Andrius Jarašiūnas, geštalto terapijos praktikas, NLP treneris, koučingo specialistas

NLP treneris, koučingo specialistas Andrius Jarašiūnas paaiškina, kodėl svarbu atskirti grįžtamojo ryšio ir kritikos atvejus ir pateikia trumpą algoritmą, kaip santykius griaunančią kritiką galite paversti konstruktyvių grįžtamuoju ryšiu: kad „neišplautų indų“ situacija virstų ne priekaištų lavina, o pokalbiu ir pokyčiu.

Kai prieiname prie kalbėjimo, bendravimo, susikalbėjimo temos, neišvengsime ir potemės – apie kritiką bei grįžtamąjį ryšį. Kodėl tai svarbu? Nes žmonės turi išmokti atskirti, kada jie teikia grįžtamąjį ryšį, o kada kritikuoja.

Sąvokų įsivardijimas ir atskyrimas

GRĮŽTAMASIS RYŠIS: tai informacija kitam žmogui, kaip jo elgesys veikia mane: kas su manimi vyksta, kai tu kažką darai.

KRITIKA: aš matau, kad tu kažką darai, ir klijuoju etiketę arba išleidžiu savo emocijas, paversdamas jas pretenzija ar kaltinimu. 

Gyvenime grįžtamąjį ryšį gauname kasdien: išėjote ryte pasivaikščioti su šuniuku – praeidami pasisveikinote su kaimynu, jis atsakė – jau gavote grįžtamąjį ryšį. Jei kaimyno „labas rytas“ intonacija apsnūdusi, nelinksma, jūs automatiškai interpretuojate: aha, jis greičiausiai pavargęs, neišsimiegojęs. 

Taigi, kai išsiuntę signalą gauname atsakymą – tai yra grįžtamasis ryšys.

Būtų nuostabu, jei kiekvienas žmogus suvoktų, kad grįžtamasis ryšys yra nuolatinis procesas. Ir prieš vertindamas, išsakydamas savo nuomonę, pagalvotų: koks mano tikslas? Ką aš noriu pasakyti? 

Taip išvengtume nekontroliuojamo kritikavimo, įžeidinėjimo. 

Situacijos analizė: konfliktas dėl neplautų indų ir sprendimo algoritmas

Įsivaizduokite situaciją: šeima ryte ruošiasi išeiti į darbus. Vienas šeimos narys paprašo kito: ar galėtum išplauti indus? Gerai, sako antrasis, galiu. Bet pamiršta. O vakare pirmasis antrajam priekaištauja: kiek tavęs galima prašyti, niekas nesikeičia, tau niekas nerūpi, tau nieko nereikia, tu neprisidedi prie buities darbų! 

Aišku, kad taip kalbantis žmogus jaučia nuoskaudą, nusivylimą ir greičiausiai galvoja arba turi vidinį žinojimą, kad tokiu būdu įvardijus savo jausmus ir emocijas, jis bus išgirstas. 

Ypač, jeigu tokia taktika pasiteisina: gali būti, kad šeimoje, poroje, bendruomenėje vienas kito negirdime tol, kol kažkas netvoja kumščiu į stalą, kol netvyksteli žaibas. 

Jei šita strategija suvveikia, tie žmonės bus pasmerkti pasikartojimui – tai tęsis nuolat. 

Labai svarbu nepamiršti, kad mes visi ne šventieji – visi klystame, visiems visko būna, užvaldo emocijos. Bet jeigu įmanoma susigaudyti, susiimti – labai rekomenduoju tą padaryti. 

Tad kaip būtų galima spręsti tą neišplautų indų situaciją?

TRUMPAS ALGORITMAS

Kaip jau sakiau, grįžtamasis ryšys yra informacija kitam asmeniui apie tai, kokį poveikį man daro jo elgesys. 

Tad grįžtamasis ryšys šioje situacijoje galėtų būti toks: „Ryte aš tavęs paprašiau išplauti indus. Tu pažadėjai tai padaryti. Matau, kad indai neišplauti – man dėl to liūdna / aš jaučiuosi neišgirstas“. 

Ką šiuo atveju padarote? 

• Įvardijate faktą, 
• įvardijate elgesį, 
• įvardijate savo jausmą, 
• ir pridedate prašymą: „Ateityje, prašau, išgirsk mane – ir jeigu pažadi, tai padaryk. Ar galime taip susitarti?“ 

Geranorišku atveju, kai žmonės vienas kito klausosi – esu linkęs tikėti, kad jie vienas kitą išgirs. Atsiprašys už tai, ką pamiršo, prisiims atsakomybę ir galimai gal net nustebins kažkokiu maloniu siurprizu.

Tokia bendravimo forma gal ir atrodo dirbtina, kol nepradedi to daryti nuolat. Pasakyti, kaip jaučiuosi, kai kitas kažkaip elgiasi, man asmeniškai jau tapo įprasta dėl labai elementarios priežasties: aš noriu būti išgirstas, bet nenoriu užpulti žmogaus. Labiau noriu, kad išliktų geras kontaktas, o ne pradėti emocinį karą. 

Rekomenduoju ir jums pabandyti praktiškai taikyti šią nesudėtinga grįžtamojo ryšio formulę:

• situacija
• elgesys
• mano jausmas
• ir mano prašymas.

Aš nekaltinu, nesakau, kad tu blogas – bet sakau, kaip jaučiuosi dėl to, kas atsitiko. 

O mano prašymas – tai mano lūkestis, tikintis, kad kaskart mes abu progresuosime ir vienas kitą girdėsime. 

Kai prireikia pokalbio apie gilesnius dalykus

Dažnai žmonės klausia: o ką daryti, kai kita pusė vis žada, žada ir niekas nesikeičia? Kalbėk nekalbėjęs – pokyčiai nevyksta. 

Tuomet darau prielaidą, kad laikas pradėti kalbėti apie kitokius dalykus: globalesnius, labiau vertybinius. 

Jei tai pora – paieškoti atsakymo į klausimus: 

• kodėl mes kartu?
• kaip mes matome kartu bendrą ateitį? 
• ko aš noriu iš tavęs? 
• ką aš tau galiu duoti? 
• ko tu nori iš manęs? 
• ką tu man gali duoti? 

Ir jeigu tame pokalbyje abi puses atsakymai tenkina, yra tikimybė, kad ir elgesys pasikeis, o abu poros nariai pasistengs vienas kitą atliepti. 

Geros jums grįžtamojo ryšio praktikos!