Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas
Šįkart Tomas Gudėnas, jogos ir meditacijos mokytojas, kviečia pasikalbėti apie vyriškumą – per jo raidos stadijas. Suskirstęs vyro gyvenimo etapus į „gimimo, „berniuko“, „piemens“, „kario“, „karaliaus“ ir „šventojo“ stadijas, Tomas analizuoja kiekvienos iš jų raišką bei svarbą ir kviečia sąžiningai įsivertinti save kiekvienos iš jų aspektu – kuo jau galite pasidžiaugti, o ties kuo dar reikėtų padirbėti.
Vyriškumo sampratų yra įvairiausių. Kažkam tai – kovos pergalės, kažkam – didelis automobilis, kažkam – galimybė nurodinėti kitiems, kažkam asocijuojasi su gražuolių apsuptais alfa patinais.
Šiandien pakalbėsiu apie vyriškumą, kokį jį mato įvairios tradicijos.
Žvelgiant paviršutiniškai – vyras yra biologinė lytis, kuri pagal tam tikrus lytinius požymius skiriasi nuo kitos lyties – moters. Tačiau jeigu žiūrėsime giliau, pamatysime, kad vyriškumas yra ne tik fiziniai-lytiniai požymiai, bet ir tam tikros psichinės savybės. Ir pats vyriškumas turi tam tikrą raidą. Vyrui augant, tos savybės keičiasi.
Tad šiandien apie tai pakalbėsime – apie vyro raidą, kokia ji yra ir kokia galėtų būti.
Pirma vyro raidos stadija – GIMIMAS
Ją galime pavadinti kūdikyste – kol kūdikiai praktiškai savo elgesiu nesiskiria lyties pagrindu.
Antroji vyro raidos stadija – BERNIUKAS
Pradinė vyro stadija, kai jis neturi jokių rūpesčių, atsakomybių, visas gyvenimas yra kaip žemėlapis, kurį reikia atrasti, ištyrinėti, patirti – visus skonius, visas spalvas; patirti savo kūną, judėjimo galimybes. Tai asocijuojama su vaikystės džiaugsmais. Jei vaikystėje sveikai išgyvename šią stadiją, išaugame pasitikėdami savimi.
Kad sveikai išgyventume „berniuko“ stadiją, labai svarbus palaikymas. Būdami vaikais mes dar nežinome, kaip apsirūpinti maistu, pastoge, drabužiais, saugumu, visa tai gauname iš savo tėvų. Tad norėdami išgyventi šią stadiją sveikai, turime klausytis savo tėvų – ir ypač savo tėvo, pozityvaus vyriško pavyzdžio. Jei tokio pavyzdžio šalia nėra, dažnai „berniukas“ įgyja įpročius ir savybes, kurios klasikiniame pasaulyje priklauso moterims arba nesubrendusiems vyrams.
„Berniuko“ gyvenimas labai džiaugsmingas: bėgiojimas, žaidimas, maivymasis, dūkimas. Visa tai – būtina sąlyga, kad vyras galėtų būti emociškai sveikas. Jei šito savo vaikystėje neturėjome, vaikas suauga anksčiau laiko ir praranda gebėjimą mėgautis. O juk kiekviena mūsų kūno ląstelė yra džiaugsmo gamykla – biochemiškai vadinamo „laimės hormonais“. Jie formuoja mūsų neuronų jungtis ir jeigu vaikystėje patyrėme pakankamai laimės, užaugę pasitikėsime savo jėgomis, būsime pozityvesni, lengviau komunikuosime, būsime labiau tolerantiški, lengviau patikėsime savo jėgomis ir užbaigsime pradėtus darbus.
Trečioji vyro raidos stadija – PIEMUO
Kai „berniukas“ išmoksta ne tik mėgautis, žaisti, bet ir būti naudingas savo šeimai, didesniam kolektyvui ar visuomenei. Į tai įeina įvairūs darbai, kuriuos jis gali atlikti. Jei praeityje tai buvo gyvulių ganymas ir žolelių rinkimas, namų ruoša, dabar tai gali būti bet kuris darbas, kuris suteikia mums sveiką gebėjimą rūpintis kitais.
Jei šios stadijos vaikas nepraeina, jame lieka infantilumas ir nuostata „visi turite manimi pasirūpinti, aš niekam nieko nesu skolingas“. Tokiam žmogui bus sunku santykiuose, jis nenorės rūpintis kita puse, jis bus diktatoriškas ar toksiškas lyderis, kuris išnaudoja ir nemoka rūpintis kitų gerove.
Mūsų, kaip tėvų, atsakomybė yra laiku atpažinti, kada „berniukas“ jau susikūrė saugumo pojūtį, palaikymo jausmą ir kada jį reikia privesti prie tarnystės – kada jis gali pradėti plauti indus ir grindis, tvarkyti savo kambarį, padėti gaminti maistą ir t. t. Visa tai formuos pozityvaus vyriškumo įpročius.
Ketvirtoji vyro raidos stadija – KARYS
Kai jaunuolis išmoksta galvoti ne tik apie save, bet ir mato savo atsakomybę prieš tėvus, brolius, gimines, kaimynus, gyvūnus, tuomet jis palaipsniui iš „piemens“ išaugo į KARĮ.
Tai ankstyvoji vyriškumo stadija, kai vyras jau gali išeiti iš savo tėvų namų ir pradeda užkariauti pasaulį. Tai nereiškia ėjimo į konfliktus: „karys“ pradeda ieškoti savo vietos, savo erdvės, savo veiklos. Ir toje veikloje realizuotis, siekti savo tikslų. Tėvai jam nebesako, ką daryti – jis pats žino, ko nori.
Jei toks vyras nėra praėjęs „piemens“ stadijos, kurioje būtų atlikęs vyresnio žmogaus nurodymus, tuomet jis sutrinka, nežino, ko pats nori – neišmokęs tarnauti, jis neturi savo tikslų. Nes niekada nebuvo padėjęs kitiems žmonėms siekti jų tikslų. Toks vyras užstringa prie kompiuterio, prie lošimų, prie girtavimo ar kvaišalų. Jei pastebite, kad kyla panašių problemų, labai svarbu sugrįžti į „piemens“ stadiją – eiti savanoriauti, atlikti neatlygintiną veiklą kitiems žmonėms. Tai gali būti globos namai, gyvūnų prieglauda, miško tvarkymas – bet kas, ką darydami negauname jokio atlygio, bet darbuojamės širdingai. Tokia veikla mus brandina ir jos metu mes išsigryniname savo pomėgius, norus, tikslus. Tuomet atsiranda aiškumas, ką ir kaip daryti toliau.
„Karys“ – tai jaunas vyras (nuo maždaug 16 iki 25-30 metų), kurio teritorija plečiasi: jis jau gali įgyti savo namus, transporto priemonę, rinktis savo darbą. Ateina galia ir atsakomybė. Ir visą šią galią maitina vaikystėje įgyti jausmai – atsinešti iš „berniuko“, „piemens“ stadijų: sveika komunikacija, palaikymas, tarnystės jausmas, visa tai duoda galios „kariui“. Jis žino, už ką kovoja, turi vertybes, į kurias gali atsiremti. Be vertybių „karys“, deja, tampa tik agresoriumi: užsiima finansinėmis machinacijomis, išnaudoja gamtą ir ją naikina, tampa toksišku vyru, kuris tiesiog nurodinėja savo žmonai, kad ji nieko verta ir pan. Be abejo, tokiam vyrui laimės gyvenime daug nebus – visur nuolat kils konfliktai.
Penktoji vyro raidos stadija – KARALIUS
Kai „karys“ supranta, kad kovoja ne tam, kad valdytų, bet tam, kad sukurtų gerovę – tuomet vyras bręsta ir tampa KARALIUMI, savo teritorijos valdovu. Nesvarbu, kokios teritorijos – namų, ūkio, verslo, projekto. Bet kokia fizinė, intelektualinė ar emocinė erdvė – tai „karaliaus“ valdos.
Jo funkcija daug didesnė nei „kario“ – jis rūpinasi jau nebe savo gerove, bet savo bendruomene, savo verslu, savo veiklos gerove. Tokio vyro gyvenime tikslas jau yra nebe jo norai – jų jis gali atsisakyti vardan to, kad bendruomenė klestėtų, kad žemė būtų sutvarkyta, kad visi, kas gyvena namuose, gyventų gerai.
Tai yra labai pakili vyriškumo padėtis. Jei galime ją pasiekti – be abejonės, tai jau yra žmogus su statusu. Toks, kurį gerbia, kurį kiti mato kaip pavyzdį.
Vėlgi visos „karaliaus“ savybės susideda iš to, ką jis susirinko savo ankstesnėse stadijose: ar jis atsižaidė vaikystėje, ar jis mokėjo tarnauti, ar mokėjo kovoti už tai, kas yra teisinga? Jei visa tai padarė – „karalius“ nuostabus, jo pavaldiniai džiaugiasi. Jei „karalius“ praleido kažkurią iš šių stadijų, jo bendruomenėje bus disbalanso, o gal niekas nemokės džiaugtis, o gal neturės gerovės. Jei matome, kad kažkuris aspektas gyvenimo kelyje stringa, mums reikia sugrįžti į savo vaikystę – nes nesvarbu, kiek mums metų, vis tiek išaugome iš to mažo berniuko ir jis tebėra gyvas mūsų viduje.
Šeštoji vyro raidos stadija – ŠVENTASIS
Kai vyras gyvena savo vaidmenyje tinkamai, „karalius“ išpildo savo pareigas – jam ateina laikas tapti ŠVENTUOJU. „Karalius“ perduoda savo „turtą“ ir sukauptas žinias ateinančiai kartai, tapdamas mentoriumi. Jis pradeda duoti nurodymus jaunesniam „kariui“ ar „piemeniui“ apie tai, kaip palaikyti šio pasaulio tvarką. Tai jau yra aukščiausia vyro padėtis – kai jis dėl nieko nebekovoja, jam visko užtenka. Tai dvasingumo etapas – kai žmogus pradeda tyrinėti savo sąmonės paslaptis. Šiame etape turto valdymas jau trukdo: dėl to brandus žmogus, sukūręs savo šeimos gerovę, atėjus laikui viską paleidžia ir pereina į aukštesnės prasmės ieškojimą. Tai „šventojo“, „išminčiaus“ stadija. Kai vyras jau nebe lyderis, nebe vadovas, bet iš jo visada gausi širdingą patarimą, palaikymą, nurodymą.
—
Visi mes savyje turime šių stadijų pėdsakų – priklausomai nuo to, kuriai iš jų daugiausiai laiko skyrėme ir ką labiausiai auginome, ta stadija mūsų gyvenime labiausiai ir atsiskleidė. Subalansuotam, pilnaverčiam gyvenimui reikalingos visos stadijos: reikia mokėti juoktis, tarnauti, kovoti už tai, kas teisinga, rūpintis savo teritorija ir patirti pasaulį už fizinių vertybių ribų. Kai visa tai turime savo kelyje, jaučiame, kad mums nieko netrūksta, kad turiu viską, ko norėjau. Toks vyras pradeda kurti gerovę savo artimiesiems ir visiems kitiems žmonėms bei pačiai gamtai.
Tad pasižiūrėkite į save sąžiningai: kuo jau galite pasidžiaugti, ką jau atradote – o ties kuo dar reikėtų padirbėti.
