Andrius Jarašiūnas, geštalto terapijos praktikas, NLP treneris, koučingo specialistas

„Gyvenimo tikslas, užrašytas be galutinės išpildymo datos, tėra svajonė,“ – sako geštalto terapijos praktikas Andrius Jarašiūnas, daug dėmesio skiriantis gyvenimo kokybės rekonstrukcijos temai. Šiame epizode Andrius dalijasi gyvenimo tikslų kėlimo formos metodikomis, rekomendacijomis ir pratimais, kuriuos atlikę išmoksite ne tik formuluoti savo tikslus, kad šie neliktu tik neapibrėžtais norais, bet ir pamėginsite atrasti tai, ko iš tiesų norite – vadinamąjį savo „širdies kelią“. 

Viena iš mane šiuo metu labai dominančių temų ir krypčių – gyvenimo kokybės rekonstrukcija. Ne, tai nereiškia, kad iš principo dabar žmonės gyvena nekokybiškai ar kažkuo netinkamai. Tačiau manau ir matau, kad kuo geriau save pažįstame, tuo labiau pasikeičia mūsų gyvenimo kokybė. 

Todėl šis mano tekstas, keliami klausimai ir jūsų sau duoti atsakymai galimai jus stumtelės vienokio ar kitokio pokyčio link. O tuo pačiu – ir gyvenimo kokybės rekonstrukcijos link.

Ar gyvenimo tikslai reikalingi?

Pradėsiu nuo amžino klausimo: ar apskritai verta sau kelti gyvenimo tikslus? Kokia jų paskirtis? 

Kad padėčiau jums apsispręsti, rekomenduoju atlikti tokį pratimą: padalinkite lapą į du stulpelius. Vienoje lapo pusėje užrašykite klausimą: Kodėl man verta gyventi turint tikslą?

Kitame stulpelyje užrašykite: Kodėl man verta gyventi neturint tikslo?

Galite rašyti ne „man“, bet apibendrintai  – „žmogui“.

O tada pasvarstykite ir surašykite savo atsakymus tiek į vieną, tiek į kitą klausimą.

Užbėgdamas įvykiams už akių galiu pasakyti, kad atsakymai būna net labai įdomūs, kupini netikėtų įžvalgų – nes atsakinėdami į šiuos klausimus, jūs tuo pačiu atviriau ir kitaip pamatote save. 

Vieni žmonės būna labiau užsiangažavę – jiems labai reikia tikslų.

Kiti, atvirkščiai, labai laisvi, gyvena lengvai, tarsi nuolatinėje flow būsenoje ir tikslų ne itin pasigenda. 

Nepamirškite: nėra teisingo ar neteisingo atsakymo. Tiesa, aš esu pastebėjęs tiek iš savo darbinės, profesinės praktikos, tiek iš bendravimo su žmonėmis, kad kai yra griežti rėmai (tikslai) – būna per daug įtampos. O kai per didelis neapibrėžtumas (jokių tikslų), tuomet nebeaiški kryptis. Tiek vienas, tiek kitas kraštutinumas nėra gerai. Tad siekiamybė būtų – peržvelgus  vieno ir kito stulpelio klausimus, paieškoti, kaip galima būtų tuos atsakymus sujungti? 

Tad kokie gi galėtų būti tie tikslai – mano, mano šeimos, mano bendruomenės, kurie sujungtų išvardytus kriterijus – nebūtinai visus, bet tiek, kiek jums norisi? 

Pamėginkite atlikti šį pratimą ir linkiu juo pasimėgauti. 

Tinkamų tikslų formulavimo taisyklės

Kalbant apie gyvenimo tikslus, būtina aptarti ir jų formulavimo modelį. Keliant sau tikslus, rekomenduoju atkreipti dėmesį į šiuos žingsnius. 

Pirmasis žingsnis: pozityvi formuluotė, arba tai, ko aš noriu. Ne tai, ko nenoriu (atsisakyti, pamesti), bet tai, ką noriu pasiekti. 

Antrasis žingsnis: tikslas turėtų būti konkretus, specifiškas, kad aiškiai būtų suprantama, apie ką kalbama. Ir, ne mažiau svarbu – pamatuojamas. Pavyzdžiui, „kelionė aplink pasaulį“ tarsi ir atitiktų pirmąjį punktą „tai, ko aš noriu“ ir skamba pozityviai, bet kyla daug neaiškumo: o čia aplink visą pasaulį pusiauju, ar per visus žemynus, o gal šalis? O laivu, ar lėktuvu, o gal automobiliu? Todėl tokiam tikslui reikėtų daugiau detalumo. Pavyzdžiui, tam galite pasitelkti visus penkis pojūčius: aprašydami tikslą nurodykite, kaip tuomet jausitės, ką matysite, ką girdėsite, kokie žmonės jus sups ir pan. 

Trečiasis žingsnis: įvertinti, ar tas tikslas tikrai priklauso nuo manęs? Ar jis mano kontrolės zonoje? Ar įdėjęs kažkiek pastangų, galiu prie to tikslo artėti? Pavyzdžiui, aš galiu norėti, kad Lietuvoje kiaurus metus šviestų saulė – bet tai priklauso ne nuo manęs ir nėra mano kontrolės zonoje. Bet jeigu norėtumėte, kad visus metus virš jūsų galvos būtų saulėtas, giedras dangus – tai jau numanote, ką reikėtų padaryti, kad savo dienas rudenį, žiemą, pavasarį leistumėte saulėtai. 

Ketvirtasis žingsnis: laikas, finišo data – kada norėtumėte tai įgyvendinti? Kada tikslas turėtų būti pasiektas? Nes noras, užrašytas be galutinės išpildymo datos, tėra svajonė. Taip, įkvepia, motyvuoja, net žinote, kodėl jums to norisi – bet kai nėra datos, nėra užbaigtumo. Svajonė kabo prieš akis, gamina energiją, veda į priekį, bet kaip trūksta užbaigtumo, išpildymo – taip trūksta. 

Taigi, keliant sau tikslus, verta kiekvieną jų patikrinti, kiek atitinka šiuos išvardytus kokybinius kriterijus, ir, jei reikia, savo tikslą pakoreguoti ar performuluoti.

Tikslai laike: periodiškumas ir laikotarpis

Dar vienas dažnai girdimas klausimas: tai kokiu periodiškumu tie tikslai turėtų būti keliami ir kokiems laikotarpiams – ar visam gyvenimui, ar mėnesiui, o gal metams? 

Atsakydamas į šį klausimą, rekomenduoju atlikti dar vieną pratimą, kurį suskirstykime į keturis etapus.

Pirmasis etapas: pasižiūrėkite šiandien į kalendorių ir pamėginkite įsivaizduoti, kad mes su jumis susitinkame lygiai po metų. Ką jūs tada man papasakotumėte? Kuo norėtumėte pasidžiaugt? Kas per tuos metus įvyko jūsų gyvenime? 

Beje, rekomenduoju neapsiriboti viena gyvenimo sritimi – nes gyvenimas yra kur kas daugiau nei vien tik darbas, tik hobis ar tik santykiai – įtraukite į savo įsivaizduojamą ateities pokalbį visas paletės spalvas. Tad kas galėtų būti įvykę per tuos metus? 

Pagalvokite ir užrašykite.

Antrasis etapas: mes su jumis tą pačią dieną susitinkame po trejų metų. Ką tuomet papasakotumėte? Kas tuomet būtų įvykę? Kaip jūs tada norėtumėte gyventi?

Labai svarbus momentas: nespauskite iš savęs maksimumo būtinai parašyti kažkiek punktų. Pasimėgaukite procesu. Tai yra svajonių iškėlimas: dalykų, kurie gyvena kiekviename iš mūsų, surašymas ant balto popieriaus lapo. Užfiksavimas to, kas jums patinka, ko norėtųsi. Ir, kas žino, galbūt viskas, ką dabar rašote, išsipildys šimtu procentų? 

Trečiasis etapas: mes su jumis susitinkame po penkerių metų. Ką tada papasakosite? Istorija tikrai skirsis nuo tos, kuri buvo parašyta susitikimui po metų. 

Pasižymėkite tuos dalykus, kuriuos norėtumėte būti nuveikę, pasiekę, išgyvenę, patyrę per penkmetį. 

Paskutinis etapas: mes su jumis susitinkame po dešimties metų. Ką tada norėtumėte papasakoti? Kaip tada norėtumėte gyventi? Kas tada turėtų būti, kaip įsivaizduojate save po dešimtmečio? 

Šio pratimo magija yra dar viename, paskutiniame žingsnyje: perskaityti visus tuos terminus-periodus – po metų, trejų, penkerių, dešimties – ir pasibraukti tai, kas labiausiai kartojasi. Galbūt ne visuose, galbūt tik keliuose perioduose. 

Atradote tokių pasikartojimų? Sveikinu: didelė tikimybė, kad tai tikrai išsipildys – nes jeigu jūs šiuos dalykus matote skirtinguose ateities projektavimo perioduose, vadinasi, tai jums yra labai svarbu – ir paminėta tiek kartų buvo ne atsitiktinai. 

Gali būti, kad tai yra tam tikra kryptis – dar vadinama „širdies keliu“: tai, ko jūs iš tiesų norite. 

Labai linkiu, kad šie norai išsipildytų.