Rita Kievišienė, gydytoja, sveikatos psichologė
Gyvenimas kupinas ne vien laimės, malonumų, bet ir sunkių, nemalonių pojūčių, kuriuos palengvinti galite pasinaudodami keturiais savijautos keitimo būdais. Apie tai, kaip valdydami mintis, emocijas ir pojūčius galite valdyti ir savo savijautą, dalijasi gydytoja, sveikatos psichologė Rita Kievišienė.
Ar kada nors norėjote pakeisti savo savijautą? Greičiausiai – taip. Nes nėra paprasta visada išlikti tik laimingam ir džiugiam – gyvenimas kupinas visko, tenka būti ir nuliūdusiems, ir nusivylusiems, ir po konfliktų išsekusiems.
Pagal kognityvinę elgesio terapiją, savijautą galime pakeisti, pakeitę vieną iš keturių momentų.
Savijautą lemia:
Taigi, pakeisti savijautą mes galime pakeitę bent vieną iš šių keturių dalykų.
Mintys
Įsivaizduokite: jeigu jūsų mintys yra labiau neigiamos, keliančios nemalonių jausmų. Neprivalote jose būti – galite savo juodoms mintims pasakyti STOP.
Nes jūsų mintys – tarsi augalas: jeigu jį auginsite, laistysite, puoselėsite – jis užaugs vešlus ir didelis.
Dar daugiau: jeigu puoselėsite ttam tikras mintis, kiek įmanoma galvosite apie tą patį, tai nebūtinai reikš, kad taip ir yra iš tiesų – nes mūsų mintys yra tik mintys, bet ne faktai.
Prisiminti, kad tai tik mano mintys, nebūtinai atspindinčios tikrovę, verta ir tam, kad nenuklystumėte į vadinamąjį „ruminavimą“: jei daugiau kaip 2 minutes galvojate apie tą patį neefektyviai arba su savikritišku požiūriu į save, tai vadinama „ruminavimu“. Toks per ilgas, niekur nevedantis galvojimas kelia įtampą mūsų smegenims ir reiškia, kad jūsų kūnas patiria daugiau įtampos nei norėtumėte. O įtampa, arba stresas, reiškia, kad greičiausiai bus įsitempę sprando ar nugaros raumenys, tankiau plaks širdis, nusilps kojos ar dvejinsis akyse.
Gyvendami šeimoje mes vienas su kitu daug bendraujame, reaguojame, duodame patarimus, o dažnai reaguojame ir automatiškai – tai reiškia, kad būna automatinių minčių, apie kurias daug galvojame, jų net sąmoningai nepastebėdami. Dar daugiau: kai turite daug automatinių minčių, prie kurių prisideda vengimas, tokiu būdu užsukate depresijos atsiradimo mechanizmą.
Todėl dažniau pastebėkite savo mintis ir galvojimą – ypač kai tą darote neefektyviai.
Emocijos
Jei norite pagerinti savo savijautą, taip pat pamėginkite patyrinėti savo emocijas. O tuomet jas įvardykite.
Galbūt dar nepažįstate savo emocijų, gal teks kažkur interneto platybėse paieškoti, kokios jos yra. Bet jei mokėsite sau pasakyti: taip, aš esu sumišęs, taip, man liūdna – tai reikš, kad jūs priimate tai, kas su jumis vyksta. Ir dar daugiau: netrukus pradėsite galvoti, o ką galėčiau daryti kitaip?
Stebėkite ne tik savo, bet ir kito žmogaus jausmus – ir juos įvardykite. Jeigu pastebite, kad jūsų vaikas šaukia, pyksta, suspaudęs kumščius ar suraukęs kaktą – užuot tai neigę, raginę nustoti pykti, galite sakyti: matau, esi supykęs. Ir jūsų vaikas pasijus labiau suprastas.
Kūno pojūčiai ir elgesio keitimas
Dar vienas savijautos keitimo būdų – pakeisti kūno pojūčius.
Pamėginkite pasirąžyti, išeiti, bėgti. Galbūt, kai supykstate, jums reikia trenkti durimis, o gal jas praverti ir apibėgti aplink namą – taip išliejant savo pykčio energiją.
Čia jau kalbame ir apie elgesio keitimą – kuris taip pat padeda keisti savijautą. Jeigu jūs pradedate šaukti konflikto metu – gal vertėtų tuo metu išeiti ir pabūti vienam, o grįžus pasakyti „buvau supykęs“. Arba atvirkščiai. Mėginkite įvairius elgesio eksperimentus, negalvodami, kas iš to bus – tiesiog pamėginkite, patyrinėkite, šią naują patirtį, ir pastebėsite, kad jūsų savijauta keičiasi.
Linkiu, kiek įmanoma, geros savijautos, daugiau sąmoningumo jūsų gyvenime ir pokyčių, jeigu jų reikia.
