Andrius Jarašiūnas, geštalto terapijos praktikas, NLP treneris, koučingo specialistas

SANTRAUKA

NLP treneris Andrius Jarašiūnas netiki, kad ginčuose gimsta tiesa: naujos idėjos gimsta diskusijose ir pokalbiuose. Todėl verta aistringus ginčus paversti struktūruotais pokalbiais – juolab kad gali praversti specialisto parengtas trijų žingsnių algoritmas, kurį pradėti taikyti Andrius pataria nuo tų žmonių, su kuriais santykis yra labiausiai įtemptas.

Įsivaizduokite situaciją, kaip du žmonės susipyksta: kažkas kažką ne taip pasakė, kažkas kažką ne taip padarė. Susikalbėjimas – nėra paprastas dalykas: mes galime kažkiek susikalbėti, susikalibruoti savo matymus, bet kad susikalbėjimas būtų 100 proc., tai greičiau jau mitas nei tiesa. 

Pozityvūs ketinimai ginče

Tačiau už šios nesusikalbėjimo idėjos glūdi kita – pavadinkime ją „pozityviais ketinimais“. Ką tai reiškia? Kad dviem žmonėms nesusikalbant, net ir aršiai pykstantis, nei vienas jų iš tikrųjų nenori nuskriausti kito. 

Prisiminkite save, kai jums gyvenime buvo taip nutikę (tikrai žinau, kad buvo – nėra žmogaus, kuris nebūtų to patyręs!): jūs gana atkakliai ir energingai įrodinėjate savo tiesą, ginate savo nuomonę – o jūsų oponentas daro tą patį. 

Ar tuo metu turėjote norą sumalti tą žmogų į miltus, sunaikinti? 

Ne: greičiausiai jūs norėjote, kad oponentas išgirstų tai, kuo jūs tikite. Kad priimtų, kad pamatytų pasaulį ar tą situaciją jūsų akimis.

Tai žinokite, kad jūsų oponentas darė tą patį: lygiai taip pat buvo įsitikinęs savo tiesa, labai norėjo jaustis išgirstas, priimtas ir kad jūs pamatytumėte situaciją jo akimis.

Kiekvieno iš mūsų viduje gyvenantis „konkurencinis genas“ neleidžia nusileisti, šnibždėdamas „taigi aš teisesnis, taigi aš žinau“. 

Tačiau tam, kad kažkiek greičiau, lengviau susitartumėte ir rastumėte bendrą kalbą, vienai iš dviejų konfliktuojančių ar nesusikalbančių pusių verta būti šiek tiek lankstesnei.

Išėjimo iš ginčo žingsniai

Štai keli žingsneliai, kurie jums gali būti naudingi, jei atsidursite tokioje situacijoje – o anksčiau ar vėliau jose atsiduriame visi.

PIRMAS žingsnis: kaip bereaguotų kitas žmogus, kokios emocijos iš jo besklistų, pasakyti sau, kad jis turi pozityvų ketinimą. Ir tas ketinimas, priklausomai nuo situacijos, gali būti, pavyzdžiui, kad jis nori būti išgirstas, nori būti priimtas, galbūt nori parodyti, kaip viskas atrodo jo akimis. Tačiau tai, bet kokiu atveju, yra pozityvu.

ANTRAS žingsnis: klausimas, kuri turi būti labai asmeniškas, adresuotas tam žmogui. 

Ko tu tiksliai nori? 

Ką tu tiksliai man nori pasakyti? 

Kaip tu matai tą situaciją? 

Duokite pašnekovui erdvę pasipasakoti, išsikalbėti. O duoti žmogui išsikalbėti ir gebėti jį išklausyti nepertraukinėjant, nebandant įkišti savo matymo, taisymo, yra labai vertingas įgūdis; jeigu jo neturite – labai verta patreniruoti kad ir užduodant konfliktuose mano minėtus klausimus. 

Žmogus papasakoja, jūs padėkojate. „Ok, supratau. Aš matau, kaip situacija atrodo tavo akimis.“ 

Kad komunikacija būtų efektyvesnė, galite reziumuoti: „Tai, anot tavęs, šitoje situacijoje yra taip, anaip ir trečiaip…, tiesa?“ Tokiu būdu jūs grąžinate išgirstą informaciją.

O tuomet keliate ranką (mintyse) ir sakote: „Žinai, o aš šitą situaciją matau kitaip. Ar galiu tau papasakoti?“

Toks paklausimas ir įvedimas naujo kriterijaus – kad galima ir kita nuomonė, kitas matymas – ir iš oponento gautas patvirtinimas, kad galite pasakoti – nuo konkurencijos ir varžymosi, kuris gi iš jūsų drąsesnis, greitesnis, veiklesnis, perveda prie lygiavertiškumo. Jei pašnekovas adekvatus ir elgiasi adekvačiai, turite galimybę papasakoti, kaip jūs matote tą situaciją.

TREČIAS žingsnis: turime dvi nuomones. Kuri iš jų teisingesnė? 

Šiame etape gali padėti klausimai ir eiga: ką darom? Ko norėtum tu? Paklausyk, ko noriu aš. 

Tada ieškome, kaip susitarti, kas ką atliepia, į ką atkreipti dėmesį. Ir štai, jau pradedame ne šiaip ginčytis, o kalbėtis orientuodamiesi į sprendimą – pokalbyje, kuriame ką tik virė aistros.

Mano galva, ne ginčuose gimsta tiesa. Naujos idėjos gimsta diskusijose, pokalbyje, bet ne ginčuose. 

Būtent tų kelių žingsnių padedami jūs ką tik ginčą pavertėte diskusija: leidote išsisakyti, sureziumavote, paklausėte, ką darome, ko nori tu, ko noriu aš – ir tokiu būdu vedate į sprendimo paieškas. 

Pažadu, kad įprotis taip mąstyti gerokai palengvins bendravimą. Galėsite tapti efektyvesniu komunikatoriumi, žmogumi, su kuriuo lengva bendrauti.

Siūlau dar kartą perskaityti raktinius klausimus ir algoritmo žingsnius, juos įsidėmėti ir pradėti praktikuoti. 

O pirmiausia pradėkite nuo tų žmonių, su kuriais santykis yra labiausiai įtemptas.