Ugnė Juodytė, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė

Tam, kad geriau suprastumėte perdegimą bei jo veikimo mechanizmus, kognityvinės elgesio terapijos specialistė Ugnė Juodytė aptaria penkis pervargimo etapus, jų požymius ir galimas pasekmes laiku nesustojant ir einant vis tolyn perdegimo keliu.

Perdegimas – kai net turėję galimybę pailsėti, pavyzdžiui, per savaitgalį, jam pasibaigus, vis tiek jaučiate, kad energijos nėra. Ir tai kartojasi mėnesis iš mėnesio, gal net pusmetį ar metus. Tėvystėje tokie gali būti ir dveji, treji metai.

Šie pojūčiai jau gali signalizuoti apie perdegimą, kuris turi keletą etapų. Juos aptarsiu ir papasakosiu, kas slepiasi po kiekvienu iš jų giliau.

Pirmasis etapas

Pirmasis perdegimo etapas, pagal tyrėjus Veningą ir Spradley, vadinamas „medaus mėnesiu“. Jeigu šiame etape sau padėsime, į kitus neperžengsime.

Šiuo metu turite daug energijos ir noro veikti, daryti, esate kupini entuziazmo, iššūkiai šeimoje negąsdina, net jei kažkas nesiseka ar kyla konfliktai, jūs turite vidinių jėgų ir tikėjimo, kad viską galima išspręsti. 

Ieškote resursų, pagalbos, jaučiate, kad kiekvieną rytą norite keltis, padėti savo vaikams, vyrui / žmonai, dalintis savo resursais. 

Tad pirmasis etapas kupinas energijos, gerų emocijų. Žmonės pajaučia, kad gali versti kalnus. Ir pradeda tai daryti: įsijungia perfekcionizmas. Pavyzdžiui, tėvystėje tai išvirsta į keliolika būrelių sau ir savo vaikams, norisi ir verslą kurti, ir šeimą kurstyti, ir viską vienu metu nuveikti.

Nebelieka laiko miegui, hobiams, laisvalaikiui. Pradedame pamesti save. 

Iš pradžių tai nieko nekeičia, gyvenimas tiesiog teka.

Antrasis etapas

Bet netrukus papuolame į antrąjį etapą: vadinamą streso pliūpsniu. Jame kyla nerimas. Gal nebeišlaikote fokuso, o gal prabundate naktimis. Tokiu būdu pradedate eiti perdegimo keliu. Dar vienas šio etapo ženklas – nuovargis: kai net atsikėlę ryte, jaučiatės nepailsėję. Tai ypač gerai jaučia mažus vaikus auginantys tėvai: daug nemigo naktų, darbų, rutinos. Tuomet nebepavyksta visiškai išeiti į poilsio režimą – mes nuolat jaučiamės pavargę; ne tik po pirmų metų, bet ir antrus, trečius ar ilgiau. 

Dar vienas šio etapo momentas – dirglumas. Pakanka partneriui pridėti švelniai ranką – o jūs įjungiate kovos režimą. Kūnas signalizuoja, kad esate nuolatinėje įtampoje. 

Tai keli ženklai, kurie būtų tarsi raudonas šauktukas, kviečiantis atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta.

Trečiasis etapas 

Jis vadinamas lėtiniu stresu. Pirmas požymis – apatija. Šeimoje jis pasireiškia, kai matydami, kad žmonai / vyrui nėra gerai, pradedate mąstyti „koks skirtumas“. Įsijungia ir kitas balsas „bet man turi rūpėti“, „aš turiu pasiklausti, kažką daryti“. Bet jį nutraukia dar stipresnis balsas: „Koks skirtumas, susitvarkys pats/pati“! 

Arba su vaiku: santykis yra, bet nebėra energijos investuoti į tą santykį savęs.

Gali kilti ciniškumas, pyktis. 

Šiame etape dažnai mamos, tėčiai sako, kad iki tol nešaukę, dabar pradeda agresyviai kelti balsą ant savo vaiko. Ir žmonės dažnai to išsigąsta – bet tai yra dar vienas ženklas, kad einame perdegimo kelionėje tolyn.

Šie trys etapai – medaus mėnuo, streso pliūpsnis ir lėtinis stresas – yra tie, kurių metu jūs dar galite sau padėti. Jei nieko nedarote, einame tolyn – ir čia jau prireikia pagalbos iš išorės: psichiatro, šeimos gydytojo, psichoterapeuto, psichologo. 

Ketvirtasis etapas 

Tai jau pats perdegimas: kai nebenorime nei bendrauti su šeima, nei su draugais, vidinis noras tėra susisukti į kažką šilto ir nieko nedaryti. Šio etapo metu atsiranda visiškas savo poreikių nepaisymas bei koncentracija į problemas – nuo globalaus masto (valdžios, santvarkos ir „visi kalti“) iki šeimos (mano vyras / žmona manęs negirdi, mano vaikais patys blogiausi) – žmogus mato jau tik juodus atspalvius.

Penktasis etapas

Jei ketvirtojo etapo stadijoje niekas nepadeda, pereinama į penktąjį etapą, kai net pakelti vandens stiklinę ir atsigerti tampa per sunku. Tai lėtinis psichinis, fizinis nuovargis ir labai dažnai šalia jo eina depresija. 

Iš ketvirtojo ir penktojo etapų išeinama ne per pusmetį ir ne per metus – kartais prireikia trejų, ketverių ir daugiau metų.

Labai linkiu į juos neiti ir kuo greičiau grįžti į savo pirmąjį, antrąjį, trečiąjį etapus. O jeigu jau įsmukote į pervargimą, labai kviečiu atidžiai pasiklausyti, apie ką kalbėsime kitose temose, ir pasikviesti kvalifikuotos pagalbos, kuri jums galėtų padėti iš šios būsenos išeiti.