Atsparumas ir jį palaikanti resursų taurė
Jausmai ir emocijos
Mano asmeninė laimė
Populiariausi
straipsnio autorius

Egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian

Tai, kaip gebame dorotis su stresu ir emocingomis situacijomis, didele dalimi priklauso nuo mūsų atsparumo. O jam didžiausios įtakos turi resursų taurė: kuo ji labiau pripildyta, tuo atsparesni išbandymams esame. O kuo tuštesnė – tuo lengviau „sprogstame“ dėl niekų ar net pasineriame į ilgalaikius neigiamus procesus – perdegimą, pervargimą. Apie atsparumą ir resursų taurės pildymą šiame tekste pasakoja egzistencinės psichoterapijos specialistė, terapeutė ir mentorė Airina Nourian. 

Dar viena neišvengiama tema, kai kalbame apie stresą ir emocijas – atsparumas. Tai gebėjimas sugrįžti į ramią būseną, neišsimušti iš jos, kai aplink vyksta emocingi dalykai, galėjimas ramiau reaguoti į pokyčius ir netikėtumus. Tai vidinė būsena, kuri padeda mums sklandžiau ir ramiau eiti per kasdienius malonumus ir nemalonumus.

Pažvelgus į atsparumą giliau, man patinka taurės palyginimas: tai tarsi mano vidinis indas. Jei esu atspari, taurė yra pilna: tai reiškia, kad esu pasirūpinusi savimi, savo resursais, todėl manęs taip lengvai nebepaveikia kažkoks stresorius, aš aštriai nesureaguoju įvykus pokyčiams, lengviau per juos pereinu, sudėtingose situacijose man būna lengviau sugrįžti į racionalią būseną. Nes yra iš ko. 

Bet kai indas tuščias, bet koks dirgiklis mums išmuša saugiklius. Kai mano taurė tuščia, resursų nebėra, tai stipriau susinervinus, tampa sunkiau sugrįžti iš pakilusios emocijos į realybę. 

Kaip tą taurę pildyti?

Pagrindinis principas: tą daryti nuolatos.

Kai išnaudojame savo resursus, tai yra tiesiausias kelias į pervargimą, perdegimą. O resursų neatkursime per vieną naktį. Todėl tenka jais nuolat rūpintis: tegul ta taurė ir nebus sklidina, tačiau privalo būti bent jau apypilnė. 

Mes negalime duoti kitam to, ko patys neturime. Ir jei mano resursų taurėje belikę ant dugno – esu pervargusi, nepasirūpinusi savo poreikiais  – kaip galiu kažką duoti santykiui, kokių gražių dalykų? Kaip galiu išklausyti, pagelbėti, suprasti, palaikyti? Tai mane tik dar labiau sekins, ir tai nebus tas kokybiškas davimas, buvimas ir palaikymas. 

Tad jei norite kurti gražų, tvirtą, kokybišką santykį, pirmiausia turite pasirūpinti savimi.

Pirmiausia išvardysiu, kokie resursai yra, o jūs skaitydami pagalvokite – kas jums yra pagrindiniai resursai, atsakydami sau į klausimus: kas mane energizuoja, kas mane nuramina, kas mane pripildo, kas man leidžia pailsėti ir t. t.

Resursai jūsų taurėje

Pirmiausia – fiziologiniai resursai. Nuo to nepabėgsime: miegas, maistas, poilsis, fizinis aktyvumas. Jei esate kelias naktis nemiegoję, valgote bet ką, nekvėpuojate grynu oru ir fiziškai nejudate – neliks ir gebėjimo suvaldyti stresą ar konstruktyviai su kažkuo pasikalbėti, psichika bus pavargusi. 

Kita kategorija – protiniai resursai. Tai, kas sukasi tarsi atidarytos programėlės mūsų smegenyse. Pavyzdžiui, prisiminimai gali būti ir labai resursiniai, ir labai sekinantys. 

Atkreipkite dėmesį, kas sukasi jūsų smegenyse. Galbūt turėjote nemalonų pokalbį, ir paskui visą parą sukate tą prisiminimą galvoje – taip sekindami savo resursus? Nesakau, kad nereikia reflektuoti, bet svarbu, kaip mes tą darome: ar sukame tą pačią juostelę ir grimztame į įsiskaudinimo liūną, ar pakreipiame fokusą į „ką aš galiu padaryti“ ir ieškome sprendimo. 

Kokios nuostatos sukasi jūsų galvoje? Ar mums pavyks? Ar aš noriu, kad pavyktų? Ar darysiu kažką, kad gražiai praleistume savaitgalį? O gal važiuoju namo ir galvoju: ir vėl rasiu ten apverstus kambarius…

Mokslininkai sako, kad per dieną mūsų smegenyse prasisuka dešimtys tūkstančių minčių – tai kokios jos? Jeigu tarsi užburtas ratas nuolatos veda jus žemyn, tai bus sekinančios mintys. O jei orientuotos į sprendimą, kažko darymą, atsakomybės prisiėmimą, pasirūpinimą savimi ir kitais – jos bus resursinės. Tai, kas dedasi mūsų mintyse, gali būti stiprus resursas arba stipriai mus sekinti. 

Emocijos: vienos mus pripildo, energizuoja, kitos slegia, ypač jei tai ilgalaikiai jausmai – įsisenėjęs nerimas, liūdesys, nerimas, nuoskaudos. 

Galime sakyti, kad „tiesiog jau taip yra“, arba galime ieškoti būdų, kaip emocijas pasukti sveikesne linkme: kaip eiti į vietas, kurios emociškai naudingos, bendrauti su tais žmonėmis, kurie įkvepia, o ne žlugdo, kaip daryti tas veiklas ir skirti laiko tam, kas pamaitina, įkvepia, kelia pasitikėjimą savimi – o ne tai, kas verčia nerimauti.

Jei grįžau namo po darbo ir jaučiu, kad sunku atsikratyti rūpesčių, tai galiu arba įsijungti žinias ir pasižiūrėti, kaip pasaulis ritasi į prarają, arba specialiai įsijungti juokingą šou, kuris leis man pasijuokti – ir taip gauti juoko resurso, kuris padės tą vakarą pakreipti lengvesne linkme. 

Išoriniai resursai. Norime to ar ne, išorė mus veikia. Netgi tvarka namuose yra resursas: didelė betvarkė ir struktūros nebuvimas aplinkoje mus sekina, nes tai papildomi nuolatiniai dirgikliai.

Taip pat saugumas namuose – ar jaučiuosi ten saugiai, jaukiai. O jeigu ne – ką galiu padaryti, kad jausčiausi saugiau ir jaukiau? 

Taip pat visa tai, kas mums svarbūs ir mieli išorėje: vaikai, augintiniai, augalai – visa tai taip pat yra mūsų resursai. 

Norėdami suvaldyti stresą ir sumažinti emocinę įtampą, padėti kitam emocingoje situacijoje, turime pasirūpinti savo atsparumu. Antraip nebus iš ko to padaryti, net mažiausi dirgikliai šaudys saugiklius, nebegalėsime atsistatyti, kuo toliau, tuo labiau resursai seks ir ateisime į ilgalaikes būsenas – pervargimą, perdegimą, kurios pavojingos ne tik emocinei, bet ir mentalinei, fizinei sveikatai. Ir daro realų poveikį smegenims – jose vyksta pakitimai, o mums gali prireikti specialistų pagalbos, jei iš tiesų save išsekinsime tiek, kad perdegsime. 

Kad taip neatsitiktų, turime nuolatos rūpintis savo resursais.

Pakviesiu padaryti namų darbą: baigę skaityti šį tekstą, parašykite laišką sau. Geriausia – trečiuoju asmeniu. Pavyzdžiui, jei rašyčiau sau, tai skambėtų maždaug taip:

„Labas, Airina, noriu priminti tau, kad kiekvieną dieną rūpintumeisi savimi ir darytum tokius dalykus: …“

Punktais susirašykite, kokiais resursais svarbu pasirūpinti kasdien. Kas jus pripildo? Kokie resursai jums svarbiausi? Kas energizuoja?

Parašę šį laišką – ką svarbu daryti kasdien, kad tas indas pilnėtų, o ne sektų – pasidėkite kažkur netoliese, kad jį vis pamatytumėte, kad vis iškristų iš kokios užrašinės. Kad prisimintumėte ir kasdien pasirūpintumėte savimi.

Neseniai skaičiau vieną tyrimą, kurio metu buvo gilinamasi į atsparumo temą. Mokslininkai sako, kad 5 minutės savo resursų pildymui kasdien yra šimtąkart geriau nei nieko. Tai neapgaudinėkime savęs su „nėra laiko“ – jo yra, laiko visi turime tiek pat, nepriklausomai nuo savo profesijos, statuso ir padėties – 24  valandas per parą. Klausimas, kaip tą laiką paskirstome. Ir tikrai galime rasti 5 ar 10 minučių kasdien padaryti kažką, kas padės mums pasipildyti savo resursu indą – ir taip sutaupyti daugybę laiko, kurį iššvaistome stresui, nesutarimams, klaidoms ir savęs gailėjimui.