Anantara das, bhakti jogas, vedų žinovas, pamokslininkas

Kiek jaunų žmonių susimąsto, kam ir kodėl apskritai reikalinga šeima? Ir kiek į ją ateina sąmoningai, suvokdami savo atsakomybę ir šios sąjungos paskirtį? Vedų filosofijos praktikas, brahmanas Anantara das pradeda pasakojimų ciklą, skirta pristatyti šeimos sąvoką vedų filosofijoje, kokie etapai ją sudaro, kaip pereiti tuos etapus, tobulinantis šeimoje ir būnant joje laimingiems.

Kadangi šio projekto uždavinys – pasakoti apie šeimą, aš norėčiau pradėti nuo šeimos kūrimo ir klausimo: kodėl verta sukurti šeimą ir ką ji duoda? Jei žiūrėsime pagal pasaulio statistiką, vienišų žmonių nėra daug: visi stengiasi rasti antrąją pusę, su kuria lengviau gyventi. Žvelgiant gamtoje – augalams, gyvūnams reikia poros.

Žmogus taip pat yra gamtos dalis, kurianti šeimas. Tačiau jas kurdami dažnai neturime supratimo, kam ta šeima reikalinga.

Visų mūsų, ieškančių antros pusės, nenorinčių būti vienišiems, problema yra įsivaizdavimas, kad mes ta antra puse tenkinsimės, būsime laimingi.
Moteriai atrodo, kad ištekėjus už vyro, šis ją globos, pasirūpins, bus dėmesingas.

Vyrui atrodo, kad su atrastąja antra puse galės turėti lytinių santykių, kiek širdis geidžia, žmona gamins maistą, skalbs – kažkas panašaus kaip mama, tik dar geriau. Ir tai – pirmoji klaida. Bet ji natūrali – juk mes neturime patirties, esame jauni. Gal kažkiek patirties turi mūsų tėvai, seneliai, bet mes jais mažai tikime – sakome, kad tai buvo individualu, tai buvo kiti laikai, kurie praėjo.

Pradėję ieškoti antrosios pusės, toli gražu ne visi būname jai pasiruošę. O pirmiausia – nesame pasiruošę pasirūpinti. Nes šeima tai pirmiausia reiškia, kad turėsime vienas kitu rūpintis. Vyras turės vesti žmoną per gyvenimą. Lietuvių kalboje vartojame žodį „vesti“ – galvodami, kad vedybos tai yra sąjunga, valstybinėje institucijoje pasižadant, kad būsime šeima, saugosime vienas kitą. Ta ceremonija, kaip žinote, trunka labai trumpai.

Dar būna religinė sąjunga (bet ir tai jau ne visada), kai prisiekiame prieš Dievą, nors, būdami gan jauni, nesuprantame, kas tas Dievas, ką čia prisiekėme, kas mūsų laukia. Ir kai tenka pradėti gyventi, mes nemokame, nes nežinome, kas ta šeima. Čia tas pats, kaip ateiti į naują darbo vietą ir patirti sunkumų, kol susigaudote, kas ir kaip vyksta. Arba kaip vaikui, atėjusiam į darželį, tenka adaptuotis ir priprasti.

Šeimoje – tas pats: viskas nauja tiek vyrui, tiek moteriai. Tad prieš kurdami šeimą turėtume susimąstyti: kas yra šeima? Juk su tuo žmogumi, kurį vesime ar už kurio ištekėsime, turėsime būti visą likusį gyvenimą. Net ir tai, kad vyras turėtų vesti žmoną per gyvenimą, toli gražu nereiškia, kad vyrai žino, kur turėtų ją vesti. Vestuvių ceremonijoje vyras moterį veda į santuokų rūmus, veda nusifotografuoti ir prie vestuvių stalo. Trys vedimai – kurie kitą dieną tuo ir baigiasi.

O juk iš tiesų vesti – tai reiškia būti pavyzdžiu. Aš esu seniausios, nuo Visatos gimimo pradžios kalbančios vedų filosofijos atstovas. O vedos – tai „žinios“, kurios mums duotos iš aukščiau, apreikštos. Ir jos nurodo, dėl ko reikia kurti šeimą ir kaip tą daryti, kad būtume laimingi. Tad tuo ir norėčiau pasidalinti.

Išaukštinta sąjunga. Iš tiesų šeima – tai daug labiau išaukštinta sąjunga, nei mes paprastai suprantame. Tai antros būtybės sutikimas, su kuria būsiu visada kartu ir mokysiuosi pasitarnauti tai antrajai pusei.
Tai reiškia – mylėti. Dažnai meilė mums reiškia tik bučinius, lytinį aktą, meilius žodžius, bet iš tiesų meilė yra gebėjimas būti dėmesingam, priimti savo žmogų, su kuriuo gyvensiu visą gyvenimą. Tai reiškia tarnystę, gyvenimą dėl to kito žmogaus. Vedos nurodo visus šeiminių santykių etapus, apie kuriuos dar papasakosiu.

Aukščiausias šeimos gyvenimo tikslas – kartu sugrįžti pas Dievą. Šeima – tai būdas apsivalyti, atidirbti karmą. Žmona, būdama su vyru, jame atras visas savo paslėptas charakterio savybes. Nes ką moteris turi užrakinusi viduje – tą išorėje matys savo vyre, kuris tarsi pakels tas drumzles.
Tad ateidami į šeimą, „atidirbame“ savo likimus, kas sudėta praeityje – turime pakelti viską ir išvalyti, kad mūsų širdis būtų švari. O vyras turi nuvesti žmoną pas Dievą.

Daugelis žmonių apie tai net negalvoja, gyvena šį gyvenimą taip, tarsi viskas tuo ir baigtųsi – antkapiu ir pelenais. Tačiau vedinėje filosofijoje sakoma, kad vyras su žmona gali keliauti toliau, į kitą gyvenimą, susirasti vienas kitą ir vėl kurti santykius, o tada dar kartą susitikti, ir dar atidirbti, kad taptų dar švaresni. Ir taip net 7 kartus.

Aš esu vedinės filosofijos dvasininkas, brahmanas, kuriam teko ir tenka tuokti daug šeimų. Ceremonijų metu pagal vedų tradiciją būna 7 apėjimai aplink laužą. Lygiai taip sutuoktiniai gali susitikti 7 gyvenimus kartu. Šiose paskaitose ir pamėginsiu papasakoti, kaip pereiti šiuos etapus, kaip tobulintis šeimoje ir būti joje laimingu.