Psichologė, psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė
Didžiulio fizinio ir psichologinio virsmo metu – paauglystėje – sutrinka ne tik vaikai, bet ir tėvai: kur dingo mano mažas, mielas, šiltas vaikutis, virtęs į piktą, duris trankantį ir NE kartojantį paauglį? Psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė padeda sudėlioti reikiamus akcentus šioje temoje ir primena, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį bei paaiškina, kodėl nereikia bijoti paauglystės, nes ji – labai svarbi jauno žmogaus savęs kūrimo proceso dalis.
Vienas sudėtingiausių – ir kartu įdomiausių – gyvenimo tarpsnių yra paauglystė. Anksčiau ji būdavo gan aiškiai apibrėžta: prasideda 11-12 metų ir tęsiasi iki 16-17 metų. Tačiau dabar sutinkama, kad paauglystės laikotarpis gali būti labai įvairus. Matome daug ankstyvosios paauglystės atvejų ir net tokių, kai vaikai apskritai paauglystės neišgyvena. Arba pas psichologus ateina 30 ar 40 metų suaugę žmonės, kurie išgyvena paauglystę – nes to neišgyveno praeityje.
Tad kas yra paauglystė, kuo…
