Investuokime į šeimų santykius – toks pasiūlymas Vyriausybei

Laimė Sociume
Laimingi vaikai
Populiariausi
straipsnio autorius

Pasiūlymai dėl šeimos politikos priemonių paketo papildymo

2026 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui

Teikia: VšĮ „Laimė šeimoje projektai“ ir pasiūlymą palaikančios organizacijos

Prašymas

Sveikiname siekį sustiprinti šeimų finansinį saugumą ir išplėsti paramą įvairiais vaiko auginimo etapais.

Pirmas ir esminis mūsų siūlymas – papildyti paketą Šeimos santykių ir atsparumo krepšeliu. Tai ilgalaikė valstybės investicija į pačių šeimų gebėjimą kurti ryšį, susitarti, atsakingai auginti vaikus, spręsti nesutarimus ir laiku įveikti sunkumus.

Papildomai siūlome pasirenkamojo pobūdžio finansinę priemonę – Šeimos pasirinkimui neutralią vaiko priežiūros išmoką. Ji skatintų šeimų savarankiškumą ir atsakomybę, nes sprendimą, kuris iš tėvų prižiūrės vaiką, mažiau lemtų būsimos išmokos skirtumas. Šios dvi priemonės kartu stiprintų šeimų finansinį ir emocinį saugumą, didintų pasitikėjimą šeimos ateitimi ir sudarytų palankesnes sąlygas priimti sprendimą susilaukti pirmojo ar dar vieno vaiko.

Rengiant teisės aktų projektus prašome sudaryti darbo grupę ir į ją būtinai įtraukti šeimų bei tėvų organizacijų atstovus. Taip būtų užtikrinta, kad rengiant sprendimus būtų išgirsta šeimų ir tėvų praktinė patirtis, poreikiai bei siūlymai. Kitus darbo grupės dalyvius atsakingos institucijos galėtų pasirinkti pagal savo taikomą tvarką ir svarstomiems klausimams reikalingas kompetencijas. Taip pat prašome įvertinti abiejų pasiūlymų finansinį ir socialinį poveikį. Šeimos santykių ir atsparumo krepšelį siūlome vertinti kaip savarankišką pagrindinę priemonę, o išmokos skaičiavimo pakeitimą – kaip papildomą šeimos pasirinkimo laisvę, savarankiškumą ir atsakomybę didinantį finansinį sprendimą.

Pirmas ir esminis pasiūlymas Šeimos santykių ir atsparumo krepšelis

Kodėl jo reikia

Pristatytas šeimos politikos priemonių paketas daugiausia sprendžia materialinio saugumo, vaikų užimtumo, maitinimo ir būsto klausimus. Šios priemonės yra reikalingos, tačiau šeimos gerovę lemia ne vien jos materialinės sąlygos. Ne mažiau svarbūs šeimos narių gebėjimai kurti tarpusavio ryšį, susikalbėti, atpažinti ir išreikšti savo poreikius, spręsti nesutarimus, bendradarbiauti auginant vaikus ir įveikti gyvenimo pokyčius.

Šių gebėjimų galima mokytis dar nelaukiant įtampos, santykių krizės ar pagalbos institucijų įsitraukimo. Brandesni ir darnesni šeimos santykiai kuria palankesnę aplinką vaikams susilaukti, saugiai juos auginti ir padėti jiems tapti emociškai brandžiais žmonėmis.

Lietuvai susiduriant su itin mažu gimstamumu, šeimos politikos priemonės turi ne tik mažinti vaikų auginimo finansinę naštą, bet ir kurti aplinką, kurioje žmonės jaustųsi saugiau kurdami šeimą ir augindami vaikus. Sprendimą susilaukti pirmojo ar dar vieno vaiko lemia ne vien pajamos. Ne mažiau svarbūs tarpusavio santykių tvirtumas, pasitikėjimas partneriu, gebėjimas susitarti, kartu įveikti sunkumus ir tikėjimas šeimos ateitimi. Šeimos santykių ir atsparumo krepšelis stiprintų šeimų pasitikėjimą savo jėgomis ir galėtų sudaryti palankesnes sąlygas drąsiau priimti sprendimą susilaukti pirmojo vaiko ar auginti gausesnę šeimą.

Todėl valstybės šeimos politika turėtų ne tik suteikti materialinę paramą ar šalinti jau kilusių problemų pasekmes, bet ir nuosekliai investuoti į pačių šeimų gebėjimą kurti darnų gyvenimą. Tai nėra vien papildomos išlaidos – tai prevencinė investicija į šeimų ir visos valstybės socialinį atsparumą. Šiandien stiprindami šeimų santykių, tėvystės ir sunkumų sprendimo gebėjimus, ateityje mažinsime poreikį šalinti įsisenėjusių problemų pasekmes ir galėsime taupyti sveikatos priežiūros, socialinės pagalbos, vaiko teisių apsaugos bei teisėsaugos srityse.

Krepšelio paskirtis

Pagrindinis krepšelio principas – investuoti į pačių šeimų gebėjimus, o ne tik kompensuoti pasekmes. Šeimos santykių ir atsparumo krepšelis būtų lengvai prieinama valstybės finansuojama galimybė šeimoms stiprinti tarpusavio ryšį, ugdyti santykių, tėvystės, emocinio raštingumo ir konfliktų sprendimo gebėjimus. Šeimos galėtų juo naudotis savo iniciatyva ne tik susidūrusios su sunkumais, bet ir siekdamos kurti darnius, brandžius bei ilgalaikius santykius.

Saugesni, darnesni ir savo gebėjimais labiau pasitikintys žmonės galėtų drąsiau priimti sprendimą susilaukti pirmojo vaiko, o jau vaikus auginančios šeimos – svarstyti apie dar vieną vaiką. Taip krepšelis prisidėtų ne tik prie šeimų gerovės, bet ir prie ilgalaikių Lietuvos pastangų sudaryti gimstamumui palankesnes sąlygas.

Finansuojamos paslaugos

  • poros santykių ir šeimos konsultacijos;
  • pozityvios tėvystės, emocinio raštingumo ir konfliktų valdymo programos;
  • pagalba išsiskyrusiems ar skyrium gyvenantiems tėvams bendradarbiauti vaiko auginimo klausimais, apsaugoti vaiką nuo tarpusavio konflikto ir išsaugoti jo ryšį su abiem tėvais;
  • pagalba šeimai po vaiko gimimo, paauglystės, negalios, slaugos, netekties ar grįžimo iš emigracijos laikotarpiu;
  • žinių ir gebėjimų atpažinti ankstyvuosius priklausomybių, smurto, emocinės krizės ir perdegimo požymius stiprinimas;
  • įvairiomis formomis gyvai ir nuotoliniu būdu prieinamos šeimos santykių, tėvystės ir asmeninių gebėjimų stiprinimo veiklos bei priemonės.

Siūlomas įgyvendinimas

Elementas Siūlymas
Pradinis etapas Trejų metų bandomoji programa pasirinktose savivaldybėse, vėliau – plėtra pagal rezultatus.
Finansavimas Orientacinis 10–15 mln. eurų finansavimas trejų metų bandomajam etapui. Galutinę sumą nustatyti pagal programos apimtį, dalyvaujančių šeimų skaičių, krepšelio vertę ir rezultatų vertinimo poreikį.
Krepšelio vertė Orientacinė 300–500 eurų suma vienai šeimai per nustatytą laikotarpį.
Prieinamumas Kreipimasis savo iniciatyva per vieną informacinį langą; gyvos ir nuotolinės paslaugos visoje Lietuvoje.
Bandomojo etapo principas Palikti pakankamai laisvės paslaugų formų, metodų ir teikėjų įvairovei, taikant tik būtinus, proporcingus saugumo ir skaidrumo reikalavimus.
Vertinimas Po trejų metų pirmiausia vertinti šeimų savijautos, tarpusavio santykių, tėvystės ir sunkumų sprendimo gebėjimų pokytį, taip pat pakartotinių krizių ir institucinių paslaugų poreikį.

Papildomas finansinis pasiūlymas Šeimos pasirinkimui neutrali vaiko priežiūros išmoka

Problema

Dabartinis vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimas pernelyg susieja šeimos padėtį su pajamomis palyginti trumpu laikotarpiu prieš vaiko gimimą. Todėl tėvai, daugelį metų dirbę ir mokėję socialinio draudimo įmokas, gali atsidurti nepalankioje padėtyje, jei prieš vaiko gimimą jų pajamos dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių sumažėjo, jie laikinai nedirbo arba vienas sutuoktinis buvo išlaikomas kito. Be to, kai išmoka priklauso tik nuo atostogomis besinaudojančio asmens pajamų, šeimai gali atsirasti finansinė paskata vaiko priežiūrai rinktis daugiau uždirbantį tėvą ar motiną, nors sprendimą pirmiausia turėtų lemti vaiko gerovė ir šeimos aplinkybės.

Siūlomas principas

Suteikti šeimai teisę pasirinkti, kad vaiko priežiūros išmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal abiejų tėvų draudžiamųjų pajamų vidurkį per pačios šeimos pasirinktą jai palankiausią ankstesnį laikotarpį. Vertinant teisę į išmoką ir jos dydį būtų atsižvelgiama ne vien į pajamas prieš pat vaiko gimimą, bet ir į ilgesnį tėvų dalyvavimą socialinio draudimo sistemoje. Išmoką gautų vaiką faktiškai prižiūrintis ir vaiko priežiūros atostogomis besinaudojantis asmuo, tačiau jos dydis neskatintų šeimos rinktis daugiau uždirbančio tėvo vien dėl finansinės naudos.

Pasirenkamumo principai

  • Šeimos vidurkio modelis būtų savanoriška alternatyva, o ne privalomas visoms šeimoms skaičiavimo būdas.
  • Modelis neturėtų mažinti išmokos mažesnes pajamas gaunančiai ar vienišai vaiką auginančiai šeimai; turi būti numatytos apsauginės grindys.
  • Atskiras reguliavimas reikalingas vienišiems tėvams, kai vienas iš tėvų nedraustas, miręs, nežinomas, neturi teisės į išmoką ar faktiškai nedalyvauja vaiko gyvenime.
  • Šeimai prieš pasirinkimą turėtų būti pateiktas aiškus galimų išmokos apskaičiavimo variantų palyginimas eurais.

Laukiamas rezultatas

  • Šeima galėtų laisviau pasirinkti, kuris iš tėvų prižiūrės vaiką, nepatirdama dirbtinės finansinės paskatos šį sprendimą grįsti vien tėvų pajamų skirtumu.
  • Laikinas pajamų sumažėjimas prieš vaiko gimimą nenubrauktų ilgalaikio tėvų dalyvavimo socialinio draudimo sistemoje.
  • Vaiko priežiūros išmoka geriau atspindėtų bendrą šeimos ekonominę padėtį ir ankstesnį abiejų tėvų indėlį.
  • Pagrindiniu tėvų pasirinkimo kriterijumi išliktų vaiko gerovė, tėvų pasirengimas ir konkrečios šeimos gyvenimo aplinkybės.

Prašomi sprendimai dėl abiejų pasiūlymų

  • Papildyti rengiamą šeimos politikos priemonių paketą Šeimos santykių ir atsparumo krepšeliu.
  • Rengiant teisės aktų projektus sudaryti darbo grupę ir į ją įtraukti šeimų bei tėvų organizacijų atstovus.
  • Parengti Šeimos pasirinkimui neutralios vaiko priežiūros išmokos modelį, numatant šeimos teisę pasirinkti jai palankiausią ankstesnių pajamų laikotarpį.
  • 2027 metų biudžete numatyti finansavimą Šeimos santykių ir atsparumo krepšelio bandomajai programai kaip ilgalaikei prevencinei valstybės investicijai.

Pasiūlymą teikianti ir palaikymą patvirtinusios organizacijos

Organizacija Statusas Atstovas ir pareigos
Laimė šeimoje projektai Teikia Audrius Murauskas, vadovas
Lietuvos tėvų forumas Palaiko Darius Trečiakauskas, pirmininkas
Rengimo šeimai asociacija Palaiko Ramųnas Aušrotas, pirmininkas

Palaikančios organizacijos į sąrašą įtraukiamos gavus jų atstovo patvirtinimą el. paštu. Gauti patvirtinimai saugomi VšĮ „Laimė šeimoje projektai“.

DI vedlys Laimis