Pasiūlymai dėl šeimos politikos priemonių paketo papildymo
2026 m. rugsėjo 21 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui
Teikia: VšĮ „Laimė šeimoje projektai“ ir pasiūlymą palaikančios organizacijos
Sveikiname siekį sustiprinti šeimų finansinį saugumą ir išplėsti paramą įvairiais vaiko auginimo etapais.
Pirmas ir esminis mūsų siūlymas – papildyti paketą Šeimos santykių ir atsparumo krepšeliu. Tai ilgalaikė valstybės investicija į pačių šeimų gebėjimą kurti ryšį, susitarti, atsakingai auginti vaikus, spręsti nesutarimus ir laiku įveikti sunkumus.
Papildomai siūlome pasirenkamojo pobūdžio finansinę priemonę – Šeimos pasirinkimui neutralią vaiko priežiūros išmoką. Ji skatintų šeimų savarankiškumą ir atsakomybę, nes sprendimą, kuris iš tėvų prižiūrės vaiką, mažiau lemtų būsimos išmokos skirtumas. Šios dvi priemonės kartu stiprintų šeimų finansinį ir emocinį saugumą, didintų pasitikėjimą šeimos ateitimi ir sudarytų palankesnes sąlygas priimti sprendimą susilaukti pirmojo ar dar vieno vaiko.
Rengiant teisės aktų projektus prašome sudaryti darbo grupę ir į ją būtinai įtraukti šeimų bei tėvų organizacijų atstovus. Taip būtų užtikrinta, kad rengiant sprendimus būtų išgirsta šeimų ir tėvų praktinė patirtis, poreikiai bei siūlymai. Kitus darbo grupės dalyvius atsakingos institucijos galėtų pasirinkti pagal savo taikomą tvarką ir svarstomiems klausimams reikalingas kompetencijas. Taip pat prašome įvertinti abiejų pasiūlymų finansinį ir socialinį poveikį. Šeimos santykių ir atsparumo krepšelį siūlome vertinti kaip savarankišką pagrindinę priemonę, o išmokos skaičiavimo pakeitimą – kaip papildomą šeimos pasirinkimo laisvę, savarankiškumą ir atsakomybę didinantį finansinį sprendimą.
Pristatytas šeimos politikos priemonių paketas daugiausia sprendžia materialinio saugumo, vaikų užimtumo, maitinimo ir būsto klausimus. Šios priemonės yra reikalingos, tačiau šeimos gerovę lemia ne vien jos materialinės sąlygos. Ne mažiau svarbūs šeimos narių gebėjimai kurti tarpusavio ryšį, susikalbėti, atpažinti ir išreikšti savo poreikius, spręsti nesutarimus, bendradarbiauti auginant vaikus ir įveikti gyvenimo pokyčius.
Šių gebėjimų galima mokytis dar nelaukiant įtampos, santykių krizės ar pagalbos institucijų įsitraukimo. Brandesni ir darnesni šeimos santykiai kuria palankesnę aplinką vaikams susilaukti, saugiai juos auginti ir padėti jiems tapti emociškai brandžiais žmonėmis.
Lietuvai susiduriant su itin mažu gimstamumu, šeimos politikos priemonės turi ne tik mažinti vaikų auginimo finansinę naštą, bet ir kurti aplinką, kurioje žmonės jaustųsi saugiau kurdami šeimą ir augindami vaikus. Sprendimą susilaukti pirmojo ar dar vieno vaiko lemia ne vien pajamos. Ne mažiau svarbūs tarpusavio santykių tvirtumas, pasitikėjimas partneriu, gebėjimas susitarti, kartu įveikti sunkumus ir tikėjimas šeimos ateitimi. Šeimos santykių ir atsparumo krepšelis stiprintų šeimų pasitikėjimą savo jėgomis ir galėtų sudaryti palankesnes sąlygas drąsiau priimti sprendimą susilaukti pirmojo vaiko ar auginti gausesnę šeimą.
Todėl valstybės šeimos politika turėtų ne tik suteikti materialinę paramą ar šalinti jau kilusių problemų pasekmes, bet ir nuosekliai investuoti į pačių šeimų gebėjimą kurti darnų gyvenimą. Tai nėra vien papildomos išlaidos – tai prevencinė investicija į šeimų ir visos valstybės socialinį atsparumą. Šiandien stiprindami šeimų santykių, tėvystės ir sunkumų sprendimo gebėjimus, ateityje mažinsime poreikį šalinti įsisenėjusių problemų pasekmes ir galėsime taupyti sveikatos priežiūros, socialinės pagalbos, vaiko teisių apsaugos bei teisėsaugos srityse.
Pagrindinis krepšelio principas – investuoti į pačių šeimų gebėjimus, o ne tik kompensuoti pasekmes. Šeimos santykių ir atsparumo krepšelis būtų lengvai prieinama valstybės finansuojama galimybė šeimoms stiprinti tarpusavio ryšį, ugdyti santykių, tėvystės, emocinio raštingumo ir konfliktų sprendimo gebėjimus. Šeimos galėtų juo naudotis savo iniciatyva ne tik susidūrusios su sunkumais, bet ir siekdamos kurti darnius, brandžius bei ilgalaikius santykius.
Saugesni, darnesni ir savo gebėjimais labiau pasitikintys žmonės galėtų drąsiau priimti sprendimą susilaukti pirmojo vaiko, o jau vaikus auginančios šeimos – svarstyti apie dar vieną vaiką. Taip krepšelis prisidėtų ne tik prie šeimų gerovės, bet ir prie ilgalaikių Lietuvos pastangų sudaryti gimstamumui palankesnes sąlygas.
| Elementas | Siūlymas |
| Pradinis etapas | Trejų metų bandomoji programa pasirinktose savivaldybėse, vėliau – plėtra pagal rezultatus. |
| Finansavimas | Orientacinis 10–15 mln. eurų finansavimas trejų metų bandomajam etapui. Galutinę sumą nustatyti pagal programos apimtį, dalyvaujančių šeimų skaičių, krepšelio vertę ir rezultatų vertinimo poreikį. |
| Krepšelio vertė | Orientacinė 300–500 eurų suma vienai šeimai per nustatytą laikotarpį. |
| Prieinamumas | Kreipimasis savo iniciatyva per vieną informacinį langą; gyvos ir nuotolinės paslaugos visoje Lietuvoje. |
| Bandomojo etapo principas | Palikti pakankamai laisvės paslaugų formų, metodų ir teikėjų įvairovei, taikant tik būtinus, proporcingus saugumo ir skaidrumo reikalavimus. |
| Vertinimas | Po trejų metų pirmiausia vertinti šeimų savijautos, tarpusavio santykių, tėvystės ir sunkumų sprendimo gebėjimų pokytį, taip pat pakartotinių krizių ir institucinių paslaugų poreikį. |
Dabartinis vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimas pernelyg susieja šeimos padėtį su pajamomis palyginti trumpu laikotarpiu prieš vaiko gimimą. Todėl tėvai, daugelį metų dirbę ir mokėję socialinio draudimo įmokas, gali atsidurti nepalankioje padėtyje, jei prieš vaiko gimimą jų pajamos dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių sumažėjo, jie laikinai nedirbo arba vienas sutuoktinis buvo išlaikomas kito. Be to, kai išmoka priklauso tik nuo atostogomis besinaudojančio asmens pajamų, šeimai gali atsirasti finansinė paskata vaiko priežiūrai rinktis daugiau uždirbantį tėvą ar motiną, nors sprendimą pirmiausia turėtų lemti vaiko gerovė ir šeimos aplinkybės.
Suteikti šeimai teisę pasirinkti, kad vaiko priežiūros išmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal abiejų tėvų draudžiamųjų pajamų vidurkį per pačios šeimos pasirinktą jai palankiausią ankstesnį laikotarpį. Vertinant teisę į išmoką ir jos dydį būtų atsižvelgiama ne vien į pajamas prieš pat vaiko gimimą, bet ir į ilgesnį tėvų dalyvavimą socialinio draudimo sistemoje. Išmoką gautų vaiką faktiškai prižiūrintis ir vaiko priežiūros atostogomis besinaudojantis asmuo, tačiau jos dydis neskatintų šeimos rinktis daugiau uždirbančio tėvo vien dėl finansinės naudos.
| Organizacija | Statusas | Atstovas ir pareigos |
| Laimė šeimoje projektai | Teikia | Audrius Murauskas, vadovas |
| Lietuvos tėvų forumas | Palaiko | Darius Trečiakauskas, pirmininkas |
| Rengimo šeimai asociacija | Palaiko | Ramųnas Aušrotas, pirmininkas |
Palaikančios organizacijos į sąrašą įtraukiamos gavus jų atstovo patvirtinimą el. paštu. Gauti patvirtinimai saugomi VšĮ „Laimė šeimoje projektai“.