokalbyje, kuriame ką tik virė aistros. Mano galva, ne ginčuose gimsta tiesa. Naujos idėjos gimsta diskusijose, pokalbyje, bet ne ginčuose.  Būtent tų kelių žingsnių padedami jūs ką tik ginčą pavertėte diskusija: leidote išsisakyti, sureziumavote, paklausėte, ką darome, ko nori tu, ko noriu aš – ir tokiu būdu vedate į sprendimo paieškas.  Pažadu, kad įprotis taip mąstyti gerokai palengvins bendravimą. Galėsite tapti efektyvesniu komunikatoriumi, žmogumi, su kuriuo lengva bendrauti. Siūlau dar kartą perskaityti raktinius klausimus ir algoritmo žingsnius, juos įsidėmėti ir pradėti praktikuoti.  O pirmiausia pradėkite nuo tų žmonių, su kuriais santykis yra labiausiai įtemptas.  ### Kokie poreikiai glūdi už jūsų norų? Andrius Jarašiūnas, geštalto terapijos praktikas, NLP treneris, koučingo specialistas     SANTRAUKA Geštalto terapijos praktikas Andrius Jarašiūnas paaiškina, kuo skiriasi norai nuo poreikių ir kas juos glaudžiai sieja. Taip pat dalijasi pratimu, padėsiančiu jums paanalizuoti savo norus ir kokie poreikiai už jų slepiasi.  Viena populiaresnių ir dažnų temų, apie kurias užduoda klausimus mano klientai ir pokalbiuose mini kolegos – tai norai ir poreikiai.  Kas tai yra? Kuo jie skiriasi? Kaip vieni kitus papildo? Gal išties galime vadovautis idėja, kad turėti galima viską – tereikia labai norėti?  Pradėkime nuo to, kad norus ir poreikius labai svarbu atskirti.  Kas yra poreikiai? Jei žvelgtume į pačią žodžio reikšmę, poreikis yra tai, ko man REIKIA – be ko negaliu, kas man būtina.  Kalbant apie bazinius, išgyvenimo poreikius, manau, lengvai rasite to, ko jums reikia, kad išgyventumėte – ir pavalgyti, ir pamiegoti, ir kvėpuoti. Būnant bendruomenėje, kontaktuojant su žmonėmis, šeimoje, poroje ar kolektyve kyla dar kiti poreikiai: saugumo, priėmimo, meilės. Psichologai jiems turi terminą – psichologiniai poreikiai, kurie taip pat labai svarbūs: jei kažkuris tų poreikių nėra pildomas, jaučiame įtampą ir diskomfortą.  Kas yra norai? Jei poreikiai padeda mums išgyventi ir adaptuotis, tai norai PAGERINA gyvenimo kokybę, suteikia lengvumo būti. Pavyzdys: žmogaus telefonas, kaip darbo priemonė, yra poreikis. Bet kad jis būtų naujausio modelio – tai labiau noras, nes, kaip darbo priemonei, visiškai pakaktų ir senesnio modelio telefono.  Iš karto galite sau užduoti klausimą: ko REIKIA, kad būčiau laimingesnis nei esu? Ko REIKIA, kad mano santykiai būtų geri, kokybiški, pripildyti meilės ir laimės? Jeigu atsakymai eina į dalykus, kurie yra išorėje (naujesnio laikrodžio, geresnio automobilio ar naujo modelio telefono) – tai jūs kalbate apie norus. Nes norai labiau pagerina, palengvina gyvenimą, bet nėra jam būtini.  Vis dėlto už kiekvieno noro ir daikto glūdi tam tikras poreikis.  Ir čia yra didžiausia magija: žmonėms būna lengviau įvardyti, ko jie nori (kokios aplinkos, kokių daiktų), negu ko jiems reikia (kaip jausmo, kokių emocijų jie ieško, kokių patirčių).  Norų ir poreikių pratimas Kad būtų lengviau, siūlau susižymėti ir susirašyti, ko gi jūs norite – kokių turite didelių ir nedidelių kaprizų šiuo metu?  O tada pasakykite sau: kam jums to REIKIA, kas už to stovi, ką jums tai duos?  Kas nutiks, kai tai turėsite?  Užduokite kelis klausimus KODĖL: kodėl man to reikia? Kodėl būtent to reikia? Klauskite, kol ciklas užsibaigs ir atsiremsite į save – į tai, ko iš tiesų reikia jums, kaip asmenybei.  Tarkime, jūsų noras – naujas, prabangus laikrodis.  Kam jo reikia?  Vyras sako: man tai yra prestižas.  O kam tau reikia to prestižo?  Tai yra pripažinimas.  O kam tau reikia pripažinimo?  Aš noriu būti kartu.  Kam tau reikia būti kartu?  Nes tuomet jaučiuosi priimtas.  Taigi, slepiantis už objektų ir daiktų, neįvardijus ir neatpažinus savo poreikių, mums būna lengviau. Nes naiviai manome, kad tas norimas daiktas, objektas mums padės išpildyti tą nutylėtą poreikį.  Kur yra spąstai? Minėto pavyzdžio su vyru ir laikrodžiu atveju, tas naujasis laikrodis po kelių mėnesių nebebus naujas laikrodis. Vadinasi, norėdamas būti priimtas, jis vėl susikurs sau naują užduotį, ieškos būdų, koks naujas aksesuaras galėtų patvirtinti jo priėmimą.  Tokia elgsena virsta nesibaigiančiu voverės bėgimu rate. Tuo tarpu įsivardijus, kad aš noriu būti priimtas – turiu priėmimo poreikį, uždavus sau klausimą „o kokiais būdais galiu gauti priėmimą, ką turėčiau padaryti, kaip turėčiau elgtis, kad mane priimtų“, atsakymas greičiausiai bus susijęs visai ne su daiktais.  Taigi, grįžtant prie teksto pradžios, kas tie norai ir poreikiai, galime apibendrinti:  mūsų poreikiai yra kur kas svarbiau nei norai, tačiau norai dažnai būna paviršinė poreikio išraiškos forma.  ### Gyvenimo tikslų formulavimo modelis ir kaip nubraižyti „širdies kelio“ gaires Andrius Jarašiūnas, geštalto terapijos praktikas, NLP treneris, koučingo specialistas   „Gyvenimo tikslas, užrašytas be galutinės išpildymo datos, tėra svajonė,“ – sako geštalto terapijos praktikas Andrius Jarašiūnas, daug dėmesio skiriantis gyvenimo kokybės rekonstrukcijos temai. Šiame epizode Andrius dalijasi gyvenimo tikslų kėlimo formos metodikomis, rekomendacijomis ir pratimais, kuriuos atlikę išmoksite ne tik formuluoti savo tikslus, kad šie neliktu tik neapibrėžtais norais, bet ir pamėginsite atrasti tai, ko iš tiesų norite – vadinamąjį savo „širdies kelią“.  Viena iš mane šiuo metu labai dominančių temų ir krypčių – gyvenimo kokybės rekonstrukcija. Ne, tai nereiškia, kad iš principo dabar žmonės gyvena nekokybiškai ar kažkuo netinkamai. Tačiau manau ir matau, kad kuo geriau save pažįstame, tuo labiau pasikeičia mūsų gyvenimo kokybė.  Todėl šis mano tekstas, keliami klausimai ir jūsų sau duoti atsakymai galimai jus stumtelės vienokio ar kitokio pokyčio link. O tuo pačiu – ir gyvenimo kokybės rekonstrukcijos link. Ar gyvenimo tikslai reikalingi? Pradėsiu nuo amžino klausimo: ar apskritai verta sau kelti gyvenimo tikslus? Kokia jų paskirtis?  Kad padėčiau jums apsispręsti, rekomenduoju atlikti tokį pratimą: padalinkite lapą į du stulpelius. Vienoje lapo pusėje užrašykite klausimą: Kodėl man verta gyventi turint tikslą? Kitame stulpelyje užrašykite: Kodėl man verta gyventi neturint tikslo? Galite rašyti ne „man“, bet apibendrintai  – „žmogui“. O tada pasvarstykite ir surašykite savo atsakymus tiek į vieną, tiek į kitą klausimą.   Užbėgdamas įvykiams už akių galiu pasakyti, kad atsakymai būna net labai įdomūs, kupini netikėtų įžvalgų – nes atsakinėdami į šiuos klausimus, jūs tuo pačiu atviriau ir kitaip pamatote save.  Vieni žmonės būna labiau užsiangažavę – jiems labai reikia tikslų. Kiti, atvirkščiai, labai laisvi, gyvena lengvai, tarsi nuolatinėje flow būsenoje ir tikslų ne itin pasigenda.  Nepamirškite: nėra teisingo ar neteisingo atsakymo. Tiesa, aš esu pastebėjęs tiek iš savo darbinės, profesinės praktikos, tiek iš bendravimo su žmonėmis, kad kai yra griežti rėmai (tikslai) – būna per daug įtampos. O kai per didelis neapibrėžtumas (jokių tikslų), tuomet nebeaiški kryptis. Tiek vienas, tiek kitas kraštutinumas nėra gerai. Tad siekiamybė būtų – peržvelgus  vieno ir kito stulpelio klausimus, paieškoti, kaip galima būtų tuos atsakymus sujungti?  Tad kokie gi galėtų būti tie tikslai – mano, mano šeimos, mano bendruomenės, kurie sujungtų išvardytus kriterijus – nebūtinai visus, bet tiek, kiek jums norisi?  Pamėginkite atlikti šį pratimą ir linkiu juo pasimėgauti.  Tinkamų tikslų formulavimo taisyklės Kalbant apie gyvenimo tikslus, būtina aptarti ir jų formulavimo modelį. Keliant sau tikslus, rekomenduoju atkreipti dėmesį į šiuos žingsnius.  Pirmasis žingsnis: pozityvi formuluotė, arba tai, ko aš noriu. Ne tai, ko nenoriu (atsisakyti, pamesti), bet tai, ką noriu pasiekti.  Antrasis žingsnis: tikslas turėtų būti konkretus, specifiškas, kad aiškiai būtų suprantama, apie ką kalbama. Ir, ne mažiau svarbu – pamatuojamas. Pavyzdžiui, „kelionė aplink pasaulį“ tarsi ir atitiktų pirmąjį punktą „tai, ko aš noriu“ ir skamba pozityviai, bet kyla daug neaiškumo: o čia aplink visą pasaulį pusiauju, ar per visus žemynus, o gal šalis? O laivu, ar lėktuvu, o gal automobiliu? Todėl tokiam tikslui reikėtų daugiau detalumo. Pavyzdžiui, tam galite pasitelkti visus penkis pojūčius: aprašydami tikslą nurodykite, kaip tuomet jausitės, ką matysite, ką girdėsite, kokie žmonės jus sups ir pan.  Trečiasis žingsnis: įvertinti, ar tas tikslas tikrai priklauso nuo manęs? Ar jis mano kontrolės zonoje? Ar įdėjęs kažkiek pastangų, galiu prie to tikslo artėti? Pavyzdžiui, aš galiu norėti, kad Lietuvoje kiaurus metus šviestų saulė – bet tai priklauso ne nuo manęs ir nėra mano kontrolės zonoje. Bet jeigu norėtumėte, kad visus metus virš jūsų galvos būtų saulėtas, giedras dangus – tai jau numanote, ką reikėtų padaryti, kad savo dienas rudenį, žiemą, pavasarį leistumėte saulėtai.  Ketvirtasis žingsnis: laikas, finišo data – kada norėtumėte tai įgyvendinti? Kada tikslas turėtų būti pasiektas? Nes noras, užrašytas be galutinės išpildymo datos, tėra svajonė. Taip, įkvepia, motyvuoja, net žinote, kodėl jums to norisi – bet kai nėra datos, nėra užbaigtumo. Svajonė kabo prieš akis, gamina energiją, veda į priekį, bet kaip trūksta užbaigtumo, išpildymo – taip trūksta.  Taigi, keliant sau tikslus, verta kiekvieną jų patikrinti, kiek atitinka šiuos išvardytus kokybinius kriterijus, ir, jei reikia, savo tikslą pakoreguoti ar performuluoti. Tikslai laike: periodiškumas ir laikotarpis Dar vienas dažnai girdimas klausimas: tai kokiu periodiškumu tie tikslai turėtų būti keliami ir kokiems laikotarpiams – ar visam gyvenimui, ar mėnesiui, o gal metams?  Atsakydamas į šį klausimą, rekomenduoju atlikti dar vieną pratimą, kurį suskirstykime į keturis etapus.   Pirmasis etapas: pasižiūrėkite šiandien į kalendorių ir pamėginkite įsivaizduoti, kad mes su jumis susitinkame lygiai po metų. Ką jūs tada man papasakotumėte? Kuo norėtumėte pasidžiaugt? Kas per tuos metus įvyko jūsų gyvenime?  Beje, rekomenduoju neapsiriboti viena gyvenimo sritimi – nes gyvenimas yra kur kas daugiau nei vien tik darbas, tik hobis ar tik santykiai – įtraukite į savo įsivaizduojamą ateities pokalbį visas paletės spalvas. Tad kas galėtų būti įvykę per tuos metus?  Pagalvokite ir užrašykite. Antrasis etapas: mes su jumis tą pačią dieną susitinkame po trejų metų. Ką tuomet papasakotumėte? Kas tuomet būtų įvykę? Kaip jūs tada norėtumėte gyventi? Labai svarbus momentas: nespauskite iš savęs maksimumo būtinai parašyti kažkiek punktų. Pasimėgaukite procesu. Tai yra svajonių iškėlimas: dalykų, kurie gyvena kiekviename iš mūsų, surašymas ant balto popieriaus lapo. Užfiksavimas to, kas jums patinka, ko norėtųsi. Ir, kas žino, galbūt viskas, ką dabar rašote, išsipildys šimtu procentų?  Trečiasis etapas: mes su jumis susitinkame po penkerių metų. Ką tada papasakosite? Istorija tikrai skirsis nuo tos, kuri buvo parašyta susitikimui po metų.  Pasižymėkite tuos dalykus, kuriuos norėtumėte būti nuveikę, pasiekę, išgyvenę, patyrę per penkmetį.  Paskutinis etapas: mes su jumis susitinkame po dešimties metų. Ką tada norėtumėte papasakoti? Kaip tada norėtumėte gyventi? Kas tada turėtų būti, kaip įsivaizduojate save po dešimtmečio?  Šio pratimo magija yra dar viename, paskutiniame žingsnyje: perskaityti visus tuos terminus-periodus – po metų, trejų, penkerių, dešimties – ir pasibraukti tai, kas labiausiai kartojasi. Galbūt ne visuose, galbūt tik keliuose perioduose.  Atradote tokių pasikartojimų? Sveikinu: didelė tikimybė, kad tai tikrai išsipildys – nes jeigu jūs šiuos dalykus matote skirtinguose ateities projektavimo perioduose, vadinasi, tai jums yra labai svarbu – ir paminėta tiek kartų buvo ne atsitiktinai.  Gali būti, kad tai yra tam tikra kryptis – dar vadinama „širdies keliu“: tai, ko jūs iš tiesų norite.  Labai linkiu, kad šie norai išsipildytų.